aA
Tarptautinės moterų dienos išvakarėse, t. y. kovo 7-ąją, Vilniaus rotušėje atidaroma Lietuvoje daugiau nei 30 metų Lietuvoje gyvenančio ukrainiečių dailininko Piotro Kostino ir jo 11 mokinių darbų paroda. Renesansinės tapybos technikos subtilybių suaugusiuosius mokantis dailininkas sako, kad šią datą parodos atidarymui pasirinko neatsitiktinai: „Daug metų gyvendamas Lietuvoje įsitikinau, kad šios šalies moterys yra tiesiog nuostabios. Joms ir skiriu šią parodą.“
Piotras Kostinas (Erikos Razminaitės nuotrauka)

Moko tapyti suaugusius

Išraiškingų veido bruožų menininkas, kurį galima pamatyti įvairiose reklamose, juokiasi, kad dėl tokių savo minčių ir bendro požiūrio į dailiąją lytį, yra neretai pavadinamas feministu: „Nekabinu makaronų ir nemeluoju. Iš tiesų nuoširdžiai žaviuosi Lietuvos moterimis. Juk ir Lietuvoje atsiradau neatsitiktinai – atvažiavau gyventi paskui mylimą lietuvę“.

Neatsitiktinumas, matyt, yra ir tai, kad 2014 m. Vilniuje jo įkurtos, išskirtinai suaugusiems skirtos, privačios dailės mokyklos mokinių daugumą taip pat sudaro moterys. Dvejose Rotušės erdvėse bus eksponuojama apie 50 geriausių P.Kostino ir jo mokinių darbų. Pasak dailininko, jo meno mokykloje renesansinės tapybos technikos pagrindų mokosi įvairiausių profesijų atstovai, tarp mokinių yra ir verslininkų.

„Kodėl mokau tik suaugusiuosius? Mano itin mėgstama XVI-XVII a. olandų dailininkų naudota technika, kurią iš kitų išskiria ypatingas skaidrumas šešėliuose ir reljefinė tapyba šviesoje, yra labai sudėtinga. Kiekvienas darbas reikalauja daug kantrybės ir kruopštumo, kuris vaikams nebūdingas. Ši paroda – mano mokinių pasiektų rezultatų apibendrinimas. Žmonės, kurie pas mane mokosi, yra tarsi mano apaštalai. Apskritai mano mokykla iš principo labai panaši į tas Renesanso laikų dirbtuves, kuriose didieji tapybos meistrai mokė savo mokinius“, – šypsosi P.Kostinas.

Sukūrė savo mokymo sistemą

Vienas dailininko mokinių, mažosios plastikos skulptorius Edvinas Busarovas sako P.Kostino meno mokyklą pradėjęs lankyti todėl, kad norėjo patobulinti savo tapybos techniką, o ypač jam norėjosi pasigilinti į spalvų komponavimą.

„Piotras kaip mokytojas man pasirodė labai įdomus. Kadangi pats daug laiko studijavo renesansinę tapybą, tai visą savo patirtį labai profesionaliai ir altruistiškai jis dabar perduoda savo mokiniams. Mokymas vyksta pagal jo paties sugalvotą sistemą, kuri leidžia mokytis labai koncentruotai, tačiau tuo pat metu ir be įtampos: negaištant laiko nesvarbiems dalykams, o maksimaliai sutelkiant dėmesį į dalyko esmę. Tokiu būdu mokiniai per gana trumpą laiką pasiekia stulbinamų rezultatų.

Pradedantieji ir pažengusieji studijoje jaučiasi lygūs. Paties mokymo pagrindinė idėja yra tokia, kad pirmiausia reikia išmokti gerai tapyti, pabandyti kopijuoti žymiausius pasaulio kūrinius, o tik vėliau užsiimti autorine tapyba“, – pasakoja E.Busarovas.

Piotras Kostinas (Erikos Razminaitės nuotrauka)
Piotras Kostinas (Erikos Razminaitės nuotrauka)

Pasak jo, P.Kostino meno mokykloje visada tvyro labai demokratiška, laisva atmosfera, mokytojas niekada nedaro pastabų, kurios žemintų ar pašieptų studentą, todėl visi tapo drąsiai, nekompleksuodami, kas ypač skatina greitą tobulėjimą ir kūrybingumą.

Pasak studijos įkūrėjo P.Kostino, parodoje galima bus pamatyti įvairiausių žanrų kūrinių – pradedant peizažais, baigiant portretais. Ateisiantieji į parodą išvys Jano van Eycko, Michelangelo Merisi da Caravaggio, Roberto Huberto, Jano Vermeerio bei kitų didžiųjų dailininkų paveikslų studijos mokinių tapytas kopijas. Taip pat parodoje bus galima pamatyti išraiškingą, rafinuotą paties P.Kostino autorinę kūrybą. Pats dailininkas savo kūrybą įvardija kaip „mistinį-romantinį realizmą“.

Kazokų kraujo turintis samurajus

Tapytojas, skulptorius, scenografas, interjero architektas ir meno istorikas (į visas šias sritis jis gilinosi per savo gyvenimą) P.Kostinas gimė 1954 m. liepos 4 d. Ukrainoje, Poltavos mieste. Nuo 1983-iųjų Lietuvoje gyvenantį menininką mūsų šalyje išgarsino 64 kvadratinių metrų sienų tapybos darbas „Esmė?“, 2003 m. papuošęs Vilniaus Centro poliklinikos sieną. Charkovo dailės mokykloje, kurią dar XIX a. įkūrė garsusis Ilja Repinas, mokęsis, o vėliau Dailės institutą tame pačiame mieste baigęs dailininkas į Lietuvą atvyko iš tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas). Persikelti į mūsų šalį jį suviliojo „Ermitaže“, kur jis kurį laiką kopijavo paveikslus, sutikta lietuvaitė, kuri vėliau tapo jo žmona.

„Dar tarnaudamas armijoje netoli Sevastopolio svajojau pabėgti iš Sovietų Sąjungos. Labiausiai norėjau gyventi kur nors Europos pietuose, šalyse, kurios kažkada buvo Romos imperijos teritorija. Vis dėlto susiklostė taip, kad atsidūriau Lietuvoje. Ir niekada dėl to nesigailėjau. Man labiausiai patinka, kad lietuviai yra labai intelektualūs, o ypač – moterys. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos ateitis yra jų rankose“, – sako dailininkas.

Įdomu tai, kad studijoje Užupyje ilgą laiką kuriantį dailininką vietos bendruomenė praminė Samurajumi, nes jis puikiai valdo japonišką kardą kataną. „Mano mama kilusi iš kazokų, todėl mokėjimas valdyti kardą, matyt, man yra įgimtas. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad nors ir moku puikiai valdyti kardą, esu pats taikiausias žmogus Lietuvoje. Tie, kurie iš tiesų supranta, kas yra ginklas, jo niekada nepanaudos“, – savo filosofiją dėsto menininkas.

Ukrainos nepamiršta

Jis neslepia, kad jam labai skauda širdį dėl savo tėvynės Ukrainos, kur gyvena daug giminaičių. Maidano įvykius gyvai internetu stebėjęs menininkas džiaugiasi, kad Lietuva taip šiltai palaiko Ukrainą ir tų jausmų nebijo demonstruoti, nepaisant to, kad pati nesijaučia saugi turėdama tokį agresyvų kaimyną. „Svarbiausia, kad tiek Lietuva, tiek Ukraina greičiau taptų Vakarų Europos dalimi plačiąja prasme. Lietuva jau nebetoli šio tikslo, o Ukrainai dar eiti ir eiti. Savo tėvynainiams norisi palinkėti žmonėms atsidavusių, o ne korumpuotų vadovų“, – dėsto itin istorija besidomintis dailininkas.

P.Kostinas pasidžiaugia, kad Lietuvoje gali išgyventi tapydamas ir mokydamas tapyti kitus. Jo darbus perka tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių (Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų) meno kolekcionieriai. Beje, vienas jo darbų prieš trejus taip sudomino meno mėgėjus, kad buvo užsakyta jį pavogti iš Dailininkų sąjungos galerijos. Vagys buvo sugauti, tačiau paveikslo teisėsaugininkams iki šiol nepavyko rasti.

P.Kostino ir jo meno mokyklos mokinių darbus bus galima pamatyti Vilniaus Rotušėje atidaromoje parodoje „Modus Vivendi“, kuri lankytojams duris atveria kovo 8 dieną ir veiks iki kovo 31 d.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Specialiai DELFI iš Kanų: migrantų krizė su magijos elementais

Į „Auksinę palmės šakelę“ pretenduojantis „Atlantique“ – netobulas, bet įsimenantis...

Apdovanojimą pelniusią operą „Saulė ir jūra“ Venecijoje svarstoma rodyti dažniau

Pagrindinį apdovanojimą Venecijoje pelniusi lietuvių menininkių šiuolaikinė opera greičiausiai...

Lietuvos miestus užtvindė muzika (5)

Trečiąjį gegužės šeštadienį Lietuvoje tradiciškai vyksta Gatvės muzikos diena : Lietuvos...

Pasaulinė improvizacinės muzikos žvaigždė Matsas Gustafssonas atvyksta į Vilnių (1)

Pavasarinės „Improdimensijos“ koncertinio sezono karūnos brangakmenis – švedų saksofonisto...

Kultūros ministras: Lietuvos muziejų kelias atveria naujus akiračius

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas penktadienį dalyvavo Lietuvos muziejų kelio...

Top naujienos

Siaubingi radiniai šokiravo turistų mėgiamos salos gyventojus: sunku suvokti (20)

Kipre iki šiol jau rasti penki kūnai, įskaitant dviejų žmonių palaikus lagaminuose, kurie buvo...

Rusijos kariuomenės vado sąlygos NATO dėl Baltijos šalių: arba mūsų pasiūlymas, arba bus blogiau (458)

Mūsų santykiai su JAV ir NATO – žemiausiame lygyje per visą istoriją. Tai pripažinęs...

Grįžęs į tėvynę emigrantas palygino, kaip gyveno Anglijoje ir kaip dabar - Lietuvoje (229)

Puikų darbą užsienyje į šeimos ir gamtos apsuptį iškeitęs Mindaugas Sragauskas grįžo į...

Orai: vasara jau Lietuvoje (2)

Didesniąją šios savaitės dalį mūsų šalies orus lems itin šilto ir drėgno oro masė,...

Per plauką nuo „Eurovizijos“ finalo likęs Jurijus grįžo į Lietuvą: tai sužinojęs kambaryje pradėjau isteriškai juoktis (89)

Nors mūsų šalies atstovui „Eurovizijoje“ šis 64-asis tarptautinis dainų konkursas baigėsi...

Kodėl kai kurie žmonės serga rečiau: priežasčių ieškoti galima prisiminus, kaip motina gimdė (37)

Prieš septynerius metus Lietuvoje buvo pasiektas didžiausias atliekamų cezario operacijų...

Rimvydas Valatka. Kas geriau – Šimonytė ar Nausėda (10 patikros stacijų)? (449)

Pusiaukelė tarp Prezidento rinkimų I ir II turo rami kaip niekada. Du trečdaliai tautos jau...

Tritaškių lietumi pažymėtame trileryje Eurolygos karaliais tapo CSKA (148)

Eurolygos sezonas pasiekė finišo tiesiąją. Įtemptame finale čempionės titulą po trejų metų...

Dėl dviejų žaidėjų ateities ekipoje garantuotas Urbonas: „Žalgiris“ – donoras Eurolygoje, mes – LKL Adomaičio komentaras (6)

Po pralaimėjimo svečiuose atsitiesęs Vilniaus „Rytas“ savo žiūrovų akivaizdoje Utenos...

Šiuolaikiniam žmogui vien išvydus tokius papuošalus būtų negera, bet jais besidabinusios damos savęs žiauriomis nelaikė (10)

Istorija mena nemažai ekstravagantiškų ir net provokuojančių Europos mados vingių, tačiau tai,...