aA
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas tapo itin pamėgtas triukšmingų lankytojų – vasarą neatsiginama asocialių asmenų, o pasnigus – čiuožinėjančių vaikų su rogėmis, tačiau sliuogiančių ne nuo kalniuko, o kolumbariumo, Tuskulėnų aukų kapavietės.
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas (Arūno Šilerio nuotr.)
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas (Arūno Šilerio nuotr.)

Memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė pažymėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai tenka auklėti vaikučius ir jų tėvelius.

„Aiškiname kiekvienam parko lankytojui – mamytei, tėveliui, pačiam vaikui, jeigu mokyklinio amžiaus, jaunimui, kurie pramogauja šitoje vietoje – kiekvienam bandome paaiškinti. Prašome ir aiškiname, kokia tai vieta, nors yra ir paminklinė plokštė, ant kurios parašyta, kad tai yra Tuskulėnų aukos, tai yra kapavietė. Tuo pačiu stengiamės informuoti mokyklas, visuomenę, bendruomenę, kiek tik įmanoma. Planuojame įkalti lentelę, kad negalima čiuožinėti“, – apie planuojamas priemones pasakojo D. Lauraitienė.

Ji pridūrė, kad su rimties problemomis susiduriantys ir pavasarį-vasarą. „Iškilę problemų su asocialiais asmenimis, kurie buvo apsigyvenę parke. Dėjome bendras pastangas su policija, bet, – nutęsė D. Lauraitienė. – Rimties parkas, bet vis kovojame su laikinais nesklandumais.“

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso tinklalapyje primenama istorija: 1994 m. Lietuvos Respublikos saugumo departamentas nustatė, kad Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo užkasami 1944–1947 m. Vilniuje, NKGB (MGB) vidaus kalėjime, nužudyti žmonės. Buvo pradėti archeologiniai teritorijos tyrimai.

2000 m. 195 ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių, sušaudytų NKGB (MGB) vidaus kalėjime, pavardės iškaltos buvusių KGB rūmų cokolyje. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje esančioje šaudymo kameroje įrengta ekspozicija. 2002 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 932 įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, kurį sudaro koplyčia-kolumbariumas, Tuskulėnų dvaro rūmai ir oficina, Baltasis dvarelis ir Šv. Teresės koplytėlė, dvaro parkas ir jo prieigos.

2002 m. išleista Severino Vaitiekaus monografija „Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944–1947)“. 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė rugsėjo 28-ąją Tuskulėnų aukų atminimo diena. 2011 m. Baltojo dvarelio rūsyje įrengta muziejinė ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.

Nuo 1944 m. rugsėjo 28 d. iki 1947 m. balandžio 16 d. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje (Aukų g. 2A) pagal SSRS karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio).
Dauguma jų (613) buvo kaltinami ir nuteisti pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį „Tėvynės išdavimas“. Mirties nuosprendžius vykdžiusi specialioji grupė, sudaryta iš NKGB (MGB) A skyriaus darbuotojų, po egzekucijų savo aukas slapta užkasdavo masinėse kapavietėse buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje.

Duobės būdavo iškasamos iš anksto, kai kurios jų naudojamos net kelis kartus. Tokiais atvejais, sumetus aukas, duobės būdavo užpilamos kalkėmis, dyzeliniu kuru ir apdengiamos tolio sluoksniu, o vėlesnių egzekucijų aukos metamos ant viršaus.

Kaip masinė kapavietė ši teritorija buvo naudojama iki 1947 m. pavasario – SSRS Aukščiausiosios Tarybos įsaku gegužės 26 d. įsaku mirties nuosprendis buvo pakeistas 25 metų laisvės atėmimo bausme; nuo 1950 m. mirties bausmė vėl pradėta vykdyti.

Tuskulėnų masinėse kapavietėse užkastųjų sąraše: ginkluotojo ir neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai ir lenkų pogrindžio Armijos Krajovos kovotojai. Dalis nužudytųjų buvo kaltinami bendradarbiavimu su naciais, dalyvavimu holokauste ar nusikaltimais civiliams.

1944 m. buvo nužudyta 45, 1945 m. – 479, 1946 m. – 185, 1947 m. – 58 asmenys. Daugiausia egzekucijų įvykdyta 1945 m. kovo 2 d. (42 asmenims) ir kovo 21 d. (45 asmenims). Tarp nužudytųjų buvo įvairių tautybių žmonių: lietuviai, rusai, lenkai, vokiečiai, baltarusiai, latviai, ukrainiečiai, žydai, po vieną estą, uzbeką, totorių, osetiną, čiuvašą, armėną ir udmurtą.

1988 m. Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui, imta rūpintis istorinės tiesos atkūrimu. Buvo tiriami buvusio KGB archyvo dokumentai, baudžiamosios bylos, kaupiami liudytojų atsiminimai, pradėta ieškoti ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių kapaviečių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
2.3636

Matildos Olkinaitės kūrybos rinktinė – tarp geriausių pasaulyje dizaino darbų

Knyga „Matilda Olkinaitė. The Unlocked Diary: Collected Works“ („Matilda Olkinaitė. Atrakintas...

Vilniaus teatras „Lėlė“ pristato pirmąjį virtualų lėlių teatro turą Lietuvoje

Vilniaus teatras „Lėlė“ pristato pirmąjį virtualų lėlių teatro turą Lietuvoje: nesvarbu,...

Darbuotojų motyvacija ir emocinė sveikata: kaip gali padėti muziejus?

Ryški įmonių personalo valdymo tendencija – darbuotojų motyvacija ir pasitenkinimas darbo vieta...

Legendinė „Bohema“ atkeliauja į LNOBT su naujais veidais

Prieš 15 metų sukurta Vilniaus kongresų rūmuose, praėjusią vasarą legendinė Dalios...

„Dailininko teatras“ Irmos Balakauskaitės parodoje „Senos pasakos. Afrikietiški peizažai“

Ateinate į parodą, tikėdamiesi įprastos balto kubo erdvės. Vietoj to patenkate į dailininko...

Top naujienos

Politologas apie Rusijos reikalavimus: tai būtų diplomatinis, strateginis, psichologinis pralaimėjimas (186)

Vertindamas padėtį prie Ukrainos ir Rusijos sienų bei Vakarų pokalbius su Kremliumi, Vilniaus...

D+Vaidas Mikaitis

Išgirdus, ką vietiniai kalba apie Baltarusijoje esančias pilis, lietuviui užvirė kraujas: jie savinasi ne tik Vytautą Didįjį, bet ir Vilnių (10)

Taip ir jaučiu kaip žmonės ima pamiršti ką tik buvusią migrantų krizę. O juk tiek tada radosi...

Įsisiautėjęs vėjas vėl gąsdins smarkiais gūsiais: daug kur pustys, vietomis kils pūga (3)

Ketvirtadienį kartu su giliu ciklono slėniu per šalį keliaus šaltasis atmosferos frontas. Vyraus...

Du žinomiausi pandemijos asmenys Vokietijoje susikirto dėl omikron: Drosteno nuotaikos keičiasi kardinaliai (59)

Drauge su koronavirusu išgarsėjęs virusologas Christianas Drostenas optimizmu iki šiol...

Užkalnis. Prezidente, pasikabinkite vonioje Pakso portretą (384)

Kad Kremlius jau kurį laiką rezga didelius ir baisius planus, jau seniai niekas neabejoja. Net...

D+ Lauryna Vireliūnaitė

Konservatorių ir Nausėdos karas dėl svarbaus posto: situacija dar labiau komplikuojasi (17)

Įtampas tarp valdančiųjų ir prezidento Gitano Nausėdos kurstantis nuolatinio Lietuvos atstovybės...

D+Joana Balčiuvienė

Kiek pornografijos yra per daug? Specialistė paaiškino, kokios normos ribos (3)

Žiūrėti pornografiją – normalu ar ne? Jei normalu – tai kaip dažnai? Ar tai įprasčiau...

Taisyklės, kurių visada laikosi prancūzės: taip niekada nesuklysite mūvėdamos plačias kelnes (1)

Šį savaitgalį nusprendusi apsirengti šiek tiek „prancūziškiau“, pagaliau pasidaviau...

Kritikų nurašytas Motiejūnas įjungė MVP režimą: aš krepšinį moku žaisti prakalbo ir apie žaidimą rinktinėje (10)

Ilgą laiką Donatas Motiejūnas buvo antras daugiausiai uždirbantis Lietuvos krepšininkas –...