aA
„Meno kūriniu grindys tampa tuomet, kai jos siunčia žinią“, - įsitikinusi menininkė, Vilniaus dailės akademijos doktorantė Eglė Grėbliauskaitė. Šį ketvirtadienį menininkė pristatys konceptualų šiuolaikinio meno projektą „Naujos geros grindys „Titanikui“.
Eglės Grėbliauskaitės projektas
© Dariaus Gražio, Agnės Gintalaitės ir asmeninio archyvo nuotr.
„Šis projektas – ne vien apie grindis, nors jos yra itin svarbus pagrindinės Vilniaus dailės akademijos parodų salės fizinis ir simbolinis pagrindas, – sako Eglė Grėbliauskaitė. – Galvodama apie šį projektą, keisdama grindis, neketinau „Titanike“ daryti remonto ar imtis interjero dizaino. Šis projektas – socialinė autokritika, tam tikras mąstymo remontas, remontas mūsų smegenyse. Mes dažnai suvokiame, kad kažkas yra netinkamo, kad šitaip palikti negalima, tačiau nieko nedarome. Kompromisai mus veda prie kompromisų, kol, galiausiai, nebeatpažįstame savęs veidrodyje, išbarstome savo idėjas, savo tikėjimą“.

Idėja pakeisti Vilniaus dailės akademijos parodų erdvę Eglei kildavo kiekvienąkart, kai pažvelgdavo į jos grindis. „Titaniko“ plytelės man priminė euroremontų laikus, kai norėdami pasivyti Vakarus, kaimo trobas kaldavome plastiko lentelėmis, o sienas ir grindis klijuodavome keramikinėmis plytelėmis. Techniniame vidaus apdailos aprašyme radau vieną vienintelį sakinį, kad „planuojama įrengti geras grindis“. O kas yra geros grindys šių dienų „Titaniko“ galerijos erdvei?“ – klausimą kelia menininkė.

Eglės Grėbliauskaitės projektas
Eglės Grėbliauskaitės projektas
© Dariaus Gražio, Agnės Gintalaitės ir asmeninio archyvo nuotr.


Eglė neabejoja: dar XX amžiaus viduryje nusistovėjusi baltojo kubo koncepcija iš galerijų reikalauja meno kūriniams suteikti kuo neutralesnį kontekstą. Erdvei, kurioje nuolat kinta ekspozicijos, minimalizmas yra labiausiai tinkamas. Kad „Titaniko“ erdvė kuo geriau atitiktų koncepciją, galerijos grindis reikėjo būtinai pakeisti.

Vis dėlto, plėšdama senąsias keramikinių plytelių grindis, Eglė sau ir kitiems kėlė kur kas svarbesnių klausimų. „Kartais pakeisti mąstymą ir suvokimą, atsisakyti įprastų dalykų yra daug sunkiau, nei išdaužyti senas plyteles ir išlieti betoną“, – sako menininkė, tuo, kad projektas reikalingas, turėjusi įtikinti Vilniaus dailės akademijos vadovybę, gauti reikiamus leidimus ir rasti projektui mecenatų.
„Kuriam laikui turėjau save, menininkę, padėti į šalį ir tapti savo projekto vadybininke, prisiminti vadybos įgūdžius ir pakviesti verslininkus prisidėti prie Lietuvos meno. Pirmojo aukšto galerija yra svarbiausia Vilniaus dailės akademijos parodų salė. Jauniems menininkams ji – tarsi tramplinas į pasaulį. Privalėjau rasti rėmėją, kuris į meną žiūri plačiau nei į komercinę investiciją. Prisidėdami prie projekto, verslininkai prisidėjo prie kiekvieno menininko, kuris eksponuos savo kūrinius galerijoje, taip pat parėmė meno kūrinį, kuris išliks nuolatinėje ekspozicijoje.“, – sako Vilniaus dailės akademijos doktorantė.

Eglės projektą parėmė dvi nekilnojamojo turto bendrovės – „Baltic Sotheby‘s International Realty“ ir „Unique Properties“. „Matyt, nieko nuostabaus, juk grindys yra svarbus, o kartu ir simboliškas nekilnojamojo turto objektas. Ant jų viskas yra pastatyta“, – sako Eglė Grėbliauskaitė, o menotyrininkė Laima Kreivytė priduria: „Kitos geros „Titaniko“ grindys yra matomas, bet nepastebimas objektas. Parodų erdvės grindys dažniausiai suvokiamos kaip platforma rodyti kitus artefaktus, o ne demonstruoti save. Tačiau tapdamos „nematomomis“, jos neišvengiamai yra kiekvienoje čia eksponuojamoje erdvėje, kaip konstanta, kaip materiali duotybė – kiekvienas „Titaniko“ salėje atsiradęs daiktas ar žmogus yra santykyje su grindimis (ir lubomis, langais, sienomis). Projektas yra fizinės ir institucinės erdvės tyrimas, klausiantis, ne kas, kodėl, bet – kur ir kaip?“

VDA meno doktorantė E. Grėbliauskaitė tyrinėja socio-psihologinės represijos mechanizmus, veikiančius šiuolaikinėje visuomenėje – neapčiuopiamą dviprasmybę fizinėje formoje, kaip nerimo ištakas. Menininkė renkasi nekonvencines raiškos priemones, instaliaciją, skulptūrą, tapybą, intuityvias teorines ir fizines strategijas, siekdama atskleisti nerimo mechanizmus, kurti ir ardyti struktūras. Meninkės projektai pasižymi dėmesiu kultūrinei ir socialinei visuomenės plėtrai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kodėl prastėja lietuvių kalbos mokslas, mokymasis ir kultūra (16)

Internetiniame respublikos puslapyje dar pernai, 2018 m. lapkričio 6 d., perskaičiusi Ferdinando...

Dizainerė Renata Maldutienė kuria spalvų namus (1)

„Spalvos yra tik įrankis“, – sako mados dizainerė, Vilniaus dailės akademijos ( VDA )...

Apie Orfėją, Avicii ir kartą, kuriai niekas neįdomu

Artėjant Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjerai – Dovilės Zavedskaitės „Orfeo. Miesto...

Justino Marcinkevičiaus eilėraščių rinkinį vaikams iliustravusi Agnė Nananai: man patinka įsivaizduoti eilėraščius (1)

Vos pasirodžiusi lietuvių poeto klasiko Justino Marcinkevičiaus eilėraščių vaikams rinktinė...

„Naujajame Baltijos šokyje“ – stilių mišinys: nuo breiko, hiphopo iki „krampo“

Liko visai nedaug iki šiųmečio tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „ Naujasis Baltijos...

Top naujienos

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (45)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (15)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1176)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (713)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (20)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (72)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (10)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...

Filipinus supurtė žemės drebėjimas, yra žuvusiųjų (1)

Filipinų šiaurinę dalį pirmadienio popietę supurčius 6,3 balo stiprumo žemės drebėjimui,...

Danų milijardierius Šri Lankoje neteko trijų iš keturių savo vaikų (175)

Danų milijardierius verslininkas, kuris yra pagrindinis internetinio mados verslo milžino ASOS...

Rimvydas Valatka. Blogas Gaidys, labai blogas (303)

Kokia didžiausia tragedija įvyko Didžiąją savaitę? Ne, tai ne Notre-Dame de Paris gaisras,...