aA
„Meno kūriniu grindys tampa tuomet, kai jos siunčia žinią“, - įsitikinusi menininkė, Vilniaus dailės akademijos doktorantė Eglė Grėbliauskaitė. Šį ketvirtadienį menininkė pristatys konceptualų šiuolaikinio meno projektą „Naujos geros grindys „Titanikui“.
Eglės Grėbliauskaitės projektas
© Dariaus Gražio, Agnės Gintalaitės ir asmeninio archyvo nuotr.
„Šis projektas – ne vien apie grindis, nors jos yra itin svarbus pagrindinės Vilniaus dailės akademijos parodų salės fizinis ir simbolinis pagrindas, – sako Eglė Grėbliauskaitė. – Galvodama apie šį projektą, keisdama grindis, neketinau „Titanike“ daryti remonto ar imtis interjero dizaino. Šis projektas – socialinė autokritika, tam tikras mąstymo remontas, remontas mūsų smegenyse. Mes dažnai suvokiame, kad kažkas yra netinkamo, kad šitaip palikti negalima, tačiau nieko nedarome. Kompromisai mus veda prie kompromisų, kol, galiausiai, nebeatpažįstame savęs veidrodyje, išbarstome savo idėjas, savo tikėjimą“.

Idėja pakeisti Vilniaus dailės akademijos parodų erdvę Eglei kildavo kiekvienąkart, kai pažvelgdavo į jos grindis. „Titaniko“ plytelės man priminė euroremontų laikus, kai norėdami pasivyti Vakarus, kaimo trobas kaldavome plastiko lentelėmis, o sienas ir grindis klijuodavome keramikinėmis plytelėmis. Techniniame vidaus apdailos aprašyme radau vieną vienintelį sakinį, kad „planuojama įrengti geras grindis“. O kas yra geros grindys šių dienų „Titaniko“ galerijos erdvei?“ – klausimą kelia menininkė.

Eglės Grėbliauskaitės projektas
Eglės Grėbliauskaitės projektas
© Dariaus Gražio, Agnės Gintalaitės ir asmeninio archyvo nuotr.


Eglė neabejoja: dar XX amžiaus viduryje nusistovėjusi baltojo kubo koncepcija iš galerijų reikalauja meno kūriniams suteikti kuo neutralesnį kontekstą. Erdvei, kurioje nuolat kinta ekspozicijos, minimalizmas yra labiausiai tinkamas. Kad „Titaniko“ erdvė kuo geriau atitiktų koncepciją, galerijos grindis reikėjo būtinai pakeisti.

Vis dėlto, plėšdama senąsias keramikinių plytelių grindis, Eglė sau ir kitiems kėlė kur kas svarbesnių klausimų. „Kartais pakeisti mąstymą ir suvokimą, atsisakyti įprastų dalykų yra daug sunkiau, nei išdaužyti senas plyteles ir išlieti betoną“, – sako menininkė, tuo, kad projektas reikalingas, turėjusi įtikinti Vilniaus dailės akademijos vadovybę, gauti reikiamus leidimus ir rasti projektui mecenatų.
„Kuriam laikui turėjau save, menininkę, padėti į šalį ir tapti savo projekto vadybininke, prisiminti vadybos įgūdžius ir pakviesti verslininkus prisidėti prie Lietuvos meno. Pirmojo aukšto galerija yra svarbiausia Vilniaus dailės akademijos parodų salė. Jauniems menininkams ji – tarsi tramplinas į pasaulį. Privalėjau rasti rėmėją, kuris į meną žiūri plačiau nei į komercinę investiciją. Prisidėdami prie projekto, verslininkai prisidėjo prie kiekvieno menininko, kuris eksponuos savo kūrinius galerijoje, taip pat parėmė meno kūrinį, kuris išliks nuolatinėje ekspozicijoje.“, – sako Vilniaus dailės akademijos doktorantė.

Eglės projektą parėmė dvi nekilnojamojo turto bendrovės – „Baltic Sotheby‘s International Realty“ ir „Unique Properties“. „Matyt, nieko nuostabaus, juk grindys yra svarbus, o kartu ir simboliškas nekilnojamojo turto objektas. Ant jų viskas yra pastatyta“, – sako Eglė Grėbliauskaitė, o menotyrininkė Laima Kreivytė priduria: „Kitos geros „Titaniko“ grindys yra matomas, bet nepastebimas objektas. Parodų erdvės grindys dažniausiai suvokiamos kaip platforma rodyti kitus artefaktus, o ne demonstruoti save. Tačiau tapdamos „nematomomis“, jos neišvengiamai yra kiekvienoje čia eksponuojamoje erdvėje, kaip konstanta, kaip materiali duotybė – kiekvienas „Titaniko“ salėje atsiradęs daiktas ar žmogus yra santykyje su grindimis (ir lubomis, langais, sienomis). Projektas yra fizinės ir institucinės erdvės tyrimas, klausiantis, ne kas, kodėl, bet – kur ir kaip?“

VDA meno doktorantė E. Grėbliauskaitė tyrinėja socio-psihologinės represijos mechanizmus, veikiančius šiuolaikinėje visuomenėje – neapčiuopiamą dviprasmybę fizinėje formoje, kaip nerimo ištakas. Menininkė renkasi nekonvencines raiškos priemones, instaliaciją, skulptūrą, tapybą, intuityvias teorines ir fizines strategijas, siekdama atskleisti nerimo mechanizmus, kurti ir ardyti struktūras. Meninkės projektai pasižymi dėmesiu kultūrinei ir socialinei visuomenės plėtrai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Amžinybėn iškeliavo menininkas Aurijus Radzevičius (2)

Lietuvos dailininkų sąjunga pranešė, kad kovo 23-iąją dieną amžinybėn iškeliavo poetas,...

„Kino pavasaryje“ – lietuvių filmų premjerų rekordas

Penki ilgametražiai ir dar dešimt trumpametražių lietuvių kūrėjų filmų – solidus...

Pirmą kartą bus teikiama „Laisvės“ skulptūra už pasišventimą teatrui

2019 m. kovo 27 d., Tarptautinę teatro dieną, Vilniaus mažajame teatre pirmą kartą bus teikiama...

MO muziejuje – šiuolaikinio meno žvaigždės (1)

Šiuolaikinio meno žvaigždės Hito Steyerl kūrinys atvyksta į Vilnių. ArtReview „Power 100“,...

Prasideda tradicinė „Teatro savaitė“: kur kultūros semsimės šiemet?

Pirmadienį prasideda visą savaitę truksianti „Teatrai.lt“ iniciatyva „Teatro savaitė“,...

Top naujienos

Ryškėja antrojo turo scenarijai: pergalė gali būti tik per plauką (124)

Sociologai jau nagrinėja scenarijus, kurie galėtų lemti pasirinkimus antrame prezidento rinkimų...

Lenkiškų kainų magija: lietuviškas kumpis – tris kartus pigiau (34)

Lietuviška uždaroji akcinė bendrovė, atidariusi prekybos vietą kaimyninėje Lenkijoje,...

„No-Deal“ dieta: ką valgytų britai, jei „Brexit“ nutrauktų prekybą (13)

Pamirškite skrebučius su avokadais ir bananų glotnučius, daugiau jokio šviežio parmezano ant...

Prieš atleisdamas Vaitkų, Masiulis jam skyrė įspūdingą premiją už gerus darbo rezultatus (353)

Prieš atleisdamas iš pareigų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių...

„Įdegio maniakė“ pademonstravo išvaizdos pokyčius ir papasakojo apie planą susilaukti tamsiaodžio kūdikio (6)

Su savo išvaizda eksperimentuoti nevengianti Martina Big ryžosi ne vienai įdegį skatinančiai...

Orai: trumpam sugrįš žiemiški orai (11)

Antradienio naktį pirmoje pusėje daugelyje rajonų pasirodys trumpi, nedideli krituliai, vyraus...

Po tymų protrūkio Lietuvoje prabilo apie dar didesnį pavojų: tai ne vienintelė liga, kuri gali grįžti (161)

Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis kilo sumaištis dėl tymų protrūkio. Šiemet Lietuvoje iš viso...

Mokesčius mokėjo kiekvieną mėnesį, bet liko skolingi – dalį lietuvių užgriuvo nemalonumai (280)

Praėjusią savaitę prasidėjęs pajamų deklaravimas ir vėl kelia žmonių pasipiktinimą. Žmonės...

Mirė knygos „Kaip tampama albinosais“ autorius, Afganistano karo veteranas Zigmas Stankus (109)

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po sunkios ligos pirmadienį mirė Afganistano karo...