Apsilankę arenos užkulisiuose išvydome daugiau kaip 50 atlikėjų, pasidabinusių ryškiaspalviais kostiumais. Vaizdas ir nuotaika – verti aplodismentų. Mažieji aktoriai bei dainininkai pasidabinę išraiškingais kostiumais žaidė krepšinį su vyresniais scenos vilkais. Rodos, jaudulio čia nė nebūta prieš pat pasirodymą.
Su šypsena DELFI pasitiko ir „Tele bim-bam“ generolė Neringa Čereškevičienė, kuri į krepšinio kamuolio dundėjimą bei aplink vyraujantį mažųjų aktorių šurmulį, kaip pati sakė, žiūrinti nuolaidžiai. „Jie labai paklusnūs, disciplinuoti ir patys geriausi „skruzdėliukai“. Tik gaila, kad jau paskutinis mūsų koncertas“, - apgailestavo N. Čereškevičienė, kuri pridūrė, jog kartais reikia ir sudrausminti mažuosius, kad šie belakstydami ir šūkaudami nesusigadintų grimo ar neprarėktų balso.
Pasak Neringos, daugiau nei 50 atlikėjų kolektyvas, kurį sudaro tiek profesionalūs atlikėjai, tiek ir augantys talentai, šios roko operos privalumas: „Vyresnieji atlikėjai ir mažiukai vaikai sudaro pozityvią mūsų užkulisių energetiką. Profesionalai scenoje dirba laisviau, profesionaliau, o mažieji aktoriai stengiasi stiebtis iki jų ir nori būti šalia jų. Todėl profesionalių žmonių ir vaikų tandemas – mūsų arkliukas scenoje“, - kalbėjo kolektyvo vadovė, kuri taip pat pasidžiaugė, jog kolektyvas labai patobulėjo ir suaugo per šį turą.
Apie tai, jog kolektyvas labai subrendo dirbdamas kartu scenoje, prabilo ir Algis Ramanauskas - Greitai.
Jį aptikome grimo kambaryje, kur vyras po grimerės potėpių palaipsniui virto Vikšru Gražuoliu.
Pasiteiravus A. Ramanausko, ar jo netrikdo neįtikėtinas mažųjų kolegų šurmulys prieš pat pasirodymą, humoro nestokojantis aktorius nepraleido progos pajuokauti: „Aš negirdžiu to šurmulio, jau pripratau. Čia tas pats, kaip žmonės gyvena prie oro uostų ir negirdi lėktuvų keliamo triukšmo. Tiesa, jaunesni solistai, kurie neturi vaikų reaguoja jautriau į tai ir kartais garsiau sutrepsi koja, bet man, senam krienui, jokių emocijų dėl to“, - šypsosi A. Ramanauskas.
Į klausimą, ar darbas su mažaisiais atlikėjais yra naudingas, A. Ramanauskas atsako įsikūnydamas į humoristo amplua, kuris jam yra savas: „Taip, aš vagiu iš jų vaikystę. Kai jie važiuoja autobusu ilgesnį kelią ir užmiega, aš sėdu ant jų krūtinės ir vagiu jų kvėpavimą, kaip tas katinas iš vieno filmo“, - šmaikštumo nestokojo A. Ramanauskas.
Užkulisiuose sutikome ir dainininką bei aktorių Dominyką Vaitiekūną. Vaikinas prie Voro svitos prisijungė tik šiame septynių koncertų ture. Charizmatiškasis aktorius, kuriam atiteko intriganto Vabalo be ūsų rolė, sakė, jog šiuose užkulisiuose vyrauja savotiška edukacinė programa, nes daug laiko praleidžiant su jaunaisiais atlikėjais jis gilino savo socialinius bendravimo įgūdžius.
„Vaikai visada klausia, tai ko nori paklausti ir kartu sako tai, ką nori pasakyti. Gyvenant suaugusių žmonių pasaulyje, tu išmoksti išsisukinėti nuo tiesmukų atsakymų ar klausimų, o vaikai paklausia tiesiai šviesiai ir kartais net sutrinki, nes nežinai ką atsakyti“, - pasakoja Dominykas ir priduria, kad jam pavyksta su vaikais susidraugauti: „Jie mane laiko savu“.
Krepšinio turnyras, dainos, šiltos ir draugiškos emocijos, mamos, kartu prižiūrinčios savo mažuosius artistus, vaikų klegesys, N. Čereškevičienės patarimai ir daug spalvų – štai kokie „Voro vestuvių“ svitos užkulisiai.
DELFI nuotraukų albume - užkulisių akimirkos:
