Penktus metus rengiamas performansas „Signatarai eina fotografuotis“ į istorinę tikrovę kviečia pažvelgti be perdėto iškilmingumo, pasitelkiant demokratiškiausią meno formą – gatvės teatrą. Šio žanro renginiai Lietuvoje nėra įprasti. Čia svarbiausias veikėjas ir dramaturgas yra žiūrovas, scenografija – aplinka, išraiškos priemonė – improvizacija ir betarpiškas ryšys su žiūrovu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Idėja priartinti 1918 m. istoriją prie šiuolaikinio žmogaus kilo Lietuvos nacionalinio muziejaus vyriausiajam dailininkui Eimantui Ludavičiui ir šokėjai ir choreografei Jūratei Širvytei-Rukštelei. Kūrėjai atsispyrė nuo akimirkos, kai nepriklausomybės aktą pasirašę signatarai traukia fotografuotis chrestomatinei nuotraukai Gedimino prospekte anuomet įsikūrusioje Aleksandros Jurašaitytės fotoateljė.
Dėmesį kaustančiai procesijai vadovauti pakviestas cirko ir gatvės teatro spektaklių kūrėjas, operos teatro režisierius iš Ispanijos Adrianas Schvarzstein‘as. Kostiumus „signatarams“ ruošia dailininkė Daiva Petrulytė, pelniusi tarptautinį pripažinimą po darbo seriale „Černobylis“.
Eisenoje kasmet dalyvauja sceninės patirties turintys kūrybingi savanoriai - aktoriai, šokėjai, vaidybos studentai. Nors kūrėjai pabrėžia, kad konkrečių asmenybių nekuria ir nevaizduoja, vienam nuolatinių projekto dalyvių – aktoriui Gintautui Saunoriui – „prilipo“ tautos patriarcho Jono Basanavičiaus vardas. Pasak menininko, projektas išskirtinis tuo, kad jame ne kalbos, o veiksmas, mintis ragina žiūrintįjį spėti, kokią Lietuvą mato tarytum iš anų laikų nužengę signatarai.
Performansas įprasmina istorinės atminties perteikimą naujoms kartoms ir primena, kokie svarbūs tautai yra susitelkimas ir vienybė.
Gatvės teatro projektas „Signatarai eina fotografuotis“ pirmą kartą buvo pristatytas 2018 m vasario 16 d., pažymint Lietuvos Nepriklausomybės 100-ąsias metines. Režisierius jautriai prisimena pirmojo pasirodymo sėkmę, žmonių nuostabą, jų norą nusifotografuoti su „signatarais“. Vienoje nuotraukų įsiamžino ir Vilniaus gatvių legenda vadinta Rožytė. 2019 metais Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje akcijoje „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ projektas buvo išrinktas tarp geriausiųjų iniciatyvų, kūrėjams Prezidentūroje iškilmingai įteikta Lietuvos Valstybės trispalvė. 2020-aisiais „signatarai“ pradėjo savo kelionę per Lietuvą – aplankė Trakus, o 2021-aisias, pačiame pandemijos ir karantino įkarštyje, dovanojo žiūrovams tiesioginę šventinės eisenos transliaciją iš Klaipėdos. Šiemet projektas be Vilniaus aplankys mažąją Lietuvos kultūros sostinę Vievį ir Kėdainių miestą, kuriame „signatarai“ pagerbs krašto muziejų, minintį 100-ąsias įkūrimo metines.
Paklaustas, koks šių metų projekto pagrindinis akcentas, režisierius Adrianas Schvarzstein‘as atsako gana netikėtai – moterys. „Moterų balsavimo teisė Lietuvoje įtvirtinta 1919 metų Steigiamojo Seimo rinkimų įstatyme, tačiau Valstybės taryboje nebuvo nė vienos moters. Moterys šią situaciją „laužė“ – rinko peticijas, mitingavo, bandė jėgas rinkimuose ir buvo tikras įkvėpimo šaltinis politikams vyrams. Tokių visuomenės veikėjų kaip M. Galdikienė, F. Bortkevičienė, E. Gvildienė, G. Petkevičaitė – Bitė vaidmuo Lietuvos Valstybės atkūrimo procese labai ryškus. Ir tai yra iki šiol mažai žinomas, bet labai įspūdingas moterų Lietuvoje istorijos etapas“, – sako projekto kūrėja J. Širvytė.
Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė. O kas vyko po to, kai signatarai pasirašė dokumentą, nulėmusį mūsų valstybės likimą? Kaip signatarai reaguotų į šiomis dienomis vykstančius įvykius? Šiuos klausimus kelia projekto „Signatarai eina fotografuotis“ kūrėjai.
„Pagrindinis mūsų tikslas – atskleisti ypatingos dienos – vasario 16-osios džiaugsmą. Tai laiminga diena, kai žmonės labiau atsiveria ir gali jausti, matyti, girdėti ir būti drauge. Manau, kad bet kokia šventė, kuri veda gyventojus link identiteto stiprinimo, konstruktyvios ir draugiškos aistros, kuri užpildo mus pasididžiavimu ir emocijomis, yra verta būti švenčiama“, – sako režisierius A. Schvarzstein‘as.
Renginio „Signatarai eina fotografuotis“ kūrėjai puoselėja viltį sukurti kasmetinę tradiciją, kuomet minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną žmonės galėtų išvysti ir kitą – šiltą, estetišką ir šiek tiek provokuojantį Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo šventės atspalvį.
Performanso pradžia Kėdainiuose – vasario 16 d. 13:00 Didžiosios rinkos aikštėje, Vievyje – 17:00 autobusų stotelėje (Kauno kryptis, prie pėsčiųjų tilto), Vilniuje – 18:30 prie Vilniaus Katedros varpinės.
