2015 metais rugsėjo pabaigoje pleneras vyko Alantos (tarmiškai – Aluntos) miestelyje. Pačioje Alantoje dėmesio vertas ne vienas kultūros paveldo objektas – senoji karčema, medinė sinagoga, giminių Pac-Pomarnackių giminei priklausęs dvaras (kadaise buvęs Radvilų nuosavybe) su dideliu parku, romantiškais tvenkiniais, jų krantus jungiančiais liepteliais.
Miestelio simboliu taip pat yra iš tolo matoma balta neoromaninio stiliaus bažnyčia. Vaizdingos yra ir Alantos apylinkės su dideliais obelų sodais, sraunia ir šalta Virintos upele, Duobio, Liežio ir kitais ežerais, piliakalniais.
Šį rudenį su lietuvių autoriais (Rūta Eidukaitytė, Aistė Gabrielė Černiūtė, Arvydas Kašauskas, Adasa Skliutauskaitė, Jūratė Mitalienė, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Ričardas Garbačiauskas) Alantoje kūrė menininkai iš Latvijos (Ieva Liepina) ir Rumunijos (Sorin Nicodim). Plenero parodai menininkai pasirinko paslaptingą dvaro palėpę, antrąjį aukštą, kuriame yra įsikūrusi biblioteka. Atidarymo metu prancūziškos muzikos grupės Max nariai Sigitas Kubilis ir Maxas Andrejus Varlamovas atliko gerai žinomus šlagerius. Prancūzų kalba skambančios dainos nukėlė meno mylėtojus į impersionizmo laikus, į Prancūziją, kur ir užgimė toks reiškinys kaip menininkų plenerai, tapymas atvirame ore.
"Kaip kuratorei visada įdomu, ką sukurs pakviesti autoriai. Kartais kviesdama į plenerus menininkus net įsivaizduoju, ką kas galėtų nutapyti, bet dažniausiai jie nustebina. Alanta labai tapybiška. Čia kiekviename žingsnyje galima sukurti po paveikslą", - sakė Aistė Gabrielė Černiūtė.
"Gyvenu Alantoje beveik aštuonerius metus. Anksčiau mano tapybos objektas buvo Alantos dvaras, o šį kartą atsigręžiau į bažnyčią. Ją, baltai šviečiančią, galima pamatyti nuo bet kurios aukštesnės kalvos. Man įdomu kaip ji atspindi spalvas. Visi balti pastatai atspindi daugybę spalvų iš supančios aplinkos. Keičiasi apšvietimas, keičiasi ir bažnyčios spalvos", - teigė Rasa Leonavičiūtė.
Įspūdžiais dalijosi ir Rūta Eidukaitytė: "Mane įkvėpė apylinkių peizažai: aukštas dramatiškai debesuotas dangus, ant žemės dailiai išsiraitę krūmai ir medžiai, pievos, po kurias galima lėkti visu greičiu akimis".
"Alanta nepaprastai spalvingas kraštas, šviečiantis ežerais, vieškeliais ir laukais. Čia ypatingai jaučiu peizažo liniją ir ritmą. Čia alsuoja ir istorija, kuri paliečia per nuostabųjų Alantos dvaro parka ir šv. Jokūbo bažnyčią. Sugrįžau čia tapyti antra kartą po 14 metų. Todėl vėl gilinuosi į kalvotus, senai pamiltus peizažus", - sakė rygietė Ieva Liepina.
