aA
Nors specializuotų stiklo meno, vitražo parodų Lietuvoje rengiama nedaug, visos jos yra įgavusios tam tikrą kryptį. Tarptautinis autorinio stiklo kūrėjų forumas Vitrum balticum, suburiantis Baltijos regiono menininkus, kaskart pateikia apibendrintą naujausių šios srities tendencijų vaizdą.
Stiklo suvenyras
© Organizatorių nuotr.

Keletą metų Vilniuje rengtos parodos „Iš plokštumos“ arba „2D“ kuratorė Dalia Truskaitė siekia išryškinti lakštinio stiklo panaudojimą ir raiškos galimybes, atgaivinti Vilniaus stiklo meno tradicijas. Dailės akademijos simpoziumai „1+1“ ir šiemet balandį VDA „Titanike“ surengta Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštųjų mokyklų dėstytojų ir studentų paroda „Švytintys, pjaunantys, dūžtantys“ susitelkia į edukacinį vitražo, stiklo meno aspektą. Per simpoziumus dėstytojai kartu su studentais kuria darbus interjerams – tai nerašyta šio renginio taisyklė, primenanti tradicinę vitražo, monumentaliosios tapybos kūrinio, priedermę. Štai po kelerių metų pertraukos šiemet vėl surengtas tarptautinis simpoziumas paliko ženklą Panevėžio Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje – achromatiniai lakštinio stiklo kūriniai, improvizuojantys rašytinio žodžio reikšmės, simbolikos temomis, papuošė Didžiąją skaityklą. O „Titanike“ vykusios parodos dalyviai susitiko trumpam ir vėl išsiskirstė, apsikeitę šios srities mokymo, sklaidos aktualijomis ir rūpesčiais. Tačiau ši paroda atliko dar vieną misiją – atskleidė, kad šiuolaikinis „sekuliarizacijos“ pagraužtas posovietinių šalių stiklo, vitražo menas kalba konceptualia šiuolaikine dailės kalba, o prigimtinis stiklo grožis neblėsta, jo sąveika su šviesa tebėra kerinti, nepaisant gerokai sumenkusio šių kūrinių poreikio.

Edukacinis parodos aspektas svarbus ne tik todėl, kad ją inicijavo VDA Monumentaliosios tapybos katedros Vitražo studija (kuratorė – Ieva Paltanavičiūtė), o joje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštųjų mokyklų stiklo, vitražo specialybės dėstytojai ir studentai. Akivaizdu, kad ši dailės šaka apimta gilios krizės, vienas iš parodos tikslų – atkreipti potencialių būsimųjų studentų, o kartu ir platesnės visuomenės dėmesį į įvairialypes stiklo, vitražo meno galimybes.

Ekspozicija atskleidė: pati medžiaga neretai laikoma tik pagalbine meninės raiškos priemone, kartais kiek ironiškai griaunamas stereotipas, kad vitražas – tai tik spalvotas lango angos dekoras. Juk stiklas yra nepaprastai išraiškinga medžiaga. Apmaudu, kad projektuojant šiuolaikinius pastatus kol kas beveik visai tuo nepasinaudojama. Architektai, regis, yra „pamiršę“ meninio stiklo, vitražo taikymą architektūroje. Vis dėlto parodos kuratorės manymu, šiuolaikinės urbanizacijos tendencijos aktualizuoja ir tradicinę tokio kūrinio paskirtį – pridengti, paslėpti akis badančius aplinkos elementus, emociškai pakylėti, sukurti tam tikrą atmosferą ir nuotaiką. Antra vertus, aklavietė, kurioje atsidūręs vitražas ir meninis stiklas, turi ir teigiamą pusę – puiku, kad šis menas išsilaisvino iš ideologinių pančių ir jau seniai nebėra monumentaliosios propagandos įrankis. O natūraliai atsiradusį šaltuką tarp šio meno atstovų ir šiuolaikinės urbanistikos kūrėjų turėtų atšildyti naujas, estetinėmis ir meninėmis kategorijomis pagrįstas stiklo, vitražo kūrinių santykis su architektūra.

Parodoje pristatyti ne tik žinomų menininkų – pedagogų, bet ir Baltijos šalių aukštųjų mokyklų absolventų, studentų darbai. Ne tik norima paskatinti pradedančiuosius stiklo menininkus, bet ir parodoma, kad įdomių idėjų užuomazgos atsiranda, o kartais ir gana brandūs darbai sukuriami dar studijų metais.

Nors su latviais ir estais esame artimi kaimynai, šios meno srities samprata, padėtis tarp kitų akademinių disciplinų smarkiai skiriasi. VDA bent jau formaliai tebelaiko vitražą vadinamosios monumentaliosios dailės šaka, o Estijos dailės akademijoje stiklo menas yra viena iš Dizaino katedros disciplinų, taigi jo samprata krypsta funkcionalumo, lankstesnio pritaikymo link. Latvijos dailės akademijos Stiklo studijų katedra rengia klasikinio vitražo specialistus, tačiau skiria daug dėmesio ir stiklui, atsietam nuo architektūros. Įdomi ir viena bendra tendencija – stiklas, vitražas tapo labai moteriška disciplina.

Technologijų ir meninės formos požiūriu parodoje eksponuoti gana įvairūs kūriniai – stiklo instaliacijos, skulptūrinės plastikos pavyzdžiai, objektai, dekoratyviniai dirbiniai su konceptualiomis potekstėmis, stiklo deriniai su įvairiomis šiuolaikinėmis medijomis – skaitmenine spauda, vaizdo projekcijomis. Nepamirštas ir „tikrasis“ klasikinis vitražas su švininėmis pertvarėlėmis. Ievos Paltanavičiūtės „Plona auksinė linija“ – rūstus juodas matinio stiklo kvadratas arba aštuoni kvadratai viename. Pavadinimas – tai užuomina į garsųjį 10-ojo dešimtmečio kino hitą „Plona raudona linija“, pasakojantį apie Antrojo pasaulinio karo įvykius Ramiojo vandenyno salose. Iš pažiūros gana tradicinių formų kūrinius su koduotomis socialinėmis, politinėmis sugestijomis rodo latvė Vineta Groza. Jos instaliacija „Erdvė be Jurijaus Gagarino“ (2015) – tai apvalių lėkščių arba kosminių erdvių, visatų kompozicija, kvestionuojanti didžiųjų žmonijos atradimų istoriją, mitus, klastotes. Jurgio Krievinio „Kaukių“ (2014) forma lyg ir niekuo nestebina – stiklo skulptūros primena archajiškas figūras, puošdavusias senovinių laivų pirmagalius. Tačiau permatoma stiklo kaukė juk nieko neuždengia ir nepaslepia, tik uždeda dar vieną sluoksnį ant tikrovės daiktų... Estės Kajos Upelji kompozicija „Pusiausvyra“ (2015) – tai savaime dailūs stikliniai indo formos objektai, tačiau jų dugną autorė išgaubė, paversdama juos savotiškomis švytuoklėmis, amžinai besiilginčiomis stabilumo. Kad šiuolaikiniam stiklo menui medžiaga nėra itin svarbi arba kad jos galima visai nenaudoti, rodo ir šmaikštus profesoriaus Algirdo Dovydėno „Lobis“ (2012) – dailininkas pats „persikūnija“ į keletą skirtingų personažų, kurių lūpomis pasakoja linksmas išgalvotas stiklo istorijas.

Apmąstyti savo esmę, išraiškos priemones, patikrinti jų tinkamumą bando daugelis tradicinių dailės šakų. Būtent tokią sveikai ironišką refleksiją išreiškia VDA absolventės Karolinos Voicechovskajos „Užsakymas. 50 rožinių atspalvių“. Arkos formos stiklo paviršiuje jauna menininkė piešia kičinius popkultūros simbolius, tarsi ironizuodama prisirišimą prie tradicijų – „ikoninį“ kulto pastato langų formatą, užsakovo kišimąsi į vitražų kūrimo procesą.

Stiklas, kaip nurodo ir parodos pavadinimas, yra dužus, trapus, kartais pavojingas. Tačiau viena iš parodos dalyvių sakė neverksianti, jei kuris nors darbas netikėtai suduš. Net ir stiklo duženas, dulkes, „smėlį“ galima panaudoti, kuriant naują kūrinį...

Grįžtant prie vitražo meno plėtotės, akivaizdu, kad, nepaisant akademinės sistemos niuansų, meninis mąstymas Baltijos šalyse yra panašus. Tiek lietuvių, tiek latvių, tiek estų menas mažai ką bendro turi su tradiciniu vitražu, bando godžiai sugerti kitų šiuolaikinės dailės sričių formas ir kalbėjimo būdus, nėra abejingas socialiniams, politiniams procesams, aplinkos pokyčiams. Mūsų dienomis vitražo, stiklo kūrėjas – kosmopolitiška profesija, tačiau ji turi nemažai specifinių meistriškumo paslapčių, yra neabejinga vietos dvasiai. Paroda netiesiogiai kvietė jaunuosius žiūrovus rinktis vitražo studijas ar bent jau labiau jomis pasidomėti, nes jos teikia daugybę saviraiškos galimybių.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Aleksandra Aleksandravičiūtė: bažnytinis menas iš prigimties yra tarptautinis (1)

Paryžiaus Dievo Motinos katedrą suniokojęs gaisras iš naujo pakurstė diskusijas ne tik apie...

„Pietinia kronikas“ vertėja: nė vienas man žinomas ukrainiečių kalbos dialektas netiko vertimui

Didžiulio dėmesio Lietuvoje sulaukęs, į 20-o amžiaus pabaigos Šiaulius nukeliantis Rimanto...

Čikagoje atidarytas lietuviškų dokumentinių filmų festivalis (1)

Gausiai lietuvių gyvenamoje Čikagoje, JAV, nuaidėjo pirmojo lietuviškų dokumentinių filmų...

Aktorius Arūnas Vozbutas mini 50-ąjį jubiliejų: kolegos pasidalino prisiminimais

Arūnas Vozbutas priklauso tiems aktoriams kurie sudaro teatro trupės šerdį. Yra aktoriai lyderiai,...

Aktorei Indrei Patkauskaitei – apdovanojimas už geriausią moters vaidmenį

Baigėsi visą balandžio mėnesį trukęs 41-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. Kaune...

Top naujienos

Mažeika: lietuviai turės atsisakyti senų automobilių, plastikinių indų ir lauko tualetų (149)

Aplinkos ministerija , praėjus 4 mėnesiams po to, kai iš aplinkos ministro pareigų buvo...

Iš aikštelės su BMW iškritusios moters būklė sunki: liudininko teigimu, ji buvo keleivio vietoje (358)

Iš prekybos centro „Europa“ automobilių stovėjimo aikštelės su BMW iš trečio aukšto...

Nauja tvarka Seime: kiekvienam parlamentarui steigiamos trijų Seimo nario padėjėjų pareigybės (54)

Atsižvelgiant į pernai gruodį priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, Seimo statute...

Kaunietis parodė, kiek erkių surado grįžęs iš miško: kartais nurenka net 300 (22)

Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Mindaugas Kirstukas gamtoje ir...

Šią savaitę siautę gaisrai užgesinti, tačiau pavojus išlieka didelis

Šią savaitę Lietuvoje siautusius gaisrus pavyko užgesinti, tačiau gaisrų pavojus išlieka...

Vilniaus gatvės perpildytos – kiekvieną dieną „karštuose“ taškuose eismą reguliuos pareigūnai

Nuo balandžio mėnesio pradžios visame Vilniuje, siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas,...

„Žalgirio“ kovingumo sužavėti „Fenerbahče“ krepšininkai: jie privertė mus atidirbti savo atlyginimus (1)

„Bang bang! Jis mane nušovė. Bang bang!“, – tokia daina ketvirtadienį suskambo...

Gyvai / GARSIAI! Lietuvos elektroninės muzikos legendos Manfredas bei Vidmantas Čepkauskas-V – apie festivalį „Alfavilnius“

Klubas „Opium“ balandžio 25-28 dienomis vilniečius ir miesto svečius kviečia į trečiąjį...

Aistis Mickevičius apie nišinių kvepalų madą: kartais man graudu žiūrėti, kaip žmonės painioja tam tikrus dalykus

Kai ruošiamės ypatingai progai ir norime savo aprangos eilutę paįvairinti nauju kvapu ar tiesiog...

Universitetą į teismą padavęs indas: baigiu parašyti knygą apie baisią patirtį Lietuvoje savo nuotrauką įvertino trim milijonais  (370)

Nepatenkintas studijų kokybe Klaipėdos universitete (KU) Indijos pilietis Myilsamy Murugasamy...