„O, skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“, – užrašyta ant Laisvės varpo, saugomo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kurį 1919 m. Lietuvai padovanojo Amerikos lietuviai.
Šį unikalų, Amerikoje pagal specialų tėvynainių užsakymą nulietą ir į Lietuvą atgabentą varpą norėta prieš nepriklausomybės šimtmetį atvežti iš Kauno į Vilnių.
„Bet tam nebuvo politinės valios, niekas varpo kelionei neieškojo ir pinigų, o buvo galima suorganizuoti gražų renginį“, – apgailestavo G. Žalėnas.
Varpų skambėjimą kūriniuose panaudojo žinomi kompozitoriai
Idėjos „Gloria Lietuvai“ autorius Dalius Abarius, bendraudamas su LRT.lt, pasakojo, kad nuo praėjusių metų pavasario, siekiant įrašyti labiausiai išskirtinių, svarbius istorijos įvykius menančių varpų skambesį, buvo apvažiuota visa Lietuva.
Vienas iš projekto bendraautorių kultūros istorikas Aurimas Švedas yra pastebėjęs, kad varpų garsai daugybę šimtmečių lydėdavo politinį, ekonominį, socialinį mūsų protėvių gyvenimą: „Varpai perspėdavo apie artėjantį pavojų, šaukė į kovą, kvietė melstis. Jų skambesys leidžia ir XXI a. lietuviui tarsi išgirsti savo tautos bei valstybės istoriją.“
Projekto „Gloria Lietuvai“ kūrybinė komanda aplankė ir lietuviams, ir kitų Lietuvos krikščioniškų konfesijų atstovams emociškai svarbius varpus. Jų skambėjimą savo kūriniuose panaudojo žinomi šalies kompozitoriai Raminta Šerkšnytė, Anatolijus Šenderovas, Mindaugas Urbaitis, Vaclovas Augustinas, Linas Rimša. O Kipro Mašanausko sukurtoje kompozicijoje varpus bus galima ne tik išgirsti, bet ir pamatyti koncerte, kuris vasario 16 d. įvyks Vilniuje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Projekto idėjos autorius ir režisierius prisiminė, kad svarstyti, jog reikėtų sukurti kūrinį, kuriuo būtų atkreiptas dėmesys į Lietuvos varpus, su bendraminčiais pradėjo prieš kelerius metus. Idėja per tą laiką kristalizavosi ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metis pasirodė ideali proga būtent per varpus susieti Lietuvos praeitį su dabartimi.
„Pro varpinių langus pamatėme dar nematytą ir negirdėtą Lietuvą, o mums skambino net šimtas varpų“, – nuveiktu darbu pasidžiaugė D. Abarius.
Skambės ir pagoniškos Lietuvos bendraamžis
Sudarinėdamas projekto „Gloria Lietuvai“ kūrėjams varpų sąrašą, G. Žalėnas pirmiausia kreipė dėmesį į jų būklę, skambėjimą, vietos reikšmingumą, amžių. Buvo pasirinkti ir kai kurie nauji varpai, tarp jų – itin gražiai skambantis Panaros koplyčios varpas.
Seniausias Lietuvos varpas saugomas Obelių krašto istorijos muziejuje. Jis nuliedintas maždaug 1300 m., tad yra dar pagoniškos Lietuvos bendraamžis. Šis varpas po Pirmojo pasaulinio karo buvo pargabentas iš Rusijos.
„Į Rusiją buvo išgabenti ne tik beveik visi Lietuvos, bet ir Baltarusijos, Vakarų Ukrainos, Latvijos, didžiosios dalies Lenkijos varpai. Jie buvo išmėtyti po visą Rusiją. Tačiau, kai buvo nuspręsta grąžinti varpus savininkams, parsivežėme ne visus savus. Parvažiavo ir dalis svetimų. Tas Obeliuose saugomas varpas – greičiausiai iš Ukrainos“, – pasakojo G. Žalėnas.
Varpus prižiūri tik Dievas
Pasak pašnekovo, iki šiol nėra suskaičiuota, kiek varpų Lietuva turėjo iki Pirmojo pasaulinio karo, kai juos vogė ir karo pramonei naudojo ir vokiečiai, ir rusai. Nesuskaičiuota, ir kiek varpų pavyko parsigabenti iš Rusijos. Kažin ar žinoma, kiek varpų mūsų šalyje yra šiuo metu. Be to, nei sovietmečiu, nei atkūrus nepriklausomybę varpų apsaugai nebuvo skirta jokių lėšų.
„Valstybės institucijoms tai nerūpi. Lietuvoje nėra nė vieno kampanologo, specialisto dirbančio su varpais. O štai Vokietijoje kiekviena vyskupija turi savo specialistą, kuris ne tik nustato varpų būklę bei vertę, bet ir prižiūri, kaip jie pakabinti, nes juk varpai – pavojingi. Kartais sveria po kelias tonas, todėl nukritę gali pridaryti nemažai žalos“, – kalbėjo istorikas.
Paklaustas, kas šiuo metu prižiūri Lietuvos varpus, G. Žalėnas nieko paguodžiančio pasakyti negalėjo – tik Dievas ir šeimininkai. O šeimininkai savo varpus dažniausiai prisimena tik tada, kai ištinka kokia nors nelaimė.
„Ne kartą yra tekę matyti, kaip patys vertingiausi Lietuvos varpai ištapyti karvelių išmatomis arba dėl neprižiūrimo pakabinimo jau suskilę, kaip neseniai nutiko Varnių varpui“, – apgailestavo G. Žalėnas.
Pasak jo, vienas vertingiausių Lietuvos varpų, nulietų 1583 m., šiuo metu yra Baltarusijoje, Maladave. Ant jo yra tiek istoriškai svarbių mūsų šaliai įrašų, kad G. Žalėnui neužteko jiems nusirašyti net dviejų didžiausių popieriaus lapų.
Siesikų varpas mena XV a. ir yra vienintelis Baltijos šalyse išpuoštas unikalios technikos rankų darbo piešiniais. Tačiau jam vėl pakabinti vis nerandama pinigų, o nukabintas buvo prieš kelerius metus dėl to, kad jau buvo visiškai supuvusi maždaug trijų šimtų metų pakaba.
