Tačiau prieš tai sutiko pasidalinti šviežiausiais įspūdžiais iš labai neįprasto, išskirtinio, keliaujančio renginio, kurio programą puošė lietuvių orkestro koncertai.
„Europos kultūrinio gyvenimo įvairovė kartais stebina savo formų netikėtumu. Įsivaizduokime muzikos festivalį, kurio pradžią žymi Yehudi Menuhinas. Kuris nuo 1994 m. sutraukia tokias žvaigždes kaip dainininkę Teresą Berganzą, legendiną prancūzų smuikininkas Ivry Gitlis, Fine Arts Quartet, Jurijų Bašmetą, Vladimirą Spivakovą bei jų vadovaujamus kolektyvus ir daugybę kitų įspūdingų svečių. Tačiau...Tai – labai neįprastas renginys, nes kiekvienas koncertas vyksta vis kitame mieste. Per 21 metus surengtos 32 kelionės, aplankyti beveik visi Viduržemio jūros miestai, apiplaukta Baltija, o septynerius metus keliaujama ir upėmis.
Dar viena įdomybė – festivalio privatumas. Publika keliauja kartu atlikėjais. Nusipirkęs bilietą žmogus gauna puikaus lygio aptarnavimą, ekskursijas, paskaitas ir 10-15 aukščiausio lygio koncertų. Festivalis nerengia pasirodymų aplankytų miestų publikai. Tačiau savo klausytojus veda į geriausias Europos koncertų sales. Visos atlikėjų repeticijos yra viešos. Jos kelia itin didelį keliaujančių susidomėjimą, kadangi jie gali patekti į paprastai nematomą kūrybinę virtuvę. Festivalio publika - tikrieji muzikos mylėtai ir draugai, išsilavinę žmonės, suvokiantys interpretacijų ypatumus, vertę. Jie laukia, nepraleidžia repeticijų, entuziastingai vertina atlikėjų laimėjimus ir muzikos grožį. Vienintelis lietuvis, patyręs ką reiškia būti šio festivalio klausytoju - išskirtinis muzikos žinovas Jonas Žiburkus. O atlikėju jau antrą kartą kviečiamas Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
Šiemetinis festivalis tradiciškai vyko Viduržemo jūroje. Maršrutas buvo numatytas lankant istorinius, bet mažiau žinomus miestus. Pradėjome nuo Sicilijos Katanijos miesto, kur griežėme San Giorgi operos teatre. Kitas koncertas vyko Graikijoje, labiausiai po Atėnų lankomoje vietoje – Delfų archeologijos komplekse, o tiksliau – amfiteatre, kalnuose, netoli Orakulo buveinės. Įspūdingi pasirodymai buvo Tesalonikų teatre ir, be abejo, Stambulo katalikiškoje Šv. Dvasios bažnyčioje.
Festivalio centrais buvo belgų ir prancūzų atlikėjai: fantastiškas Briuselio konservatorijos profesorius, fortepijono virtuozas Jean-Claude Vanden Eynden, jo žmona smuikininkė Véronique Bogaerts, fenomenalus prancūzų gitaristas Emmanuelis Rossfelderis ir mūsų draugai, ne kartą groję Vilniuje - festivalio meno vadovas violončelininkas Dominique de Williencourt, altistas Michel Michalakakos su dukra, puikia smuikininke Elodie bei fleitininkas Jean Ferrandis, dabar profesoriaujantis Kalifornijos universitete. Koncertus komentavo mums pažįstamas dirigentas A. Paris, beje, netrukus diriguosiantis Kauno simfoniniam orkestrui kartu su soliste Mūza Rubackyte.
Mums buvo malonumas ir garbė tokioje apsuptyje. Grojome didelius F. Mendelssohno ir E. Chaussono koncertus, daug kitų kūrinių. Dar viena gera detalė – buvo parduodami kompaktiniai diskai, kur ne viename įrašytas ir mūsų orkestro grojimas.“
