Miesto valdžia turi gerą galimybę atgaivinti VI fortą, kur Vytauto Didžiojo karo muziejus galėtų įrengti karo technikos ekspoziciją. Tam iš pradžių tereikia sutvarkyti aplinką, o eksponatų muziejus turi pakankamai. Tačiau valdžia neskuba ir muziejus gali būti įkurtas kitame Lietuvos mieste.
Vandalai dirba savo darbą
Daugelis fortų skęsta šiukšlėse ir apaugę šabakštynais. Netoli Jiesios plento esantis teriologinis draustinis, kuriame saugomi IV forte gyvenantys šikšnosparniai, virto vertelgų pamėgta vieta. “Mūsų žiniomis, prie forto šiukšles atveža verslininkai, kurie reklamuojasi galintys už mokestį išvežti statybines atliekas, buitines šiukšles”, - teigė Kauno regioninio parko vyriausiasis inspektorius Silvijus Klenauskas. Pasak pareigūno, pažeidėjus sunku sučiupti, nes atliekos atvežamos naktimis.
II forte gyventojai lupa šimtmečius išgulėjusius grindinio akmenis. Laikas ir vandalai taip pat ardo įtvirtinimo sienų plytas, ant kurių likę išraižyti čia kariavusių ir tarnavusių caro, sovietų armijose karių vardai, datos. Seniausias užrašas žymi 1888 metais čia buvusius karius. “Tai unikalus istorijos metraštis ant sienų, kuris galėtų dominti turistus, moksleivius, tačiau sienos trupa ir daug užrašų jau išnykę”, - apgailestavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Arvydas Pociūnas.
Statybinės atliekos užkariauja ir pirmąjį Kaune pastatytą fortą, kuris yra Šilainiuose. “Praėjusiame amžiuje čia buvo alėjos su žibintais. Dar prieš dvidešimt metų čia vaizdas buvo nepalyginamai geresnis”, - kalbėjo A.Pociūnas.
Du fortus patikėjimo teise valdo Kauno miesto ir rajono savivaldybės, II - Valstybinis turto fondas, pora fortų perduoti - Krašto apsaugos ministerijai, VIII neturi statinių ant žemės ir nepriklauso niekam. Kai kurie jų sušmėžuoja kriminalinėse suvestinėse, apie ten įvykdytas žmogžudystes. Visuose fortuose pilamos atliekos, ardomos sienos.
Europos lėšos - menka paguoda
Kauno savivaldybė dalyvauja tarptautiniame projekte “Baltijos tvirtovių kelias”. Iš jo Kaunas gaus apie 600 tūkst. litų Europos Sąjungos lėšų ir 194 tūkst. skirs Savivaldybė. Kaip sakė Savivaldybės administracijos Plėtros programų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Rimvydas Strazdas, šios lėšos daugiausiai skirtos mokslinėms konferencijoms, partnerių bendradarbiavimui, albumo apie fortus leidybai. Tik 91 tūkst. litų bus panaudota sutvarkyti V fortą. “Tai bus pavyzdinis fortas, kaip šiuos objektus galima pritaikyti turizmui, - aiškino R.Strazdas. - Pastatysime informacinį stendą, apsaugines tvoreles, sutvarkysime takus, iškirsime krūmus, kai kuriuos medžius. Konservuoti statinius lėšų, deja, neužteks.”
Kitais metais tikimasi gauti finansavimą ir dar dvejus metus tęsti šį projektą. “Bet ir tada jis bus daugiau skirtas moksliniams tyrimams, partnerystės tarp valstybių, turinčių gynybinius įtvirtinimus, stiprinimui. Didesniems darbams šių lėšų neužteks”, - teigė R.Strazdas. Projekte dalyvauja Vokietijos, Lenkijos, Kaliningrado ir Lietuvos miestai ir universitetai.
Pinigai nueis vėjais?
A.Pociūnas įsitikinęs, kad miesto valdžia, pasirinkusi tvarkyti V fortą, meta lėšas į balą. “Daug įdomesnis yra II fortas, kurį per Pirmąjį pasaulinį karą šturmavo vokiečiai, - įsitikinęs istorikas, jau du dešimtmečius tyrinėjantis Kauno įtvirtinimus. - Čia yra daug ką papasakoti ir parodyti. Štai sviedinio pramuštos forto sienos, suskeldėjusi nuo sviedinių betono priedanga kariams. Čia išlikę takai, kuriais buvo vežami artilerijos pabūklai, matyti sprogmenų paliktos duobės, karių palikti įrašai ant plytų”.
Užlipus ant forto kalvų iš visų pusių atsiveria miesto panorama. Šioje tvirtovėje tereikėtų iškirsti kelis krūmynus, menkaverčius medžius, pasirūpinti kai kurių irstančių sienų konservavimu, iškuopti šiukšles.
Tačiau R.Strazdas tvirtino, kad V fortas pasirinktas dėl to, kad jis arti Kauno marių.
“Betgi jas dengia medžiai, be to, tai susprogdintas per Antrąjį pasaulinį karą statinys. Apie jį lankytojams nėra ką pasakoti, nes ten nevyko mūšių”, - nesutiko A.Pociūnas.
Technikos muziejaus idėja miesto valdžios nesudomino
Krašto apsaugos ministerija sutiko, kad Karo muziejaus filialas, skirtas armijos technikai, galėtų būti įkurtas dabar apleistame ir apaugusiame krūmynais VI forte. Tačiau pernai rudenį miesto valdžia paskelbė, kad biudžetui tai būtų per brangi našta - esą įrengti muziejų kainuotų iki 40 mln. litų.
Tuo tarpu A.Pociūnas įsitikinęs, kad sutvarkyti aplinką galima labai mažomis sąnaudomis. “Kariai galėtų ieškoti, ar nelikę sprogmenų, iškirsti krūmus ir medžius. Tai daug nekainuotų, tačiau jau būtų galima vežti eksponatus, juk svarbiausia įkelti ten koją, o finansuoti projektą galima etapais, - įsitikinęs istorikas. - Turime unikalių eksponatų, kurie domintų ir turistus, ir moksleivius: tankų, šarvuočių, džipų, patrankų. Gausime karo laivą, kitos karinės technikos. Forte galėtume eksponuoti ir Pirmojo pasaulinio karo ginkluotę. Tai būtų labai naudingas visam miestui objektas”.
Karo muziejaus darbuotojas teigė, kad jei Kauno valdžia dels, Krašto apsaugos ministerija gali pasiūlyti įkurti technikos muziejų kitame mieste. “Vargu ar tada šis fortas būtų atgaivintas”, - mano A.Pociūnas.
Apipinti legendomis
1985-1989 metais Rusijos mokslininkas Andrejus Kostiukovas Kauno fortuose rengė tiriamąsias ekspedicijas. “Kauno fortais susidomėjau tarnaudamas armijoje, jūsų mieste dislokuotame dalinyje, - pasakojo A.Kostiukovas. - Paskui pradėjau rengti čia ekspedicijas su įvairių specialybių studentais ir speleologais.”
Pasak mokslininko, ekspedicijos dalyviai lindo į gilius šulinius, bandydami išsiaiškinti, ar per juos neįmanoma patekti į kitus miesto fortus. “Mes netgi sprogdindavome jų sienas, tikėdamiesi atrasti užmūrytus įėjimus į tuos tunelius, deja, mums nepavyko”, - apgailestavo jis.
Tačiau kai kurie ekspedicijos surinkti duomenys tokios galimybės nepaneigė. “Visi šuliniai buvo skirtingo gylio, vadinasi, gali būti, kad fortų statytojai, atsižvelgdami į nevienodame aukštyje išdėstytus įtvirtinimus, skirtingose miesto vietose stengėsi išlaikyti vienodą šulinių lygį po žeme”, - svarstė A.Kostiukovas.
Neabejojama, kad fortų arsenaluose išlikę gausybė senovinių sprogmenų, šovinių ir šautuvų. Jų daug rado ir ekspedicijos dalyviai. Manoma, kad fortų gelmėse vokiečiai galėję paslėpti netgi cheminių ginklų.
Ekspedicijos dalyviai leisdavosi prisirišę virvėmis. Šachtų gylis kartais siekdavo daugiau kaip 30 metrų. “Kartais atrodydavo, kad jau pasiekėme dugną, bet pasirodydavo, kad tai tik purvas, kuris užlipus nugarmėdavo į dar keliolikos metrų gelmę”, - pasakojo A.Kostiukovas.
Tyrinėti fortus bandė ir kiti nuotykių ieškotojai. Prieš kelis dešimtmečius jų šuliniuose žuvo keli speleologai. Prieš penkiasdešimt metų sovietų kariškiai irgi atsisakė planų tyrinėti fortus, kai šachtose mirė du jų kariai.
Kaune išlikę įtvirtinimai pradėti statyti antroje XIX amžiaus pusėje, kai Aleksandro II sprendimu buvo nutarta stiprinti vakarinę Rusijos sieną, o Kauną paversti strateginės reikšmės pirmos klasės tvirtove. Tada pastatyti 9 fortai, 10 baterijų, daug kareivinių kompleksų, ginklų sandėlių, Kauno Įgulos soboras.
