Fabianas Riskas – „nenormaliai“ normalus tyrėjas
Pagrindinis knygos veikėjas – detektyvas Fabianas Riskas. S. Ahnhemo teigimu, dirbdamas serialų scenaristu jis taip pavargo nuo veikėjų su itin komplikuotais charakteriais, kad nusprendė sukurti visiškai normalų, psichologinių problemų nekamuojamą personažą.
„Mes kažkuriuo metu įpratome, kad knygose ir filmuose bylas narpliojantis detektyvas – tai būtinai amžinai nelaimingas, į alkoholį ar kitus svaigalus įnikęs vyresnio amžiaus vyras, vis save „aptinkantis“ prostitutės glėbyje ir turintis kokių nors keistų pomėgių bei kamuojamas psichologinių problemų. Pamaniau, kad pakaks, nenoriu kurti dar vieno tokio, – ir sukūriau Fabianą Riską. Detektyvą, kuris turi šeimą, paauglį sūnų ir savo gyvenime sprendžia problemas ir klausimus, su kuriais kasdien susiduriame ir mes. Taigi toks „nenormaliai“ normalus tyrėjas“, – apie pagrindinį savo romanų personažą yra sakęs S. Ahnhemas.
Tokį Fabianą skaitytojas ras ir knygoje „18 laipsnių šalčio“ – tai simpatingas ir padorus vyras, kamuojamas vidinės įtampos, kylančios derinant darbą su šeima, ir bandantis susikalbėti su savo paaugliu sūnumi.
„Žvelgiant iš vienos pusės, mano knygos apie Fabianą Riską parašytos kaip tipiškas skandinaviškas detektyvas, tačiau, kita vertus, pasakojimas nėra toks lėtas. Helsingborgas, kuriame ir vyksta veiksmas, yra miestas pietų Švedijoje, visai netoli Danijos. Tai mano gimtasis miestas, kurį puikiai pažįstu. Jame gyvena kiek daugiau nei 100 tūkst. gyventojų – pakankamai, kad mieste galėtum jaustis laisvai ir anonimiškai, tačiau tuo pat metu tikimybė gatvėje sutikti draugą ir pažįstamą ne tokia jau ir menka. O tai reiškia, kad ir patikėti, jog netoliese įvykus žmogžudystei kita auka galbūt galiu tapti ir aš, – visai realu“, – apie savo romanus yra sakęs S. Ahnhemas, kurio knygų pasaulyje parduota jau daugiau kaip du milijonai egzempliorių.
„18 laipsnių šalčio“ – įtampos, veiksmo ir intrigos balansas
Šį kartą knygos centre atsiduria tapatybės vagystė ir klausimas, kiek kito žmogaus gyvenimo iš tiesų įmanoma pavogti. Kaip sako pats autorius, tokie nusikaltimai Švedijoje įvykdomi dažniau, nei gatvėje pavagiamas dviratis.
Helsingborgo centre, sprukdamas nuo policijos, į sąsiaurio vandenis nulekia raudonas BMW. Iš nuskendusio automobilio narai ištraukia Peterio Brisės – vienos ryškiausių šalies IT žvaigždžių – kūną. Policija įtaria savižudybę, tačiau atlikus skrodimą paaiškėja, kad Brisė mirė dar gerokai prieš pakliūdamas į vandenį – jau du mėnesiai kaip nužudytas ir užšaldytas.
Šįsyk Fabianui Riskui ir jo komandai tenka nemenkas galvosūkis. Juolab kad ne vienas tikina vos prieš kelias dienas matęs Brisę sveiką ir gyvą...
Kitame sąsiaurio krante Dunja Hougard, kartu su kolega patruliuodama mieste, gauna pranešimą apie gatvėmis besiblaškančią kruviną moterį. Nuskubėję į vietą, iš klejojančios benamės sužino, kad kraujas ne jos – ji tik žmogžudystės, kurią įvykdė gauja keistai besišypsančių užpuolikų, liudininkė.
Hougard jau kuris laikas nušalinta nuo tyrėjos pareigų ir šios bylos jai niekas neplanuoja skirti, bet taip lengvai pasiduoti – ne Dunjos būdui: ji žino, ką turi daryti, – gaus tam leidimą ar ne.
Kai tyrėjai Fabianas Riskas ir Dunja Hougard imasi vienų sudėtingiausių kada nors matytų bylų, jų keliams ir vėl neišvengiamai lemta susikirsti.
