aA
Spalio 2, 3, 5 dienomis Užupyje, Filaretų g. 23 kieme, įvyks režisieriaus Nauberto Jasinsko įvietinto teatro patirties „Kaip visur, kaip visi“ premjera (Valstybinis jaunimo teatras). Kiti kūrėjai: Dovilė Zavedskaitė, Gintaras Sodeika, Augustas Serapinas, Dominykas Levanas, Lukas Petrauskas. Veikėjai: Viktorija Kuodytė, Aušra Pukelytė, Janina Matekonytė, Aleksas Kazanavičius, Alvydė Pikturnaitė, Dalia Morozovaitė. Režisierius Naubertas Jasinskas ir dramaturgė Dovilė Zavedskaitė dalijasi mintimis apie artėjančią premjerą.
„Kaip visur, kaip visi“
„Kaip visur, kaip visi“
© Alvydės Pikturnaitės nuotr.

Kodėl pasirinkote įvietinto teatro patirties žanrą, kas tai yra?

NAUBERTAS. Įvietinto teatro patirties žanras nebuvo sugalvotas, jis atsirado natūraliai, buvo padiktuotas esamų aplinkybių. Antrojo karantino metu pradėjau mąstyti apie teatro paskirtį, gebėjimą prisitaikyti prie esamų aplinkybių. Tuo metu atrodė, kad į teatrą dar labai ilgai negrįšime, mintys sukosi apie virtualybę arba teatrą, kuris galbūt gali vykti lauke. Tam tikra prasme grįžti prie teatro ištakų.

Tačiau patirtį lauke padiktavo ne mąstymas apie formą, o tuo metu kankinusios būsenos bei nuojautos. Su skulptoriumi Augustu Serapinu iš pradžių nukeliavome į teatrą, jo koridorius, kiemą. Tuomet aplankėme teatro kaimynus – gretimus pastatus, įvairias institucijas. Po truputį fiziškai pradėjome tolti nuo teatro – vaikščiojome po senamiestį, keliavome į Šanchajų ir Šnipiškes, vėliau į Žvėryną, Užupį. Ir kaip tik šis rajonas, tiksliau kiemas, esantis Filaretų g. 23, per atsitiktinumą tapo mūsų pasirodymo erdve.

Naubertas Jasinskas
Naubertas Jasinskas
© Dmitrij Matvejev

Galiausiai, po ilgų ieškojimų ir bandymų įsivardyti, kokios tai nuojautos, supratome, jog kalbame apie gentrifikacijos procesą. Gentrifikacija tapo skėtine viso kūrybinio proceso tema.
(Gentrifikacija – miesto rajono, dažniausiai esančio netoli centro, transformacijos procesas, kurio metu apleistas rajonas tampa prestižinis). Kurti pasitelkus miestą – ši mintis tapo kertinė ir padiktavo formą – įvietinto teatro patirtį.

DOVILĖ. Mums buvo labai svarbi Augusto idėja, kad ne mes turime atnešti medžiagą į vietą, bet vieta turi mums duoti medžiagą, ją reikia ištraukti, atrasti šitame kieme. Daugelį mūsų jis pradžioje labai stūmė – nesinorėdavo ilgai užsibūti, čia nebuvo jauku ar sava. Todėl kiekvienas bandėme išbūti kieme visų pirma atskirai, tyrinėjome ir fiksavome mintis, kūno pojūčius, jausmus, kurie gimsta, šitoje vietoje būnant po vieną. Vėliau ėmėme repetuoti, pietums raškydavome slyvas, paskui prasidėjo obuoliai ir vynuogės. Natūraliai prisijaukinome erdvę ir jos vietinius gyventojus – gigantiškas skruzdėles, šliužus, sraiges, erkes, šalia gyvenantį Andrejų ir jo kompaniją, kuri vis užsukdavo pabaliavoti. Išmokome čia gyventi. Mintys ir būsenos, į kurias mus vedė šio kiemo patyrimas, įgavo dramaturginę tekstų peizažo formą. Labai norėjosi tik užfiksuoti mūsų buvimą čia, nedaryti išvadų apie šios vietos likimą, negailėti, kad ji tuoj pranyks, nemistifikuoti gentrifikacijos reiškinio. Tiesiog ateiti, pabūti ir išeiti. Ir galbūt dėl to pamatyti miestą ir jo procesus šiek tiek kitaip. Pamenu, kai po daugybės repeticijų vėl grįžau į Paupio rajoną, kurį taip mėgau, staiga pamačiau jį visai kitomis akimis. Juk jo pašonėje gyvenančiam mūsų kiemo šeimininkui Andrejui kaip tik dėl to nuostabaus pasaulio atsiradimo greitai nebeliks galimybės gyventi ten, kur gyveno.

„Kaip visur, kaip visi“
„Kaip visur, kaip visi“
© Alvydės Pikturnaitės nuotr.

Kodėl žiūrovas kviečiamas ateiti, ką jis atras?

NAUBERTAS. Žiūrovas gaus valandos ir dvidešimties minučių patirtį – regės penkių skirtingų veikėjų fragmentišką pasakojimą. Pasirodyme kalbama apie miesto ir žmogaus santykį, gentrifikacijos proceso teigiamus ir neigiamus padarinius. Tai viena iš nedaugelio teatro patirčių, konstruojamų ne remiantis konkrečia pjese ar pasakojimu, o išskirtinai šiam Vilniaus rajonui surinkta, išgyventa bei kartu su dramaturge Dovile Zavedskaite susintetinta spektaklio dramaturgija. Spektaklio kūrybinę komandą sudaro itin stiprus menininkų kolektyvas: Serapinas, Sodeika, Zavedskaitė, Kuodytė, Kazanavičius ir kiti. Tam tikra prasme, tai unikali galimybė pamatyti ganėtinai eksperimentinį teatro peizažą, kurį kuria itin brandus menininkų kolektyvas.

Savo kalba bei stiliumi šis reginys turėtų būti patrauklus jaunam žmogui, neretai vengiančiam teatro dėl savo nepaslankios ir (ar) konvencionalios formos, aktualių temų neplėtojimu.

DOVILĖ. Man gražiausia šios patirties dalis – kad niekas čia nėra susireikšminęs: nei kuris nors personažas, nei konkretus spektaklio elementas. Nei režisūra, nei dramaturgija, nei muzika čia nėra pati svarbiausia. Lyg niekas nenorėtų kalbėti garsiau už kitus. Lietuvos teatre retai pamatysime ir tokį minimalizuotą aktorinį veikimą. Ir tokį jokių išvadų nedarymą. Kažkas kažkur vaikšto, kažkas kažką kalba. Ir per visa tai skleidžiasi vieta. O mes čia susirenkame, kad šios vietos fone patirtume patys save.

Dovilė Zavedskaitė
Dovilė Zavedskaitė
© Dmitrij Matvejev

Kaip kuriate – netgi pasirašot „kuria... veikia...“ – gal galit papasakoti apie darbo principą? Kas paskatino dirbti būtent taip?

NAUBERTAS. Kūrybinis darbo principas kiekvieno spektaklio metu visiškai kitoks. Kadangi neturiu noro „statyti“ pjesių, didžiausiu tikslu tampa kūryba: kiekvienas pastatymas – savotiškas iššūkis. Vienas didžiausių – kiekvieno proceso savitų „žaidimo taisyklių“ sugalvojimas bei jų laikymasis.

Trumpai papasakosiu šio kūrybinio proceso eigą: nors kiemas, esantis Filaretų gatvėje, ganėtinai atsitiktinai tapo mūsų žaidimų aikštele, tačiau turinio kūrimas buvo sistematizuotas. Vyksmas plėtojamas James P. Carse’o nesibaigiančio žaidimo (Infinite game) principu, kai nėra svarbus linijinis naratyvas, nėra pagrindinių ar antraeilių personažų, svarbiu aspektu išlieka minties fragmentiškumas bei gvildenamų temų nuojautų pasitelkimas. Su kūrybine komanda išsikėlėme tikslą neprisiimti pozicijos, neatsakinėti į klausimus – tapti vietos stebėtojais, gebančiais reflektuoti esamąjį laiką. Šių metų gegužę ir birželį kiekvienas kūrybinės komandos narys gavo užduočių paketą, kurį turėjo įgyvendinti Filaretų gatvėje esančiame kieme. Šias patirtis pokalbiuose fiksavo Dovilė, vėliau drauge ieškojome bendrų šerdinių temų, aspektų, juos sintetinome – darbas vyko itin glaudžiai, kadangi tekstas tapo neatskiriamu režisūriniu sprendimu, ir atvirkščiai. Rugpjūtį su visa komanda pradėjome repetuoti kieme – teko priprasti prie itin besikeičiančių lauko sąlygų, jos padiktavo kai kurių scenų sprendimus, tempą, nuotaiką. Kūryba tebevyksta – šiuo metu intensyviai dirbame su kompozitoriumi Gintaru Sodeika.

„Kaip visur, kaip visi“
„Kaip visur, kaip visi“
© Alvydės Pikturnaitės nuotr.

DOVILĖ. Dirbti su Naubertu visada įdomu todėl, kad jis niekada neateina su iš anksto sumanytomis buvimo ir veikimo taisyklėmis: jis leidžia joms gimti natūraliai, atsisako hierarchijos, formuoja sveiką ir emociškai atvirą aplinką. Norėjome telktis į patį procesą – kad būtų faina dirbti, kad visi rastume savo vietą tame kieme. Prieš pradėdami darbą, trupėje su kūrybine komanda daug laiko leidome po du ar tris, tiesiog kalbėdamiesi. Viena iš svarbių mūsų nuostatų nuo pat pradžių buvo tokia: „Viskas, kas vyksta, mums yra medžiaga.“ Nežinojome, kaip sumanytą formą priims aktoriai, todėl buvome pasiruošę atmetimo reakcijai. O kai su juo, nors ir simboliškai, susidūrėme, panaudojome tą atmetimą labai svarbiai dramaturginei linijai sukurti. Tai – esminė dramaturgijos kūrimo čia ir dabar pamoka: atsisakyti noro pasakyti kažką tobulai reikšmingo ir tiesiog fiksuoti tai, kas vyksta, – dokumentuoti ir suvaldyti. Man šiuo metu tokia dramaturgijos rūšis labai patinka: ji leidžia atmesti visažiniškumo, buvimo aukščiau, skirstymosi į teisingus ir neteisingus prezumpcijas. Čia prasideda teatro kūrybos žaidimas, nebeturintis tikslo atrasti laimėtoją, – lieka tik tikslas žaisti.

Premjera – spalio 2, 3, 5 dienomis, susitikimo vieta – Užupio gimnazija, iš ten žiūrovai bus palydėti į veiksmo vietą – Filaretų g. 23 kiemą. Bilietus į spektaklį platina tiketa.lt.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kai susijungia trys talentai, gimsta Betė!

Kartais nutinka taip, kad gimtų stiprus knygos personažas, neužtenka vieno. Štai išdykusią, bet...

„Twenty Fingers Duo“ debiutuos festivalyje „Gaida“: įtraukianti lietuvių naujosios kartos muzika ir atminimo ženklas Broniui Kutavičiui

„Twenty Fingers Duo“ – jaunosios kartos atlikėjų, sesers ir brolio Loros Kmieliauskaitės ir...

LRDT spektaklis „Valia“ viešės Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje

Išgyvenimų tikrumu ir žmogiškumu jaudinantis Vladimiro Gurfinkelio režisuotas spektaklis...

Poetas Aivaras Veiknys: jeigu jaučiuosi svetimas, negaliu rašyti (1)

Į neseniai vykusį tarptautinį festivalį „Poetinis Druskininkų ruduo“ poetas Aivaras Veiknys...

Nacionalinei bibliotekai saugoti turės būti perduodamos elektronine forma publikuotos knygos, kiti leidiniai ir dokumentai

Viešosios informacijos rengėjai per 20 darbo dienų nuo dokumento išleidimo elektronine forma datos...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Į kieno kišenę nuguls nacionalinio stadiono milijonai: bendrovėje besisukantys lietuviai išvengia viešumos (24)

Pasirašius daugiau apie 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį pasigirdo...

Daugiau nei 100 milijonų eurų, skirtų darbuotojų išeitinėms, biudžete guli nenaudojami: pasinaudoja tik retas (19)

Pandemija sudrebino darbo rinką, tačiau valstybės kaupiamos lėšos, skirtos atleidžiamiems...

„Bloomberg“: karantinai grįžta į Rytų Europą, Latvijos pavyzdžiu paseks dar kelios šalys (1)

Koronavirusas vėl siautėja mažiau paskiepytoje Rytų Europoje, grįžta ir karantinai....

Puiki žinia žmonijai: tyrimo ataskaitą pateikę epidemiologai praneša apie itin pavojingo viruso išnykimą (77)

Daugumai iš mūsų pastarieji metai buvo praleisti įvairiais būdais besisaugant nuo COVID-19...

Galingas vėjas užgrius nauja jėga: kai kur Lietuvoje gali būti labai pavojinga ant kelių gali būti nuvirtusių medžių (15)

Ketvirtadienio dieną link Lietuvos pasuks naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius su...

Baisi nelaimė Vilniaus rajone: namuose rastas negyvas kūdikis (1)

Policijos departamentas informavo, kad Vilniaus rajone įvyko baisi nelaimė.

Kauno ligoninės lūžta nuo COVID-19 pacientų: teks riboti kitas medicinines paslaugas (31)

Trečiadienį LSMU Kauno ligoninė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu apie COVID-19...

Pasaulį prikausčiusios kriminalinės dramos pabaiga? Įtariama, jog rastas sužadėtinės influencerės nužudymu kaltinto vyro kūnas

Floridos parke Briano Laundrie ieškantys pareigūnai aptiko žmogaus palaikus, taip pat kuprinę ir...

Skrandžio opos kankina dažną lietuvį: gydytoja nurodė pagrindinę ligos priežastį ir dažniausią simptomą (5)

Skrandžio opa – tai skrandžio gleivinės žaizda, atsirandanti sumažėjus skrandžio gleivinės...

Michael Msika, Macarena Munoz | D+

Chaosas tiekimo grandinėje – rykštė Europos įmonių pelnui: štai, ką stebės investuotojai

Su sąnaudomis susijęs spaudimas, tiekimo grandinę apėmęs chaosas ir nusivylimas atsivėrimo...