aA
Spalio 18 dieną Vilniaus „Lėlės“ teatre aktorius ir režisierius Rolandas Kazlas pristato savo fantaziją apie Kristijoną Donelaitį – paties pastatytą spektaklį „Ne pagal šio pasaulio madą“. Tai - ketvirtas spektaklis, kurį  režisuoja pats R. Kazlas. DELFI kalbintas kūrėjas prisipažįsta vis labiau tolstantis nuo aktorystės.
Rolandas Kazlas
© DELFI / Tomas Vinickas

Afišoje nerašytų  pavardžių
 
„Aktoriaus profesiją pasirinkau nesirinkdamas. Bet gal režisūros kursas būtų buvę geriau, arba filologijos studijos? - svarsto R. Kazlas – Turiu kol kas dar neblėstančias dvi aistras - literatūrą ir muziką. Kai skaitau  kokį kūrinį, beveik visada jis man skamba kaip muzika, o klausydamas muzikos, pradedu galvot, koks galėtų būt jai atitikmuo prozoje ar poezijoje. Kurdamas spektaklį, rašydamas inscenizaciją, jaučiuosi gerai. Toks buvau ir vaikystėje, kai manęs niekas nežinojo, kai sėdėdavau kur nors medyje ar ant stogo ir žiūrėdavau kaip gyvena žmonės. Kai žiūrėdavo į mane, jausdavausi nejaukiai. Netroškau būti  herojumi. Mėgdavau labiau stebėt, fantazuot, kurt, o ne veikt pačiam. Visa tai, galbūt, yra artimiau režisieriui, nei aktoriui.“
 
Ar aktorius nori pasakyti, kad jam sunku pakelti žinomumo naštą? „Aš norėčiau, kad kada nors afišoje nebūtų rašoma nei režisieriaus, nei aktorių pavardės. Tiesiog „Spektaklis toks ir toks... Istorija apie... Vaidina aktoriai, arba ne aktoriai“. Dabar, pati pjesė, istorija, herojai nustumiami į antrą planą, nueinama į personalijas, nuopelnus, žinomumą, tada visi eina pasižiūrėti tik to, kaip tas ar anas aktorius vaidina, ar koks režisierius pastatė. Aišku, kitiems viena ar kita pavardė tiesiog sako apie kokybę ar lūkesčius, bet vis tik svarbiau pati istorija scenoje, išgyvenimai žiūrint patį spektaklį. Aš, kaip žiūrovas, turiu pamiršti apie pavardes“,  - mano jis. 

Rolandas Kazlas
Rolandas Kazlas
© DELFI / Tomas Vinickas


 
Galvojo ir apie pjesę be žodžių
 
Vilniaus „Lėlės“ teatras aktoriui ypatingas tuo, kad čia jis debiutavo kaip režisierius - 2009-aisiais pastatė mono spektaklį “Geležis ir sidabras” pagal poeto Vlado Šimkaus eiles. Po ketverių metų jis vėl grįžo į „Lėlės“ teatro sceną.
 
„Gal tai sutapimas, o gal gražus tęsinys, bet čia vėl statau spektaklį apie poetą, mums visiems gerai žinomą ir brangų, (tikiuosi?) K. Donelaitį. Yra įvairios poezijos mėgėjų, bet jis vis tik yra geriausias lietuvių poetas, o jo poema „Metai“ - nepranoktas kūrinys. Manau, kad jis niekada ir nebus pranoktas. Tiek įdėti, kiek įdėjo K. Donelaitis, bet kokiam poetui būtų grandiozinis uždavinys - svarsto R. Kazlas. - „Metus“ jis rašė, greičiausiai, visą gyvenimą ir tai jaučiama. Neturėjo, turbūt komercinių tikslų nei leisti, nei spausdinti to kūrinio... „Metai“ buvo išspausdinti praėjus daugeliui metų po jo mirties jau kitų žmonių.“ 

Spektaklio “Ne pagal šio pasaulio madą” repeticija
Spektaklio “Ne pagal šio pasaulio madą” repeticija
© DELFI / Tomas Vinickas


 
Įdomu tai, kad iki V. Šimkaus, R. Kazlas labiau domėjosi proza, nei poezija. „Yra toks posakis: „Jei nori susirasti draugą, pirmiausiai su tuo žmogumi turi susipykti.“ Iki V. Šimkaus atrodė, kad esu labai tolimas poezijai. Bet iš tiesų tai tik buvo ilgas pasiruošimas. Po V. Šimkaus prasidėjo ir Dantė, ir K. Donelaitis, o ir dar daugybę nuostabių poetų atradau ... Yra juk  poetų rašančių ir proza, ne tik eilėmis. Poezija yra būsena, pasaulio matymas, jautimas. Galbūt visos mūsų bėdos yra dėl to, kad visame kame trūksta poezijos. Daug prekybos, ekonomikos ir skaičių, pramogų, bet mažai  poezijos“, - apgailestauja kūrėjas.
 
R. Kazlas prisipažįsta, kad statant „Ne pagal šio pasaulio madą“ daug galvojo, kas būtų įdomu ir drąsu kuriant spektaklį apie K. Donelaitį. "Visai rimtai norėjau pastatyti poezijos spektaklį be žodžių. Ir tai tikrai būtų įmanoma, - neabejoja jis. - Tačiau vis dėlto, gal ir šiek tiek nesąžininga Donelaičio atžvilgiu. Kaip sakė viena garsi literatūrologė, poezija ir kalba turi skambėti. Norėjosi, kad spektaklyje skambėtų ne tik žodis, bet ir vaizdas. K. Donelaitis dažniausiai taip ir būna nužudomas, kai griebiamasi tik jo žodžio kaip auksinio šiaudo. Bet jo kiekviena eilutė yra atskiras pasaulis, kurį tu matai vaizdais. Spektaklis, manyčiau, yra kamerinis, jame trys veikėjai: Poetas, jo Žmona ir Matininkas. Būrų ir baudžiauninkų nebus... Taip pat, tai ir nebus spektaklis pagal „Metus“. Inscenizaciją kūriau pats ir panaudojau tik labai nedidelius „Metų“ fragmentus. Tekstą stengiausi naudoti taupiai. Rinkau jį iš laiškų, eilėraščių, įrašų bažnytinėse knygose. Nieko neprirašiau, ėmiau tik iš  paties K. Donelaičio. Taip kad, žodžių truputį bus.“ 

Spektaklio “Ne pagal šio pasaulio madą” repeticija
Spektaklio “Ne pagal šio pasaulio madą” repeticija
© DELFI / Tomas Vinickas


 
Visko neišstudijuosi
 
Aktorius ir režisierius pastebi, kad K. Donelaičio kūryba telpa į gana nestorą knygelę. Bet jis iki šiol itin mėgstamas kritikų, kalbininkų, poetų, rašytojų. Apie jį, kaip apie nieką kitą, prirašyta labai daug straipsnių. Tyrinėjamas kiekvienas jo žodis, kirtis. Todėl rašant inscenizaciją spektakliui, R. Kazlui teko išstudijuoti daugybę medžiagos, surinktos apie lietuvių grožinės literatūros pradininką.
 
„Teatras turi savo kalbą ir savo negausių, bet juntamų pranašumų prieš mokslą, literatūrą. Teatre galima atverti kitas erdves, pajausti. Juk skaitydamas tik krutini akis iš kairės į dešinę. O teatre gali kaip kempinė sugerti tai, kas vyksta scenoje. Norisi, kad žiūrovas būtų praturtintas, išeitų bent šiek tiek paveiktas Donelaičio kūrybos ar žvilgsnio į pasaulį. Aišku, tai bus ir mano paties kūrybinis žvilgsnis“, - DELFI pasakojo R. Kazlas. - Pastebėjau tokį dalyką, kad kuo stipresnis autorius ir kūrinys, tuo jis daugiau reikalauja iš tavęs. Jei pasiduosi jo iliustravimui, žavėjimuisi juo, jis tave sudoros. Autorius reikalauja tavo nuomonės: „O kaip tu matai mane ir mano kūrinį?“ Reikalauja dvikovos. Ir ateina tas momentas, kai norisi nepabijoti išsikelti sau uždavinį ir pabandyti pakelti tą svorį, ar krūvį. K. Donelaitis, aišku, nėra toks jau lengvas, bet jei donelaitiškai sąžiningai dirbi, lyg ir aplanko toks jausmas, kad tau kartais kažkas tarsi padeda sudiržusia ranka.“

Spektaklio “Ne pagal šio pasaulio madą” repeticija
Spektaklio “Ne pagal šio pasaulio madą” repeticija
© DELFI / Tomas Vinickas


 
Spektaklis – ne vaikams
 
R. Kazlas pastebi, jog visuomenėje yra dvejopas požiūris į K. Donelaitį. Mokslininkai, literatūrologai, poetai žiūri į poetą kaip į milžiną, kaip į dievybę – iš apačios į viršų, ir su pagarbia baime taria jo vardą. Kurie mažiau praprusę poezijoje, žiūri į jį kaip į kažką naivaus, nes jį mokyklose skaito vaikams lietuvių kalbos mokytoja.
 
„Nenoriu, kad žiūrovus klaidintų „Lėlės“ teatro pavadinimas. Tai spektaklis ne vaikams ir ne paaugliams. Manau, kad žmogus iki 20 metų nėra pajėgus suprasti K. Donelaitį. Tik kai perkopi į antrąją gyvenimo pusę, esi suvalgęs daugiau gyvenimiškos druskos, pradedi kelti sau klausimus: “O kas gi man atsitiko per tą laiką? Kas gi yra tas gyvenimas? Kaip rasti jėgų ir prasmės gyventi toliau?“, tada ir patarčiau atsiversti K. Donelaitį. Tai labai gera gyvenimo vargo mokykla. Aišku, dangiškai surimuota“, - per spektaklio repeticijos pertraukėlę pasakojo R. Kazlas. - Šioje vietoje norėčiau priminti filosofo Friedricho Nietzsches žodžius: „Daug kas sako: „Man jis nepatinka“. Bet retas, kuris išdrįsta prisipažinti: „Aš iki jo dar nepriaugau.“ Gali nugyventi visą gyvenimą ir nepriaugti iki K. Donelaičio. Aišku, tai ir nėra būtina. Kitiems gal patinka kitokia poezija ir gyvenimo patirties pateikimas“.

Juodraščiai ir švarraščiai
 
Kiek R. Kazlui reikėjo įdėti pastangų pastatyti šį spektaklį? „Norėčiau, kad žiūrovas sėdėtų salėje ir mėgautųsi spektakliu bei galvotų, kaip jam čia  jiems viskas lengvai gaunasi. Tad, ar verta kalbėti apie sunkumus? Vyko konkretus darbas. Repetavome. Neseniai buvo pagerintas pasaulio rekordas maratono distancijoje ir atrodė, kad tas rekordininkas paskutinius kilometrus bėga tarsi darydamas apšilimą. Bet kad pasiekti tokį lygį, reikia pabėgioti kaip reikiant ilgus metus. Todėl ir statant spektaklį taip nebūna: „Vienas du, čia tavo tekstas, čia mano. Štai ir  gimė spektaklis.“ Reikia juodraščių, reikia repeticijų. Gyvenime - kitaip nei teatre. Rašydamas juodraščius, tuo pačiu  rašai ir švarraštį. Gal kas po to iššifruos?“, - sako jis.
 
Sunkiausia, anot kūrėjo, buvo sugalvoti spektakliui tikslų pavadinimą. „Ne pagal šio pasaulio madą“ žanras yra fantazija apie K. Donelaitį. Todėl kūrėjui norėjosi, kad žmonės žinotų, jog tai ne poema „Metai“, ne pasakėčios, bet paties R. Kazlo kūrybinis žvilgsnis į tą nepaprastą poetą.
 
„Niekas nepareikalavo tiek pastangų, kaip sugalvoti spektakliui pavadinimą. Turėjau daugybę variantų. Bet knygos gale atsiverčiau komentarus, raštų paaiškinimus ir pamačiau įrašą, padarytą po jo mirties: „Ne pagal šio pasaulio madą, bet ištikimas draugas...“. Man šis posakis pasirodė ir tikslus ir gražus. Lyg primena mūsų senelius, tėvus, prosenelius. Kadaise taip žmonės ir kalbėdavo. Dabar apie tokį žmogų sakytų „nemodernus“, „susireikšminęs“, „atsilikęs“, „savotiškas“, o apibūdinimas „ne pagal šio pasaulio madą“ gražia maniera pasako apie žmogaus savitumą, maištą ir tarsi kažkokio kito, jau  poeto kuriamo pasaulio pažadą ir buvimo galimybę“, - įsitikinęs kūrėjas.

Naujausio R. Kazlo spektaklio „Ne pagal šio pasaulio madą“ repeticija – DELFI nuotraukų galerijoje:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Siūlo radikalų sprendimą švietimo krizei: panaikinti prievolę lankyti mokyklą (1)

„Mokykla – pikčiausias šiuolaikinės visuomenės priešas“, – prieš mokyklą kaip...

Vilniuje rodomas ilgiausias filmas Argentinos istorijoje, trunkantis beveik 15 valandų (2)

Kada paskutinį kartą žiūrėjote filmą, trunkantį daugiau nei 14 valandų? Po dešimt metų...

Laukiant Asmik Grigorian ir LVSO koncerto: kas toks buvo Dmitrijus Šostakovičius?

Trečiadienį, spalio 23 dieną, koncerte „ Asmik Grigorian ir Lietuvos valstybinis simfoninis...

Iliustruotoja Greta Alice Liekytė: dabar žinau, kodėl vadovėliuose rasdavome ylą

Kiekvieną kartą atsivertusi savo mėgstamą vaikystės knygą – Janošo pasakojimą apie...

Trečiasis festivalis „Intermezzo“ džiugina klausytojus klasikinės muzikos koncertais

Praėjusią savaitę prasidėjęs ir iki spalio 31 d. vyksiantis festivalis „ Intermezzo “ jau...

Top naujienos

Žvėryno žemgrobiai provokuoja Šimašių: meras žada vėl traukti pjūklą (40)

Vilniaus Žvėryno mikrorajone iš žemgrobių per didelį vargą atsiėmus valstybinę žemę ir joje...

Lauras Bielinis. Manote, kad Seimo salėje buvo karšta? Dabar sužinosite, kas yra karštis (22)

Visi, kurie domisi politika, stebi užsitęsusią balsavimo „dramą“ dėl nepasitikėjimo Seimo...

Veterinarai pateikė oficialias išvadas dėl nugaišusio kiškio: pasitvirtino blogiausias scenarijus (34)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ( VMVT ) paskelbė oficialias išvadas dėl tyrimams...

Vladimiras Pozneris: kodėl Stalino Vakarai tik bijojo, o Putino – nekenčia paskelbė diagnozę ir žiniasklaidai, ir politikai (122)

„Vakaruose požiūris į Staliną (šis, mano supratimu, už Putiną daug baisesnis politikas) buvo...

Trijų automobilių avarija Vilniuje, prie Vingio parko: sužalotas vaikas, susidarė spūstis (10)

Trečiadienį, 10.39 val., Vilniaus policijai, ugniagesiams gelbėtojams ir greitajai pagalbai...

Valdžią perima valdyba: į Seimą gali grįžti atimta privilegija

Seimo valdyba linkusi parlamentarams grąžinti galimybę nuomotis automobilius iš parlamentinių...

Nauji mokesčiai nepraėjo: prabilo apie biudžeto išlaidų karpymą (64)

Antradienį Seimas atmetė naujus transporto priemonių taršos ir finansų rinkos dalyvių...

Alytaus meras: atsibudusios tarnybėlės puolė persekioti nemokamai vežusius ugniagesiams maistą paramos fonde jau 40 tūkst. eurų (207)

Alytaus meras Nerijaus Cesiulis savo feisbuko paskyroj parašė, kad, nors gaisras dar rusena,...

Turkijos ir Rusijos pavyzdžiai siunčia pavojingą žinią – teritorijų grobimas duoda vaisių (96)

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano teritorijų užgrobimas Sirijoje, visai kaip ir jo kolegos...

Paguglino ir pakraupo: keliais žingsniais – lengvai pasiekiamos asmeninės nuotraukos ir dokumentai

Noras dalytis su kitais savo įspūdžiais internete atsiliepimų forma gali jums padaryti meškos...