aA
Paskutiniu metu jau įpratome laukti į Vilnių grįžtančios Jurgitos Adamonytės ir jos Melisandos, visgi šį sezoną solistę išvysime naujame – Polinos – vaidmenyje didžiojoje Vilnius City Operos „Pikų damos“ premjeroje. Įvertinta tarptautinėje spaudoje, kviečiama į Londono Karališkąją operą bei prestižinius festivalius, šią vasarą, kolegoms keliaujant per didžiąsias Vakarų scenas, solistė pasirodė įspūdingiausiose Tolimųjų Rytų scenose Honkonge bei didžiuliame menų centre NCPA Pekine.
Jurgita Adamonytė, FOTO: R. Baltakys

Tačiau pirmiausiai su Jurgita kalbame apie jai brangų grįžimą į namų sceną, kas kartą džiuginantį, o dabar dar ir keliantį brangius atsiminimus: „Pikų damoje“ jau esu dainavusi Vilniuje su maestro G. Rinkevičiumi, - tai buvo mano pats pirmas pasirodymas su Lietuvos Valstybiniu Simfoniniu Orkestru. Buvo 2005 metai, aš - neseniai baigusi akademiją, kaip tik ruošiausi važiuoti studijuoti į Londoną. Buvau dar labai jauna, dainavau mažą Guvernantės rolę, bet puikiai atsimenu baimę ir džiaugsmą už galimybę būti scenoje kartu su pačiais didžiausiais Lietuvos dainininkais, tarp jų ir mano mylimu profesoriumi Vladimiru Prudnikovu. Būti kartu scenoje su savo mokytoju visuomet yra didžiulis ir išskirtinis jaudulys, tad tą pasirodymą atsimenu, kaip labai ypatingą koncertą. O šį kartą man jau teks dainuoti Poliną, - tai labai gražus vaidmuo.“

– Esate pasirodžiusi su VCO kitame Čaikovskio veikale – „Onegine“, ar ši muzika jums artima?

– Manau, kad taip. Jo muzika - siaubingai graži. Esu pastebėjusi, kad dainuojant rusišką muziką, pajuntu atsipalaidavimą, atrodo lengviau išmokstu pačią partiją. Gal tai – dėl frazavimo ir muzikos pajautimo, o gal ir dėl pačios kalbos. Matyt, yra kažkas likę pasąmonėje nuo pat vaikystės. Dainuojant ir mokantis partijas rusų kalba atsiranda žymiai daugiau instinkto, kaip muziką pateikti, kaip sudainuoti konkrečią frazę, kokios spalvos turi būti kiekvienas žodis. Atrodo, kad viskas vyksta natūraliau, reikalinga žymiai mažiau mokytojų ir aplinkinių pagalbos, nes nebereikia perprasti visiškai nepažįstamos kalbos.

– Nors vos praėjusiais metais paskutinį kartą buvote Vilniuje, per tą laiką sukūrėte nemažai vaidmenų, lankėtės įvairiuose kraštuose. Kas iki šiandien paliko didžiausią įspūdį profesine ir asmenine prasmėmis?

– Iš tiesų visiems, norintiems išvykti į kokį festivalį, pasisemti naujų emocijų, pamatyti, ko dar nėra matę, galiu rekomenduoti man asmeniškai didžiuliu atradimu tapusį Vokietijoje, Bochum mieste vykstantį Ruhrtriennale. Šis festivalis rengiamas keturiuose miestuose viename regione. Jame dalyvavau R. Vagnerio operos „Reino auksas“ pastatyme.

Čia man tiesiog atsivėrė akys, žvelgiant į meną bendrai, nes tai – toks susiliejimas: instaliacija, opera, dramos teatras, – viskas kartu susipynę, kaip dar niekada nebuvau mačiusi ir įsivaizdavusi. Visas festivalis vyksta labai specifinėse erdvėse, nes anksčiau čia buvo labai svarbus metalo gamybos regionas, su daugybe fabrikų ir jie visi tapo apleisti. Dabar juos sutvarkė ir pavertė meno erdvėmis, kur vyksta pasirodymai. Tai - neapsakomas jausmas, kuomet iš tų pačių erdvių gimsta fantastiški meno kūriniai.
Man labai pasisekė, nes ten praleidau apie pusantro mėnesio ir turėjau galimybę tarp repeticijų ir spektaklių matyti kitus pasirodymus. O jų ten daugybė, - apie 30 skirtingų veikalų parodoma viso festivalio metu. Tai buvo tikra žinių ir emocijų pasisėmimo audra.

– Atlikote ir Melisandos partiją... Honkonge. Kuo šis pasirodymas buvo išskirtinis?

– Tolimuosiuose Rytuose paskutinį kartą buvau turbūt 2008 metais, Japonijoje, ture kartu su Zalcburgo festivaliu. O šiemet jau du kartus teko būti Tolimuosiuose Rytuose. Prieš 3 mėnesius buvau Honkonge. Velso Nacionalinis teatras vežė „Pelėjo ir Melisandos“ pastatymą. Buvo labai džiugu ir gera vėl grįžti į tą labai labai gražų pastatymą, kurį mes kūrėme prieš, atrodo, 3 metus. Honkonge buvome tik 10 dienų, tad įspūdžių buvo daug, o ir laikas su repeticijomis prabėgo labai greitai, net per greitai.

Dabar jau mėnuo, kaip esu Kinijoje, Pekine ir jau dabar tą pradedu pajausti. Mėnuo Kinijoje - nemažai. Pasiilgau visko, kas europietiška. Nors būdamas čia, pripranti ir - nieko. National Center of Performing Arts - tai didžiulis, labai gražus teatras, pastatytas maždaug prieš 10 metų. Jis - kiaušinio formos, atrodo fantastiškai: aplink lyg vandens baseinėlis, o visas kiaušinis padengtas veidrodiniu stiklu. Teatre yra trys fantastiškos salės. Viena - operos salė, kita - koncertinė ir dar yra Kinų dramos teatro salė. Mes dirbame didžiulėje operos salėje, kur telpa beveik 3000 žmonių, o scena yra ir gili, ir plati.

Šis pastatymas naudoja tokią techniką, kokios aš dar gyvenime nesu mačiusi. Mūsų režisierius labai džiaugiasi, kad jo gyvenimo svajonės pildosi būtent dėl scenos techninių galimybių. Tai fantastiška: vaizdai keičiasi taip, kad visos scenos grindys nusileidžia žemyn 9 metrus ir tuomet iš gilumos atvažiuoja naujos scenos grindys su visiškai kita scenografija... Aš pati nemačiau spektaklio, bet pasižiūrėjusi nuotraukas pagalvojau: „Vau, aš to dar nemačiau“. Ir nepamatysiu, nes esu ant scenos! Na o dainuoju Ch. Gounod „Romeo ir Džiuljetoje“, Stefano – Romeo pažo rolę.

– Kas jums visada padeda atgauti jėgas?

– Man tai - namai. Tik namai. Šeima. Būti su dukra. Mano sodas. Esu siaubingai išsiilgusi savo sodo, daržo. Šiais metais esu pasidariusi didžiulį daržą namie. Aišku, palikau mėnesiui, tai žiūrėsiu, ką rasiu, kai grįšiu. Bet tai man suteikia labai labai daug džiaugsmo: žaidžiu su savo sodu, medžiais, gėlėmis, jas prižiūriu.

Man taip pat labai svarbu tai, kad mes sode daugumą darbų darome kartu su dukra ir man labai svarbu, kad ji žinotų, kaip visa tai daroma. Taip, kaip ir mane to išmokė mano tėvai, kai buvau maža.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Gediminas Jankauskas. Istorinė atmintis gyva

„Jeszcze Polska nie zginęła…“ – šiais teksto, 1927-ųjų vasario 26 d. pripažinto...

Garsus prancūzų artistas Woodkid surengs pasirodymą Lietuvoje

Paaiškėjo dar vienas labai įdomus kitų metų koncertas. Pagaliau turėsime progą pamatyti...

Šventiniame koncerte Vilniaus filharmonijoje – Nomedos Kazlaus ir Montserrat Marti duetas (28)

Trečiadienio vakarą klasikinės muzikos gerbėjai rinkosi į ypatingą koncertą Vilniaus...

Italijoje atsirado prieš 22 metus pavogtas Klimto paveikslas (2)

Atsirado 1997-aisiais Italijoje pavogtas austrų tapytojo Gustavo Klimto (1862-1918) paveikslas....

Kamilė Gudmonaitė: vidinėms krizėms lyties nėra (1)

Režisierė Kamilė Gudmonaitė Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato spektaklį „Panika“ pagal...

Top naujienos

Naujasis siūlymas dėl bankų apmokestinimo kelia klausimų: ne tik padidins kainas, bet ir prieštarauja Konstitucijai (36)

„Mes turime vieną milijardą eurų, kurių kažkas tiesiog nemoka. Tol, kol šie mokesčiai nėra...

Lietuviams siūlo pasinaudoti šeichams skirta prabanga ir malonumais: visa tai nemokamai (26)

Prabangiausi pasaulyje viešieji tualetai, švariausi pasaulyje paplūdimiai, gatves puošiantys super...

Jurgita Barišauskienė

Kai žiemos šventės tampa beskonės, o masinis kalėdinis šurmulys tik erzina

Žiemos švenčių laikotarpis dažnam žmogui tampa ne tik linksmybių, bet ir įvairių išbandymų...

Nepailstantis Leonavičius – apie 30 metų treniruojant vaikus ir sprendimą, kurio iki šiol nepamiršta Marčiulionis (1)

„Neseniai skridau į Romą ir taip išėjo, kad susėdome šalia su Šarūnu Marčiulioniu, kuris...

Verslininko atsakas besiskundžiantiems pinigų stygiumi: tikriausiai jūsų abi rankos kairios „Atsakingas požiūris“ su Rimvydas Valatka

Šios savaitės DELFI TV laidoje „ Atsakingas požiūris “ žurnalistas Rimvydas Valatka kalbina...

Lietuvius užgrius naujovių banga: kas pajus keičiamų mokesčių naudą, o kas – naštą (318)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė laidoje „...

Telšiuose stovi turbūt pati natūraliausia eglė visoje Lietuvoje: ji puošta vien tik kankorėžiais (46)

Kol didieji šalies miestai eina iš proto dėl Kalėdų simbolių originalumo, o maži miesteliai...

Nevaikiškas vaikas – Greta Thunberg: kaip 8-erių metų išvystas filmas apvertė mergaitės gyvenimą aukštyn kojomis (2)

2019 m. kovo 15 d. įkvėpti Gretos 1,6 mln. žmonių dalyvavo pasauliniame streike dėl klimato. O...

Tolimųjų reisų vairuotojas prabilo apie darbo sąlygas: ar tikrai esame verti tik tiek? (5)

Profesijoje, turbūt kokia ji bebūtų, galime rasti pliusų ir minusų, taip pat kiekviena iš jų...