aA
Baigiantis kovos su socialine atskirtimi metams naujienų portalas DELFI ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kvietė Lietuvos žmones dalyvauti konkurse ir pasidalinti savo nuomone apie tai, kokios tolerancijos labiausiai trūksta lietuviams. Atsiųstus skaitytojų rašinius vertinti padėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto ekspertai.
<FONT color=#6699cc><STRONG>Skelbiami konkurso „Kokios tolerancijos labiausiai trūksta lietuviams?"</STRONG></FONT> nugalėtojai
© Corbis

„Džiaugiamės, kad konkursas sulaukė susidomėjimo ir Lietuvos žmonės noriai dalijosi savo mintimis apie tai, kokios tolerancijos mums trūksta. Jau vien tai rodo, kad visuomenė nėra abeinga. Rašiniuose akivaizdžiai matomos pilietiškumo ir kritinio vertinimo apraiškos, o tai leidžia manyti, kad iš tikrųjų judame teisinga linkme“, - sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas.

Rašinius vertinusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė mato, kad dar būtinas gilesnis supratimas:

„Šiek tiek stebina, kaip daugeliui dar sudėtinga suvokti, kad nė viena visuomenės grupė neturi būti privilegijuota. Juk akivaizdu, kad kiekvienas mūsų, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, etninės kilmės ir visų kitų nekintančių savybių turime vienodą teisę į pagarbą savo orumui, į saviraiškos, susirinkimų, religijos laisvę, į pagarbą privačiam bei šeimos gyvenimui, turime teisę (ir būtinai turime ja naudotis) dalyvauti politiniame gyvenime ir turime teisę būti teisiami teisingai ir tik už tai, ką padarėme, o ne už tai, kas esame“.

Konkurso nugalėtoja skelbiama Eglė Baliutavičiūtė, kuri parašė metaforų kupiną rašinį „Mažyliui reikia suaugti“. Jai atitenka elektroninių knygų skaityklė "PocketBook 360".

Paskatinamaisiais prizais taip pat apdovanojami: Evaldas Damanauskas, Gabrielė Gailiūtė, Grytė Grigalavičienė, Mykolas Kleckas, Neringa Morkūnė, Renatas Motuzas, Ugnė Pavlovaitė, Agnė Patackaitė, Regina Račkauskienė, Adelė Samuolienė.

Su nugalėtojais, dėl to, kaip atsiimti prizus, bus susisiekta asmeniškai.

„Jei visi gerbsime savo ir aplink esančių teises ir jų nepažeidinėsime, tačiau kategoriškai netoleruosime mūsų ir kiekvieno šalia esančio teisių pažeidimų, kitaip tariant, suvoksime savo asmeninę pilietinę atsakomybę, suteikiančią galimybę sukurti tokią aplinką, kurioje visi traktuojami vienodai, tuomet ir nebus „lygesnių tarp lygių“, – sakė D. Šakalienė.

O dabar siūlome perskaityti nugalėtojos tekstą:

„Mažyliui reikia suaugti”
Eglė Baliutavičiūtė

Maži vaikai nesuvokia abstrakcijų, nesugeba mąstyti abstrakčiomis sąvokomis. Mažieji supranta tai kas paprasta, konkretu. Todėl jie, trokšdami aiškumo, pasaulį suvokia per priešpriešas: geras/blogas, stiprus/silpnas, tinkamas/netinkamas ir t. t.

Remdamasis priešybėmis vaikas vertina jį supančią aplinką, žmonių poelgius. Žinoma, ankstyvame amžiuje vaikas pats nekuria vertinimo, o tik vadovaujasi ta sistema, kuri yra naudojama aplinkoje, kurios jį moko tėvai.

Vaikas augdamas visuomenėje sužino, kad meluoti yra blogai, o sakyti tiesą – gerai, kad mergaičių spalva yra rožinė, o berniukų – žydra; kad mergaitės silpnesnės ir joms verkti galima, o berniukas – negalima, nes tai nevyriška; kad suaugusiųjų klausyti yra gerai, o neklausyti negerai ir toks elgesys netgi gresia kokia nors bausme.

Metaforiškai galime sakyti, jog vaikui duodamos dvi spalvos – juoda ir balta – ir tarp jų jis turi nuolat rinktis. Mažylis mato aplink save begales spalvų – visą jų spektrą, tačiau kiekvieną iš jų jis talpina į juodąją arba baltąją dėžutę.

Už tinkamai surinktą „dėlionę“ jam atlyginama mielu paskatinimo žodžiu, ar kokiu materialesniu dalyku ( pvz., saldainiu).

Mažylis augdamas ir vis labiau bręsdamas pastebi, kad pasaulyje ne viskas yra taip, kaip sakė tėveliai – suaugusieji meluoja ir net rūšis tam melui yra sugalvoję – melas dėl pateisinamos priežasties, melas dėl ramybės, melas kad gautum dėmesio, melas...

Pavydas, pasirodo, taip pat gali būti ir geras, ir blogas, o berniukai bei kai kurie suaugusieji kažkodėl nebemėgsta žydros spalvos ir tokios spalvos rūbais besirengiančius vadina žydriais...

Mažylis žino, kad itin negeras dalykas yra smurtas, tačiau iki šiol prisimena, kaip mama pliaukštelėjo jam per užpakalį, už tai, kad jis timptelėjo jaunesnei sesutei už kasytės. Mažylis auga ir mato, kad pasaulis be galo įvairus, net žodžių trūksta viskam apsakyti, tačiau viską negailestingai ir toliau dėlioja į dėžutes – juk jis puikiai prisimena, kad melas yra blogai, nors jei kartais „netyčia“ pameluoji ir niekas nesužino... gal ne taip jau ir blogai...

Taip ir užauga mažylis – pasaulyje kupiname prieštaravimų, išimčių, sąlygiškų ir visokių keistų dalykų. Kaip bebūtų keista, dėžutės lieka vis tos pačios dvi – juoda ir balta. Mažylis jau didelis ir pats vaiką turi – tokį patį mažylį. Ir kaip didžiausia gyvenimo pamoką savo atžalai jis dovanoja dėžutes – tegu žino, kaip pasaulis surėdytas.

Klausimas paprastas: „kokios tolerancijos labiausiai trūksta lietuviams?“. Deja, į jį man labai sunku atsakyti. Manau, kad labiausiai mums trūksta supratimo.

Taip, s u p r a t i m o, kad esame be galo skirtingi, tačiau glaudžiamės po vienu dangumi ir turime rasti būdą gyventi draugiškai. Supratimo, kad nepaisant visų skirtybių, esame žmonės.

Supratimo, kad pasaulyje nėra tik juodos ir baltos dėžučių. Dėžučių nėra iš viso. Yra tik „teisuolių sindromas“ – manymas, kad viską, ką manau aš, yra gerai ir teisinga, o tai, kas prieštarauja mano įsitikinimams – bloga, neteisinga, nedora ir turi būti uždrausta.

Aš labai džiaugiuosi žmonėmis, kurie turi tvirtą pasaulėžiūrą, moralės normas ir sugeba išlikti ištikimi savoms vertybėms bet kokiose situacijose, tačiau kartu ir taip gaila, kad užsidarę savame kiaute kai kurie nedrįsta pažvelgti į pasaulį plačiai atvertomis akimis ir išvysti įvairovę – nuomonių, spalvų, vertybių, moralės normų, požiūrių, gyvenimo būdų.

Kažkodėl dalis yra įsitikinę, jog jei pripažins įvairovę, kito nuomonę, tada ir patys turės tuo vadovautis. Kitaip tariant, jei kažką toleruoji ir pats toks esi. O taip tikrai nėra.

Aš suprantu, priimu, toleruoju galybę dalykų – konservatorius, gėjus, šaltakraujių gyvūnų mylėtojus, žydus, vokiečius, arabus, lietuvius, japonus ir t. t. ir t. t. , nuomonę, kad lietuvių literatūra nieko verta, kad dievas yra, kad reikia lankyti bažnyčią, kad Vilniaus savivaldybės aikštėje neturi būti leidžiama važinėtis riedlentėmis, kad abortai yra blogis, kad geriausia mokytis užsienyje, kad tradicinės šventės nebeteko prasmės ir t. t. – viskam išvardinti neužtektų net dienos, tačiau pati nesu nei konservatorė, nei japonė, nei arabė, nei manau, kad lietuvių literatūra nieko verta, o ir mokausi Lietuvoje...

Žinote, kada mažylis iš tiesų suaugs? Kai bus žmogumi tarp žmonių. Bus žmogus žmogui. Kai išmoks toleruoti kitokį, kuomet kitokia nuomonė nesukels vidinės/išorinės agresijos ir pykčio, kuomet jis išmoks konstruktyviai diskutuoti, o ne kibti į atlapus žmogui, pasakiusiam tai, kas jam nepatiko.

Kuomet išmoks statyti ir puoselėti ne tik savą daržą, asmeninę erdvę, bet ir išties pagalbos ranką kitaip gyvenančiam kaimynui. Suvoks, kad nepaisant to, kad tas kaimynas gyvena kitokį gyvenimą – yra žmogus ir turi tokias pačias teises bei pareigas prieš save, visuomenę, įstatymus, valstybę, pasaulį. Kaip ir pats mažylis.

Ir štai - mažylis po truputį ima suprasti koks jis mažas šiame milžiniškame pasaulyje, kokia mažytė jo gyvenimo knyga visos žmonijos gyvenimų bibliotekoje, kiek skirtingų minčių mintelių yra tuose milijarduose knygelių.

Ankščiau mažylis būtų pasipiktinęs tokia akivaizdžia pasaulio nedarna, prieštaringumu, ir pasiuntęs artimiausios knygos savininką – naktį pieno lakti, tačiau šiandien kažkas kitaip.

Mažylis nebejaučia nepasitenkinimo, o kaimynas kažkodėl atrodo labai keistas, bet ir įdomus žmogus. Na, nevaikšto jis į bažnyčią, ir žmonos kažkodėl neturi, bet gal reikėtų jį pasikviesti puodeliui arbatos...

Bet bene svarbiausia, kad mažylis nebesijaučia esąs karys mūšio lauke kumščiu, peiliu, ar šaunamuoju ginklu bei būriu tokių pačių mažylių turįs ginti savo vienintelius teisingus įsitikinimus. Ne, jis kažkodėl nebejaučia to varginančio svetimumo jausmo. Baimės taip pat.

Jis beveik nebebijo užsikrėsti tuo kitoniškumu, nebebijo išsitiesti visu ūgiu bevardėje minioje, kurioje tiek laiko slėpėsi. Jau suvokia, kad nors dabar yra matomas ir išsiskiriantis, tačiau nėra nei gėjus, nei arabas, nei žydas, nei ne krikščionis, ne.

Jis jaučiasi tvirtesnis nei kada nors ankščiau, nes išmokęs gerbti kitą, pasijuto gerbiamas ir pats. Mažylis tiesiog pasistiebia iš pasitenkinimo savimi ir užsikelia sūnų ant pečių, kad ir tas pamatytų.

- Tėti tėti, pažiūrėk, kiek čia daug spavų, o kaip žėri! – šaukia sūnus.

Tikiuosi, mes suaugsime taip, kaip suaugo mažylis – lėtai, gal kiek skausmingai, tačiau galiausiai išmoksime priimti svetimą, kokį ne kaip priešą, bet paprasčiausią žmogų.

Suaugsime ir išmesime kvailas dėžutes, kurios taip trukdė mažyliui susidraugauti su dabar jam tokiu artimu žmogumi, kurios trukdė gražiai bendrauti su jaunesniąją seserimi, kuri nusprendė neturėti vaikų bei motina, kuri pamynusi krikščioniškus šeimos įsitikinimus, išsiskyrė su mažylio tėvu...

Klausėte, kokios tolerancijos mums labiausiai trūksta? Dabar jau žinau. Mums pirmiausia trūksta ne tolerancijos, o drąsos – atverti akis, įsiklausyti į kitą, priimti svetimą, kitokį kaip žmogų, o ne priešą. Nes jei būtume iš tiesų drąsūs ir atviri – būtume ir tolerantiški, ir pakantūs vieni kitiems.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ramutis Rimeikis: apie aktorių ultimatumą prieš 30 metų ir senąją etiką (1)

80-asis Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezonas skirtas laisvės trisdešimtmečiui. Ta proga...

Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos P. Korėjos žvaigždė – pianistė Yeol Eum Son

Pirmą kartą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF), Vilniuje, „pasimatyme prie...

Vis dar atsakymo nėra: prokurorai neapsisprendžia, ar verta išsaugoti „Garsą“

Prezidentūra, gavusi keleto Panevėžio visuomeninių organizacijų laiškus dėl kino...

Kompozitorė Onutė Narbutaitė: nespręskite apie rožę iš jos koto

Sausio 29 ir 30 d. į Lietuvos nacionalinį operos ir baletą teatrą pakiliai atjoja Onutės...

Režisierė Rūta Bunikytė – apie tai, kaip santykių idilę griauna instinktai

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 200 metų jubiliejų švęs su Jacques‘o Offenbacho...

Top naujienos

Apžvalgininkai: „valstiečiai" smūgį jau atlaikė, Narkevičius liks iki pabaigos (251)

Nors net kelis mėnesius žiniasklaidoje netilo kalbos apie tai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas...

Mokytojai kyla į kovą su internete nusirašinėjančiais moksleiviais: priemonės tokios, kad noras sukčiauti praeina akimirksniu (145)

„Patogiausia ir išmaniausia pratybų atsakymų svetainė! Pranešk draugams! Būk protingas“, –...

Savaitgalio orų prognozės – be didesnių pokyčių (3)

Penktadienį mūsų šalies orus lems pietinis ciklono pakraštys. Pragiedrulių tikimybė sumažės,...

Išdalintos „Žmonės 2020” statulėlės: Dano Rapšio triumfas ir jautriai pagerbtos pernai išėjusios žvaigždės pildoma (210)

Sausio 23-iąją dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei tiesioginiame LNK...

„Žmonių“ apdovanojimuose – jautrus dukters gestas Vitalijui Cololo: žiūrovai nesulaikė ašarų (47)

Skelbiant „Žmonių“ apdovanojimus paminėti ir praėjusiais metais anapilin iškeliavę šou ir...

Europos įmonės sunkiai randa vietą „Naujojo Šilko kelio“ projekte (50)

Europos kompanijos iš esmės nedalyvauja prezidento Xi Jinpingo „Vienos juostos, vieno kelio“...

Vyresni kolegos įvertino Gabrieliaus Landsbergio laišką bendražygiams (664)

Po to, kai trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas...

Kurtinaičio kariauna krito Vitorijoje, „Bayern“ pergalė nubloškė „Žalgirį“ į Eurolygos dugną (14)

Ketvirtadienio vakarą vykusios Eurolygos rungtynės buvo pažymėtos Kauno „Žalgiriui“...

NBA lyderių treneris: jei spręsčiau tik aš, Sabonis tikrai žaistų „Visų žvaigždžių“ mače specialiai Krepšinis.lt iš Paryžiaus (12)

Balsavimas į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes baigėsi, ir nors Domantas Sabonis nebus...

Naujosios Rusijos kultūros ministrės nuotrauka „sprogdina“ socialinius tinklus (224)

Naujojo Rusijos premjero Michailo Mišustino vadovaujamoje Rusijos vyriausybėje išskirtinio...