Gražu žiūrėti, kaip vaikai nuščiuvę iš susijaudinimo stebi “Nykštuką Nosį”, “Čipolino nuotykius” ir kitus lėlių teatrų spektaklius. Tačiau ką daryti su jauniausiomis atžalomis, dar tik bandančiomis suvokti aplinką? Kadangi lėlių teatrai dažniausiai orientuojasi į bent trejus metus turintį žiūrovą, šokio spektaklių kūrėjai pasiryžo atidaryti duris dar žodžio neištariantiems mažyliams.
Suvokti šiuolaikinį šokį ruošiama jau nuo vystyklų
Visai neseniai „Menų spaustuvėje“ praūžė šiuolaikinio teatro vaikams festivalis, spektaklius dar nykštį čiulpiantiems mažyliems taip pat kuria šokio teatras „Dansema“. Nuo šiol vaikai nėra tik tėvų rūpestis, bet ir visaverčiai žiūrovai, skatinami reikšti jausmus, per judesį išmokti pažinti aplinką ir pačius save.
Tačiau nors šokio spektakliai 0 – 3 metų vaikams Lietuvoje rengiami jau kelerius metus, ne visi tėvai susipažinę su jų nauda vaikams. Socialinių mokslų (edukologijos - DELFI) daktarė, choreografė Birutė Banevičiūtė pastebi, kad tėvai dažnai stebisi, jog vienerių metų vaikui reikia pirkti bilietą į teatrą, neva jis ir taip nieko nesupras.
„Dažnai tėvai nesupranta, kad jų vaikas visgi supranta, ir nežiūri į vaiko siunčiamus signalus“, - teigia choreografė. „Pas mus galioja numonė, kad vaikas iki 3 metų nepajėgus niekam, bet juk pirmieji gyvenimo metai ir kloja pamatus, kad susiformuotų poreikis vartoti meną“, - pastebi B. Banevičiūtė. Pasak jos, ankstyvas teatrinis ugdymas padeda suprasti meną, o vėliau mokėti jį atsirinkti.
Vaikai mokosi iš sau pažįstamų judesių
Žinoma, niekas nesakė, kad kūdikio susidomėjimą išlaikyti lengva. “Dažniausiai iki 3 metų vaikui istorija, siužetas nerūpi, tai turi būti kažkas abstraktaus”, - teigia šokio teatro „Dansema“ direktorė choreografė Giedrė Subotinaitė. “Dansemos” šokio spektakliuose nėra kalbos, vaikai viską suvokia iš judesių, juos atkartoja, šokinėja, krykštauja, o po to panašią į matytą programą namuose suruošia ir tėvams, pastebi G. Subotinaitė.
Spektakliams kurti pasitelkiami vaikų judesiai - čia šliaužiama, ritinėjamasi, ropojama, spyruokliuojama. Pateikus tai menine forma, vaikai atpažįsta sau panašų elgesį ir patiria geras emocijas. Žinoma, jei tėvai nerausta iš gėdos ir nebando prievarta tramdyti savo entuziastingų mažųjų.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog šiuolaikinio šokio spektakliai nėra bet kaip sudaryta vaikų linksminimo programėlė. Pasirodymai yra kuriami atsižvelgiant į vaikų psichologiją, gebėjimus ir patirtį. Repeticijų metu tikrinama, ar ir kaip vaikai reaguoja į spektaklį, specialistai parenka atitinkamai amžiaus grupei tinkamą muziką, dėmesį išlaikančias ryškias, paprastas spalvas, taip pat nesudėtingų geometrinių formų daiktus, prie kurių įpratusi ir kūdikio akis.
Veblenimais vaikų neišugdysi
Pasak choreografės B. Banevičiūtės, viena didžiausių klaidų yra elgtis su vaiku lyg su kvaileliu. „Pažiūrėk, bėga miau miau miau“ ir panašaus tipo bendravimas su pasaulį pradedančiais pažinti vaikais, atrodo, ateityje neatneša nieko gero.
„Šitą skandinavai ypač smerkia. Kartais patys šokėjai teatre ima vaidinti vaikus, čia irgi pats blogiausias dalykas“, - įsitikinusi choreografė. Pasak jos, apsimetinėjimas glumina vaikus, todėl geriau būti savimi ir bendrauti taip, kad vaikas suprastų.
Žinoma, niekas negimsta tobulais tėvais, žinančiais, kada stipriau plekštelti per sėdynę, o kada ramiai stebėti, kaip vaikas šliaužioja po stalu. Šiuolaikinio šokio teatrai vaikams gali padėti įsiklausyti į vaiko skleidžiamus ženklus. Birutė Banevičiūtė pasakoja, kad tėvai po spektaklių dažnai ateina pasiklausti, kaip ugdyti vaiko gebėjimus.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvoje visai neseniai pradėta aiškiai išskirti, kokio amžiaus vaikams skirtas spektaklis. Skandinavijos šalyse amžiaus intervalas labai griežtas, kadangi vos vienerių metų skirtumas gali lemti vaiko nuobodulį ar sumišimą spektaklyje. Tarkime, iki 11 metų vaikams skirti primityesni spektakliai gali priversti mažuosius krykštauti iš džiaugsmo, o dešimtmečius, kurie save laiko beveik suaugusiais, raudonuoti iš pykčio.
