aA
Vilnius – atviras daugiakultūris miestas, todėl nenuostabu, kad viso jo galutinai pažinti neįmanoma. „Šis miestas vis atsiveria naujais sluoksniais“, – teigia šiuolaikinės kultūros tyrėjas Jurijus Dobriakovas. Jis yra vienas kūrėjų, pasidalinusių asmeniniu Vilniaus miesto matymu MO muziejaus pasakojimų cikle „Menas kurti Vilnių“. Jame skirtingais požiūriais ir kontekstais praplečiama mažoji MO muziejaus paroda „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
MO muziejus
MO muziejus
© Rytis Šeškaitis

Kuo Vilnius, šiuolaikinės kultūros tyrėjo akimis, toks sapniškas ir literatūrinis? Ir ką šiame mieste jam labiausiai norėtųsi išsaugoti?

(Ne)atrastas ir daugiasluoksnis

Anot J. Dobriakovo, Vilnius yra vienas tų miestų, kurie tarsi susideda iš daug skirtingų sluoksnių: skirtingų miestų, epochų, bendruomenių. Jam smalsu, kaip šie sluoksniai gali koegzistuoti drauge toje pačioje geografinėje aplinkoje ir tuo pačiu tarpusavyje turėti mažai ką bendro.

„Man įdomu, kaip tarsi turint miestą atvirą, savą, nuolat prieinamą, galima vis iš naujo suprasti, jog to miesto iki galo nepažįsti“, – teigia kultūros tyrėjas.

Jurijus Dobriakovas
Jurijus Dobriakovas
© Asmeninio albumo nuotr.

J. Dobriakovą stebina šis fenomenas: „Vilnius labai lengvai įsileidžia ir kartu niekada iki galo neatsiveria. Jį turi nuolat sąmoningai, įdėdamas pastangų pažinti“. Pasak jo, sapniškumo arba vaizduotės savybių koncentracija Vilniuje yra ypatingai stipri.

Literatūrinis miestas

J. Dobriakovas pasakoja, kad įsivaizduojamo arba susapnuoto, prisiminto Vilniaus motyvą dažnai galima aptikti ir literatūroje: „Vilnius yra vienas iš tobulų įsivaizduojamų miestų, kuris gali egzistuoti žemėlapyje kaip fizinė vieta, turinti architektūrinę visumą, bet kartu galime sakyti, kad jame yra daugybė gyventojų, pasilikusių kažkur vaizduotėje, prisiminimuose.“

Ši Vilniaus savybė išryškėja tiek Laimono Briedžio kūrinyje „Vilnius. Savas ir svetimas“, tiek Česlovo Milošo poezijos ir prozos kūriniuose. Kaip aktualų literatūrinį pavyzdį tyrėjas pateikia ir Jurgio Kunčino romaną „Tūla“. J. Dobriakovui įdomu pačiam atrasti romane atskleidžiamas Vilniaus vietas, kurios yra tarsi įsivaizduojamos, pusiau pramanytos, paremtos (ne)išlikusiais reiškiniais. Kultūros tyrėjas dalijasi, kad literatūrinio Vilniaus paieškos jam tapo įdomiu įrankiu, leidžiančiu pažinti miestą įvairiais pojūčiais ir aplankyti neatrastas vietas.

Išlaikyti charakterį

Taip pat J. Dobriakovas atkreipia dėmesį, kad senoji miesto dalis galėtų būti kuo mažiau griaunama tam, kad miesto autentika su visa jos mitologija išliktų. „Man svarbiau ne tiek, kaip šis miestas galėtų pasikeisti, kiek man svarbu, koks šis miestas turėtų, jeigu būtų mano valia, likti“, – viliasi kultūros tyrėjas.

Anot jo, Vilnius tarsi pats generuoja tam tikrą charakterį. Dėl to neretai galima pastebėti, kaip jis sunkiai ir skausmingai pasiduoda radikaliam tvarkymui: „Kai tik bandoma jį įsprausti į kažkokią viziją, koks jis turėtų būti, kaip vystytis, kaip reikėtų didinti jo turistinį ar investicinį patrauklumą, mes matome, kad kyla labai daug mini kataklizmų tarp tam tikrų interesų grupių.“

Miesto gyvybingumas – iš „griuvėsių“

Kultūros tyrėjas suvokia ir kitą šio požiūrio pusę: yra nemažai argumentų, kodėl miesto „griuvėsiai“ ilgainiui turėtų būti likviduoti, kodėl miestas turėtų tapti patrauklesnis turizmui ir ekonominiam augimui. Vis dėlto šiuo atveju reikalingas kompromisas, o J. Dobriakovo teigimu, tolesnė miesto raida turi derėti ir su tam tikru jo „nesušukuotos“ pusės išlikimu.

J. Dobriakovo nuomone, tik išsaugant šias erdves gimsta unikalus miesto veidas, gyvenimas, netgi mitologija. „Jos pakankamai veiklios savaime, tik ne visada galima išmatuoti, kiek ir kurios miesto dalys iš tiesų generuoja jo gyvybingumą. Būtent šios vietos yra labiausiai užpildytos miesto audiniu, kuris yra svarbus poetams, menininkams, filosofams, galiausiai – ir istorikams“, – apibendrina kultūros tyrėjas.

Visą J. Dobriakovo video pasakojimą galite pamatyti čia.

O daugiau „Menas kurti Vilnių“ pasakojimų rasite čia.

Mažoji MO muziejaus paroda „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“ veiks iki gegužės 24 d. Parodos uždarymo savaitgalį, gegužės 22–23 dienomis, MO muziejus kviečia į MOratoną, kuriame bus ne tik uždaroma mažoji paroda, bet ir plačiau pristatoma didžioji MO muziejaus paroda „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“.

Susipažinti su MOratono programa jau galite čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tarptautinėje Kijevo knygų mugėje pristatytas knygos apie prezidentę Grybauskaitę vertimas (6)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Tarptautinėje Kijevo knygų mugėje, kurioje pristatomas...

Kviečiama į viešą diskusiją dėl Kauno centrinio pašto pastato (1)

Kultūros ministerija ir Kauno centrinio pašto pastato galimybių studijos rengėjai kviečia...

Kristina Sabaliauskaitė: praktiškai juk į gentis skirstėmės pagal tai, kas kokios muzikos klausė Moksleivius kviečia dalyvauti rašinių konkurse (4)

Septintą kartą vykstančio rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės vardo rašinio konkurso tema...

„Scanorama“ surengs mažąjį festivalį Alytuje (1)

Europos šalių kino forumas „ Scanorama “ kviečia į europietiško kino atostogas ir tęsia...

„Nelly Paltinienė. Tu ateik į pasimatymą“: scenos legenda kviečia susitikti paskutinį kartą (3)

„Ne kartą iš Nelly girdėjau, kad neskubėčiau rašyti, tada ir ji neskubės mirti. Tačiau vis...

Top naujienos

Į nekilnojamojo turto rinką grįžo ilgai nematyti spekuliantai: įspėjama dėl dirbtinai keliamų kainų LB siūlo keisti įstatymus (49)

Gyventojams šiandien būstus perkant greičiau nei juos spėjama statyti, nekilnojamo turto rinkoje...

Įspūdingas praėjusio finalo pakartojimas sudėliojo aštuntfinalio poras skirti trys 11 m baudiniai (38)

Trečiadienį vėlai vakare baigėsi Euro 2020 grupių etapas, po kurio paaiškėjo visos...

Užkalnis. Gyvenimas jau per geras ir eina dar geryn (400)

Kartais būna taip, kad apsidairai, ir matai, kad viskas tiesiog taip puiku, kad geriau mes nesame...

Lietus su perkūnija niekur nedings: sinoptikai žada permainingus orus (6)

Šiandien per Lietuvą lėtai slinks atmosferos frontas. Dienos pradžia bus gana saulėta ir sausa,...

Audra atkeliavo į Lietuvą: stichija Kaune vartė medžius PAGD: su stichija susiję apie 50 pranešimų (181)

Kaip ir žadėta, per Lietuvą birželio 23-osios vakarą slenka audros debesys. Nors didžiųjų...

Incidentas Pabradėje: migrantai sukėlė riaušes, pasieniečiai panaudojo ašarines dujas, aidėjo šūviai papildyta (538)

Trečiadienį vakare VSAT Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje apgyvendintiems...

Į bedugnę svirusią Vokietijos rinktinę paskutinę akimirką nutvėrė atsarginis UEFA uždrausta vaivorykšte prieš vengrus mojavo protestuotojas (144)

15 metų trukęs Joachimo Lowo reichas Vokietijos nacionalinėje komandoje vos nesibaigė bent...

Po vartininko liapsuso pakrikę slovakai patyrė ispanišką egzekuciją ir praleido tolyn Ukrainą (59)

Paskutinis Europos futbolo čempionato grupių etapo vakaras virto asmenine Slovakijos rinktinės...

Chris Kay, P R Sanjai | D+

Didžiausia vakcinų gamintoja pasaulyje patiria rimtų problemų: gaisras buvo tik pradžia

Virtinėje pasaulio šalių, nuo Bangladešo iki Nepalo ir Ruandos, kur fiksuojami koronaviruso...