Dvejas lokacijas nulėmė dalyvaujančiųjų darbų kiekis, o parodoje savo kūrinius pristatė ne tik menininkai iš Lietuvos, bet ir iš kitų posovietinių valstybių: Latvijos, Estijos bei Ukrainos. Paklaustas apie tai ar būtent pastarosios šalies menininkams yra skiriamas ypatingas dėmesys, parodos kuratorius ant šių kūrėjų akcento nedėjo ir teigė, kad visus parodos dalyvius vertina vienodai, o darbų atranka vyko taip pat natūraliai ir be išskirtinio dėmesio vienai ar kitai šaliai.
Paroda prikausto dėmesį ir išsiskiria savo koncepcijos aštrumu bei paveikumu. „Ji išskirtinė pačia savo tema, kuri kalba apie meno ir laisvės ribas. Ką galima vaizduoti? Kur yra ta riba, kurios jau negalima peržengti? Ar mes dar turime tabu tiek kūryboje, tiek gyvenime?“, - pagrindines tematikos gaires pristatė ir retorinius klausimus uždavė kuratoriaus asistentė K. Stančienė.
Į parodos atidarymą atvyko ne tik dalyvaujantys menininkai bei jų giminės, bet ir kiti ryškūs šiuolaikinio meno lauko dalyviai. Vienas jų - tapytojas, videomenininkas bei projekto „Jansas TV“ įkūrėjas Evaldas Jansas. „Paroda aukšto lygio, kūriniai yra geri ir ne kičiniai. O L. Liandzbergis savo kuruojamais projektais atlieka tokią funkciją, kurią turėtų atlikti Šiuolaikinio meno centras, bet jos neatlieka. Liūdna pas mus yra tai, kad kai kurie menininkai neranda įėjimo į meno rinką, o Linas jau ilgus metus rengia tokius projektus ir net yra sakęs, kad per visą laiką net buvo nupirkti keli darbai. Manau, tai puiki proga menininkams pasirodyti ir pamatyti kitus“, - apie parodą „Menamos istorijos. (NE)Riba“ naujienų portalui DELFI kalbėjo talentingas Lietuvos kūrėjas, didžiausias simpatijas atidavęs Martos Vosyliūtės bei Andrus Joonas eksponuotiems kūriniams.
Taip pat iš visų darbų išsiskyrė, Šv. Jono galerijos rūsyje, kabanti menininko Audriaus Gražio instaliacija „Laisvės pojūtis“. Tai specialiai šiai parodai sukurtas kūrinys iš trijų besisukančių vištų iškamšų. Nors pats autorius parodos atidaryme ir nedalyvavo, tačiau naujienų portalui DELFI pavyko pakalbinti jo sūnų, kuris taip pat prisidėjo prie instaliacijos eksponavimo darbų. Paklaustas ką mano apie tėčio kūrybą, Rapolas Gražys teigė: „Šiuo metu mano tėtis gal šiek tiek nutolo nuo savo kasdienės kūrybos, bet ir instaliacijos jam yra artimos. Jis šioje parodoje išbandė pats save ir padarė kažką netradicinio. Šis kūrinys yra kaip akibrokštas, žaidimas, kuris, šioje parodoje, galbūt pasiteisino ir iššaukė žmonių reakcijas. O jausmas kabinant šį darbą tikrai nebuvo pats maloniausias, bet menas juk reikalauja aukų“.
Nors sunkus darbas bei bemiegės naktys ir neatsiejama parodų kuravimo dalis, bet rezultatai visada maloniai stebina. Pakalbintas parodos organizatorius L. Liandzbergis džiaugėsi tiek kūrybiniu procesu, tiek galutiniu rezultatu. Žinomas kuratorius bei menininkas pasakojo, jog smagiausia buvo tai, kad autoriai tikrai atsakingai pasižiūrėjo ir labai konkrečiai sprendė šios parodos tiek temos, tiek erdvės klausimus ir kruopščiai jai ruošiesi. O galutinis rezultatas tikrai turėtų nustebinti ne vieną. „Paroda, manau, yra tikrai atraktyvi ir kiekvienas čia suras nors vieną sau įdomų darbą“ – aplankyti galerijose vykstančias parodas vilniečius bei miesto svečius skatina ir pokalbį portalui DELFI baigia kuratorius Linas Liandzbergis.
Paroda Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11) veiks iki rugpjūčio 3 d., o Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1/13) – iki rugpjūčio 6 d.
