aA
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad kol kas neina kalba apie visišką Didžiosios sinagogos atstatymą. Pirmiausia dėl to, kad dar nebaigti visi archeologiniai tyrimai, neaišku, kiek yra likę sveikų sinagogos kolonų po žeme. Pasak mero, ši vieta turi būti atvira visiems pasaulio žmonėms, todėl numatoma po dvejų metų nugriauti ant sinagogos griuvėsių dabar esančią mokyklą bei padaryti vieną iš istoriškai lankytinų vietų.
Unearthed fragments of Vilnius Great Synagogue
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Jau šį rudenį, rudens pradžioje, planuojame turėti architektūrines dirbtuves. Idėjos gali būti labai inovatyvios arba labai paprastos - dėl dalinio sinagogos atkūrimo, eksponatų eksponavimo. Bet aišku viena - ši vieta turi būti atvira visiems piliečiams, viso pasaulio žydams, kuriems ši vieta yra ypač brangi. Apie tai, kad būtinai reikia atstatyti - kalbos nėra, mes su žydų bendruomene esame įsivardinę, kokie turėtų būti tikslai. Labai svarbu, kad tai netaptų paprastu atstatymu, tai yra tokia vieta, kuri turi būti kviečianti užeiti, kuri būtų patraukli visų tautų jaunimui. Dėl dalinio atstatymo ar visos, priklauso, kiek mes sveikų kolonų rasime po žeme po archeologinių tyrimų ir kaip tai bus galima eksponuoti, nuspręsime per architektūrines dirbtuves. Turime labai daug idėjų, kaip tai parodyti, kaip dalinai rekonstruoti“, - teigė R. Šimašius.

Tuo tarpu Seimo narys Emanuelis Zingeris sako, kad tai yra svarbiausias Vilniaus istorinis objektas po Valdovų rūmų atstatymo.

„Po Valdovų rūmų atkūrimo ši vieta tampa taip pat pagrindine atkūrimo vieta. Pagal svarbą ši vieta yra antroji po Raudų sienos pagal religinį intensyvumą“, - sakė E. Zingeris.

Pasak Vilniaus mero, tai yra svarbus istorinis objektas, ir Didžiąją sinagogą reikia įamžinti.

„Esame Vokiečių gatvėje, buvusio darželio teritorijoje, kur sovietmečiu ant Didžiosios sinagogos griuvėsių buvo pastatytas baisus pastatas ir vaikai čia leido vaikystę, net nežinodami, kokioje vietoje jie mokosi. Šiandien jau yra treti metai, kai atliekami archeologiniai tyrimai. Čia, kieme, bei darželio viduje atliekami kasinėjimai. Štai aš turiu rankose kolonos gabaliuką, kuris yra nuo bimos, ir jam yra trys šimtai metų. Tai yra puikūs atradimai ir jie leidžia suprasti Didžiosios sinagogos, kuri buvo sugriauta, dvasią. Kuri buvo užkasta žemėmis. Mūsų planas yra labai aiškus, baisų silikatinį plytų pastatą nugriauti po dvejų metų. Ir po penkerių metų turėti čia Didžiosios Sinagogos įamžinimą“, - teigė R. Šimašius.

Tarptautinės izraeliečių, amerikiečių ir lietuvių archeologų grupės atliktų tyrimų metu buvo ne tik atrasta didžiulė išorinė galinė Didžiosios sinagogos siena, dalis sinagogos grindų, bet taip pat dalis bimos. Bima - centrinė sinagogos dalis, pakyla, nuo kurios paprastai rabinas skaito Torą ir veda pamaldas - buvo atrasta tiesiai po buvusiu darželio pastatu, pastatytu 1952 m.

Bima sukonstruota XVIII a. ir padovanota sinagogai garsaus žydų mecenato, kuris buvo žinomas Yesodo vardu. Sudėtingą dvipakopę barokinę bimą puošė keturios toskaniško ir aštuonios korintietiško stiliaus kolonos. Šių kolonų dalys taip pat buvo atrastos tyrimų metu. Išlikusi Vilniaus didžiosios sinagogos bima, nuo kurios šimtmečiais buvo skaitoma Tora Vilniaus žydų religinės bendruomenės nariams iki kol sinagogą padegė naciai, o vėliau sunaikino sovietai, yra istorinės reikšmės atradimas.

Taip pat pirmą kartą buvo atvertos didelės sinagogos pirties ir spalvingomis plytelėmis dekoruotos vyrų mikvos (ritualinės vonios) dalys.

Šie atradimai liudija didžiulį tolesnių archeologinių turimų potencialą - tikėtina, kad išliko ir daugiau unikalių Didžiosios Vilniaus sinagogos fragmentų.

Vilniaus Didžioji sinagoga, pastatyta XVI amžiaus pabaigoje sostinės senamiestyje, ilgainiui tapo visoje Europoje Vilniaus miestą garsinančiu švietimo centru. Būtent dėl šioje vietoje plėtojamų žydų dvasinio gyvenimo tradicijų Vilnius įgavo Šiaurės Jeruzalės vardą ir iki šiol viso pasaulio istorikai, tyrinėjantys žydų paveldą Europoje, domisi Vilniumi.

Seimo narys E. Zingeris teigia, kad daugeliui žydų visame pasaulyje ši vieta yra antra pagal svarbą po Raudų sienos Jeruzalėje.

Sovietmečiu nugriautos sinagogos vietoje jau trečius metus vykdomi archeologiniai tyrinėjimai. Jau dabar akivaizdu, kad po žeme išliko Marko Šagalo tapyti interjero fragmentai. Kadangi sinagogos grindys buvo įgilintos maždaug 2 metrus, archeologai iš Izraelio ir Lietuvos aptiko daug vertingų liekanų: jau dabar galima pamatyti išorinę sinagogos sieną ir ritualinių pirčių (mikvų) dalis.

Šių metų archeologiniai tyrimai, vadovaujami Dr. Jono Seligmano (Izraelio kultūros vertybių tarnybos) ir Justino Račo (Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos), susitelkė ties išorinių sinagogos mikvos (pirties) sienų nustatymu ir Didžiosios sinagogos galinės sienos atvėrimu.

Atliktą archeologijos tyrinėjimą ir rezultatus pristatė Izraelio senienų tarnybos Kasinėjimų ir tyrimų departamento vadovas Dr. J.Seligmanas. Po pristatymo viskas, kas buvo atkasta, bus užversta žemėmis iki kito tyrinėjimo etapo. Eksponuoti archeologinius atradimus bus galima tik tuomet, kai bus rastos lėšos liekanoms konservuoti.

VšĮ ,,Šiaurės Jeruzalė“ vadovė Anna Avidan, pernai iniciavusi Didžiosios sinagogos vietos įamžinimo projektą, sako, kad, galime tik spėti, kokie lobiai gali būti atverti pasauliui Vilniaus senamiesčio širdyje.

,,Labai džiugu matyti Vilniaus miesto vadovų, Kultūros ministerijos išskirtinai rimtą požiūrį į šį tarptautinės reikšmės kultūros paminklą - be tokio palaikymo ir įsitraukimo projektas nebūtų įmanomas. Svarbiausia užduotis dabar - surasti tinkamą, inovatyvų ir jaunimui patrauklų sinagogos įamžinimo sprendimą. Kokią žinią perteiks visuomenei, ateities kartoms ši vieta? Atsakymo į šį klausimą ieškome kartu su paveldosaugos, istorijos, komunikacijos ekspertais iš įvairių šalių, o rudenį šia tema Lietuvoje rengiame jaunimo kūrybines dirbtuves“, - sakė A. Avidan.

Darbai atlikti padedant Zenonui Bauboniui (Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, Lietuva), prof. Ričardui Freundui (Hatfordo universitetas, Konektikuto valstija, JAV); prof. Harry Jol (Viskonsino universitetas, Eau Claire, JAV) ir prof. Philipui Reederiui (Duquesne universitetas, Pitsburgo valstija, JAV).

Projektas iš dalies finansuojamas Geros valios fondo įgyvendinant projektą „Didžiosios Vilniaus sinagogos ir sinagogos kiemo archeologiniai tyrimai“. Projekto pagrindinis partneris - Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vasarą MO kviečia leisti laiką savo atvirose erdvėse

MO muziejus vilniečiams ir miesto svečiams pristato vasaros programą – kvies įsitraukti į...

Vilniaus rajono bendruomenės kurs Lietuvos viziją kartu su teatro menininkais

Lietuvos nacionalinis dramos teatras jau antrus metus vykdo edukacinį projektą „Lietuvos...

Banksy veikiausiai paliko savo kūrinį Venecijoje

Paslaptingasis britų menininkas Banksy veikiausiai paliko savo atspaudą ant vienos trupančios...

Paroda „XVII a.“ aprėps daugiau nei 60 Lietuvos menininkų kūrinius

„XVII a.“. Taip paprastai pavadinta vakar sostinės Naujamiestyje, menininkų dienos centre...

Aktorius ir režisierius Paulius Tamolė: užsieniečiams lietuviškų pasakų baisumas – žavus (1)

„Mes jau turbūt, nepasikeisime, bet mūsų vaikai dar gali išmokti, kaip pasakoti istorijas ir...

Top naujienos

STT pradėtas korupcijos tyrimas atskleidė šokiruojančius verslininko pomėgius: prašau, tik neišduokite (8)

Specialiųjų tyrimų tarnyboje ( STT ) pradėtas tyrimas dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir...

Du benzingalviai leidosi į unikalią kelionę: „Passat-Krokodilu“ važiuoja iš Kinijos į Austriją užsuko ir į Lietuvą (5)

Daugelis išgirdęs pasiūlymą į, pavyzdžiui, už 1000 kilometrų esančią šalį keliauti...

Gyvai / Mūšis dėl bilieto į LKL finalą: „Rytas“ – „Neptūnas“ Galdikas išvarytas iš aikštės (154)

Penktadienio vakarą Vilniuje vykstančiose antrose „Betsafe-LKL“ pusfinalio serijos iki dviejų...

Gydytojas Pranculis operavo ir 3 dienų, ir šimtamečius pacientus: panevėžietis nesiliauja stebinti Lietuvos kaip apsaugoti savo kraujagysles

Sričiai, kurioje sėkmingai sukasi jau 17 metų, Andrius Pranculis negaili pagyrų. Gydytojo...

„Spausk Gazą!“: lietuvis žiedinėse lenktynėse pristatė dar nematytą modelį

Nemuno žiede startavo Lietuvos žiedinių lenktynių sezonas. Tarp jau įprastų BMW , „ Honda...

Prancūzijoje nugriaudėjo sprogimas, yra sužeistųjų papildyta (27)

Prancūzijos Liono miesto centre penktadienį nugriaudėjo sprogimas , pranešė vietos žiniasklaida.

Kaip keliauja Lietuvos vidurinioji klasė: nesarmata čiupti ir paskutinės minutės pasiūlymus (46)

Ekonomistai kalba, kad ateinanti krizė bus kitokia, tačiau gyventojai nekreipia dėmesio į kalbas...

Ryžosi karjeros avantiūrai: metė puikiai apmokamą darbą ir tapo mokytoju-savanoriu

Beveik dešimtmetį Kęstutis Mačiulaitis sparčiai kopė karjeros laiptais, dirbo puikiai apmokamą...

Paskutinės antrojo turo tendencijos: kurį iš dviejų pasirinks akivaizdžiai pavargę rinkėjai (229)

Pasirinkimą balsuojant, anot profesorės Ainės Ramonaitės, daugiau gali nulemti pasikalbėjimai su...

Po Kaliningrado žingsnio – aiški ekspertų žinia Lietuvai: tai yra didysis signalas (314)

Kaliningrado srityje trečiadienį prasidėjo suplanuotas 3 dienų izoliuoto elektros sistemos darbo...