2023-ieji Šv. Juozapato metais Lietuvoje paskelbti siekiant pagerbti 1623 metų lapkričio 12 dieną kankinystės mirtimi Vitebske mirusį graikų apeigų kataliką (unitą) šventąjį Juozapatą (Ivaną Kuncevičių), kuris tiesiogiai susieja Lietuvą ir Ukrainą, primindamas Graikų apeigų katalikų Bažnyčios istorinę ištikimybę Europai. Jis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs Unijinės Bažnyčios įtvirtinimui ir Krikščionių Bažnyčios vienybei, paskelbtas palaimintuoju 1643 m., o 1867 m. – šventuoju.

Rugsėjo 26 d., antradienį, 17 val. vyks Lietuvos dailininkų sąjungos organizuoto plenero kūrinių pristatymas. Parodoje savo darbus pristatys dailininkai Paulius Juška, Agnė Juškaitė, Natalie Levkovska, Liuda (Jaruševičiūtė) Stankevičienė, taip pat Ukrainos menininkas Igor Kistechok. Plenero dalyvių kūriniuose įprasminamas Šv. Juozapato gyvenimo Vilniuje laikotarpis. Paroda bus eksponuojama iki 2023 m. spalio 13 d. Projekto įgyvendinimą remia Kultūros ministerija. Daugiau informacijos rasite čia.

Rugsėjo 28 d., ketvirtadienį, 12.30 val. ant Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios (Aušros Vartų g. 7B) fasado bus atidengtas Šv. Juozapato bareljefas. Bareljefą pašventins Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios vadovas, Kijivo ir Haličo didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas. Bareljefo autoriai – Olesius Sydorukas ir Borisas Krylovas (Ukraina). Bareljefo sukūrimą organizavo viešoji įstaiga „Istorinės atminties akademija“ (vadovė doc. dr. Genutė Kirkienė), mecenatas – Lietuvos Respublikos Garbės konsulas Luhansko srityje Robertas Gabulas, projekto įgyvendinimą remia Kultūros ministerija.

Rugsėjo 28 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9 Vilniuje) svečiams iš Ukrainos ir partneriams pristatoma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“.

Didieji šios parodos partneriai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lvovo Andrejaus Šeptickio nacionalinis muziejus (Ukraina). Taip pat eksponuojamos vertybės iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos valstybės centrinio archyvo, Lvivo istorijos muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų, Vilniaus universiteto bibliotekos, Vilniaus arkivyskupijos ir Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių.

Paroda ne tik atskleidžia Šv. Juozapato asmenybę bei veiklą, bet ir pasakoja istorinį jo gyvenimo kontekstą, primena Brastos unijos, padėjusios Graikų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčios pagrindus, aplinkybes, Bazilijonų ordino įkūrimą ir veiklą. Šventojo jubiliejus suteikė progą parodoje sutelkti Lietuvoje išlikusį mažai tyrinėtą Unitų Bažnyčios paveldą. Parodoje pristatoma unikali XVII a. rytų apeigų liturginių drabužių kolekcija ir unitų vyskupų portretų galerija iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Šv. Juozapato relikvijas saugantys relikvijoriai, pirmieji šventojo atvaizdai senuosiuose leidiniuose, ankstyvieji jo biografijų leidimai bei paskelbimo šventuoju etapus iliustruojantys dokumentai. Iš Lvivo atgabentos 26 vertybės, dauguma – unikalūs Šv. Juozapato atvaizdai, atskleidžiantys jo gerbimo raidą nuo beatifikacijos XVII a. iki XX a. atvaizdų.

Parodos pristatyme dalyvaus jos globėjai Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas bei Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios vadovas, Kijevo ir Haličo didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas, parodos partneriai, Šv. Juozapato metų veiklų vykdytojai.

Rugsėjo 29 d., penktadienį, paroda atveriama visuomenei: šią dieną jos lankymas nemokamas, taip pat vyks nemokamos ekskursijos. Parodą lydės paskaitų ciklas „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“, edukaciniai užsiėmimai, lauko paroda ant Vilniaus katedros šoninio fasado. Išsamesnė informacija skelbiama Bažnytinio paveldo muziejaus svetainėje.

Paroda Bažnytinio paveldo muziejuje veiks iki 2024 m. balandžio 27 d. Pagrindinis parodos rėmėjas – Kultūros ministerija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt