Pasirodyme „[aksioma]“ kūrėjai fokusuojasi į rusų tautos nostalgiją savo šalies praeičiai, pasitelkiant vieną ir Lietuvoje puikiai žinomą rusų atlikėjos šlagerį. Anot Deniso Kolomyckio, vyksmas scenoje bus tam tikras spiralinis, hipnotizuojantis šokis. Veikiamas stipraus ir atpažįstamo garso kūrinio, nuorodomis įgalinantis vaizduotę į „pirosmanišką“ vaizdinį bei sukuriantis erdvę permąstyti asmenines pozicijas.

„Karo metu patiriami fiziniai ir psichologiniai sužalojimai, namų ilgesys, žmonių gyvenimai yra sudaužyti ir niekada nebebus tokie kokie buvo. Tačiau vis dar visuomenėje yra kvestionuojamas kultūros neatskiriamumas nuo politinės sistemos. Tam tikra sentimentų ir prisirišimo neišvengiamybė ir yra nostalgijos, praeičiai dedikuoto jausmo problema. Sentimentai, persipynę su propagandinėmis ideologijomis, miršta, anksčiau ar vėliau įvyks ir nostalgijos mirtis“, – teigia D. Kolomyckis.

Pasirodymo „[aksioma]“ kūrėjai įsitikinę, kad politinė sistema, vykdanti totalitarizmo ir agresijos veiksmus prieš kitą šalį, bandanti pateisinti savo imperialistinius užmojus – yra tiesioginė taikos naikintoja. Socialiniai konstruktai, kurie per dešimtmečius kito ir vis labiau ryškėjo, kaip antidemokratiškos ir diktatoriškos politinės sistemos pavyzdys palietė ir paprastus žmones, kurie arba nebeturi teisės protestuoti ir reikšti savo kritinės pozicijos, arba tapo tos sistemos veidrodžiu bei apatijos karinei invazijai prieš kitą šalį šalininkais. Ar menas gali turėti politinę žinutę? Manome, kad taip ir šiuo atveju tiesioginę – kūrinys kalba apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, per nostalgijos prizmę ir sublimuotą sentimentų nykimą.

Performanso pavadinimas „[aksioma]“ kyla iš postulato, tam tikros prielaidos kaip teiginio, kuris laikomas teisingu ir naudojamas kaip prielaida arba išeities taškas tolesniems samprotavimams ir argumentams. Žodis kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio, reiškiančio „tai, kas laikoma vertinga ar tinkama“. Pavadinimas referuoja į performanso garso takelyje naudojamą sulėtintą ir ištęstą, Rusijos popmuzikos šlagerį, simbolizuojantį per ilgai užsitęsusią sentimentų praeičiai kupiną būseną. Garso takelis yra kaip kilpa, vedanti link būsenos baigties. Dainos vokalo partiją sulėtinus 4-5 kartus, garsas tampa tolimu aidu ir transliuoja atsisveikinimo, sentimentų nykimo mintį. Garsas erdvėje konstruojamas ratu aplink žiūrovus, norint sukurti ir perteikti mirštančio personažo vidinę atmosferą. Emocinį programavimą ir minties propagandą, kuri nardina į „pirosmanišką“ elipsę.

Nemokamus renginius Ukrainai palaikyti Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jau kūrė Elžbieta Latėnaitė, Oskaras Koršunovas, Birutė Mar, Dainius Liškevičius, Darius Mažintas ir Roberto Becerra, Manuel Velázquez, Eglės Murauskaitės bei Agnės Pulokaitės komanda.

Renginys „[aksioma]“ vyks balandžio 15 d., šeštadienį, 19 val. LNDT Mažojoje salėje. Renginys nemokamas, įėjimas laisvas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt