aA
„Visą gyvenimą man neduoda ramybės profesoriaus Tado Ivanausko priesakai, galvoju, kaip vaikus, o ir suaugusiuosius patraukti prie gamtos. Todėl ir rašau knygas, stengiuosi, kad jos būtų nuoširdžios. Tik taip tavimi patikės, autorių atpasakotojų niekam nereikia“, – sako ornitologas, daugybę metų paukščius tyrinėjęs ir neseniai naują knygą vaikams apie paukščius parašęs Selemonas Paltanavičius.
Selemonas Paltanavičius
Selemonas Paltanavičius
© Asmeninio albumo nuotr.

S. Paltanavičiaus knyga „Paukščiai paukščiai“ ne tik gausiai iliustruota, bet ir kupina paukščių čiulbesio. Prie kiekvieno paukščio apibūdinimo skaitytojai ras QR kodą, kurį nuskaitę išmaniuoju įrenginiu išgirs giesmę. Knygą išleido leidykla „Alma littera“, o S. Paltanavičių kalbino žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

Knygų apie paukščius, rodos, daug prirašyta, kokią žinutę savo skaitytojams siunčiate jūs?

Knygos sumanymas – ne supažindinti su visomis paukščių rūšimis, juk tam yra skiriamos apibūdinimo knygos, žinynai. Daug svarbiau man atrodo įžiebti susidomėjimo, smalsumo ugnelę. O jeigu jau žmogus (vaikas – juk lygiai toks pat kaip mes) „užkibs“, toliau jau paprasta. Medžiagą savo knygoms renku visą gyvenimą – tai, žinoma, nereiškia, kad popierėliuose užrašinėju mintis ar renku iškarpas. Gyvoji medžiaga kaupiasi po trupinį ir jos šiandien užtektų dešimtims knygų. O vaikams noriu pasakyti, kad paukščiai yra gražiausia gyvojo pasaulio dalis, kad jie labai įdomūs, paslaptingi. Kad ir kiek apie juos žinotume, nežinomojo jų pasaulio yra daug daugiau...

Paukščių stebėjimas reikalauja daug kantrybės, ar ši knyga yra vienas iš būdų sulėtinti tempą, mokytis atidžiai stebėti gamtą? Ką tokios patirtys duoda vaikams?

Paukščių stebėjimas pirmiausia yra jų MATYMAS. Tai tikrai ne tos akcijos, kai išvažiuoja pulkas paukščių stebėti... Dažniausiai tai yra informacinis, nors labai tinkamas ir geras, verslas. Mums svarbu, kad paukštį pamatytume net ir tada, kai skubame – juk tam nebūtina atsistoti, patogiai atsisėsti: įdomiausias atvejis dažnai šmėsteli tik akimirkai, nušvinta lyg apreiškimas ir pasilieka ilgam. Paskui nešiojiesi jį, matai, galvoji ir supranti – dėl tokių akimirkų verta gyventi. Neduok Dieve, jeigu jų nebūtų. Vaikams reikalingos visos patirtys. Pažįstu gabių, jaunų ornitologų, kurie patys kažkada atrado paukščius. Vadinčiau juos pateptaisiais. Tačiau tokia pradžia yra tik paraiška ateičiai. Visiems jiems siūlau važiuoti į pasaulį studijuoti ornitologiją, nes Lietuvoje tokių studijų nėra. Manau, toks požiūris taip pat daug ką sako apie valstybę, jos mokymo ir mokslo kokybę...

Selemonas Paltanavičius
Selemonas Paltanavičius
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokios yra jūsų paukščių stebėjimo patirtys? Kokie įdomiausi atvejai jūsų tykojo už kampo?

Patirtys labai didelės. Pamenu, savo pamiškės namuose buvau apsuptas gamtos, paukščių. Deja, neturėjau nė vienos knygos, kuri padėtų juos pažinti, daugeliui jų teko pačiam sugalvoti vardus.

Visai mažas kikilį vadinau margsparniuke, na, iš kur galėjau žinoti, kad jis yra vienas paprasčiausių mūsų krašto paukščių? Kartą dar visai vaikas pro svirnelio langiuką spoksojau į vištvanagį, už keleto metrų nutvėrusį mūsų vištą ir ją lesiojantį. Buvo taip įdomu! Tiesa, šeima tąsyk neteko dar vienos vištos, bet dabar iš tokio atstumo vanagą pamatyti sunku... Dar žalvarniai. Tada ant laidų jie visur tupėdavo, tokie gražūs, lyg atogrąžų spalvų žvitriaspalviai sparnuočiai. Šiandien Lietuvoje jų belikę 4–5 perinčios poros...

Šiandien, atrodo, viskas lyg ir lengviau pasiekiama. O ir fotografija… Aparatūra, kokia dabar galiu naudotis, tada paprasčiausiai neegzistavo. Tačiau liūdna sakyti, kad daug ko nebėra – mano amžiuje daug kas išnyko negrįžtamai. Ir tie, kurie paukščius tyrinės, jais džiaugsis, dabar apie tai nė negalvos.

Ar turite savo mėgstamiausią paukštį? Kokių retų egzempliorių esate matęs?

Man visi paukščiai nuostabūs, ypač naminis žvirblis. Tačiau pačios gražiausios yra gervės. Dar nuo vaikystės, kai jos buvo labai retos, pamatyti iš arčiau galėdavau tik ilgai laukęs ar šliaužęs per raistą. Retenybių nemedžioju, manau, kad tai yra nevisavertiškumo komplekso užgaidos. Tačiau net ir be to kartais atsitinka dalykų, kurių nelaukei. Taip Lietuvoje pirmąkart pamačiau didįjį plėšiką – kirams artimą jūrinį paukštį, ar prie Žuvinto stebėjau medžioklinį sakalą. O visa kita – smagu, kai atrandi nauja, kartais – net nepaprasti paprasto paukščio stebėjimai. Štai visada žinojau, bet tik pamatęs įsitikinau, kad varnos kietus daiktus – graikinį riešutą, dvigeldį moliuską – gali sudaužyti mėtydamos iš oro į asfaltą. Arba – visada žinojau apie albinosus – pigmento neturinčius, baltus paukščius, tačiau tik jų sutikęs gamtoje galėjau patirti ypač daug džiaugsmo.

Ar Lietuvos paukščių bendruomenė, jei taip galima sakyti, yra didelė? Kokie paukščiai labiausiai nyksta ir kokių atsiranda naujų?

Lietuvoje gyvena, peri, nors kartą rasti, stebėti 400 rūšių paukščiai. Kai kurie jų yra tik svečiai, maža dalis gyvena sėsliai, kiti – keliautojai. Stebėjau, kaip į Lietuvą sugrįžo ir perėti pradėjo jūriniai ereliai, didieji kormoranai, didieji baltieji garniai, gulbės giesmininkės, pietiniai purpleliai – jų seniau čia nebuvo. Tačiau dar daugiau paukščių drastiškai nyksta. Liūdna sakyti, bet daugelio mūsų anūkai nebematys tetervinų, ko gero, ir kurapkų, didžiųjų kuolingų, griciukų, žalvarnių... Mes gyvename taip, kad skrajūnams nebelieka vietos. Matyt, tai yra dar viena paskata rašyti tokias knygas.

Selemonas Paltanavičius. Paukščiai paukščiai
Selemonas Paltanavičius. Paukščiai paukščiai
© Knygos viršelis

Jei šeimos susiruoštų į žygį stebėti paukščių, kokių patarimų jiems galėtumėte duoti?

Čia panašiai kaip einant į biblioteką – o skaityti ar mokate? Taigi reikia savyje atrasti norą, ugnelę pamatyti paukščius, patiems juos pažinti, išgirsti. Jeigu jums pirštu kas baksnos ir vardys, iš to nieko nebus. Taip nesimokoma. Taigi reikia labai mažai: noro, geros knygos apie paukščius ir išeiti į savo kiemą, kur galėtumėte atpažinti čia gyvenančias rūšis. O pelkės? O retieji? Palaukite, kantrybės – meno istorija nuo unikumų nepradedama, ji prasidėjo nuo žmogaus piešinių ant uolos.

Ar mieste galima stebėti paukščius, ar tai būtina daryti tik gamtoje?

Mūsų miestuose galima pamatyti dešimtis paukščių rūšių, o dabar, pavasarį, virš jų ore lekia ir gervės, gandrai, žąsys, plėšrieji. Naktimis ciksi, cipsi jų dar daugiau, dieną jie straksi aplinkui... Taigi miestas yra ne tik mūsų, bet ir paukščių namai. Savo kaimynus pažinti ne tik galima, bet ir būtina.

Selemonas Paltanavičius
Selemonas Paltanavičius
© Asmeninio albumo nuotr.

Kas nutiktų, jei vieną dieną mūsų Žemėje išvis neliktų paukščių?

Tai labai blogas klausimas, bet... tada neliktų ir žmonių. Nes paukščiai yra ne tik aplinkos kokybės indikatoriai. Jie yra svajonė, jiems žmonės visada pavydėdavo ir iš jų visko tiek išmoko. Na jau ne, to būti negali!

Ir pabaigoje – anūko Skajaus klausimas: kodėl ereliai turi dideles akis? Ką jie taip gerai mato?

Ereliai – medžiotojai. Akys jiems yra svarbus organas, pranešantis apie grobį, padedantis jį surasti. Jūrinis erelis savo grobį gali matyti ir už kilometro, net dar toliau. O pelėnas pievoje nė nenutuokia, kad ant šieno stirtos tupintis mažasis erelis rėksnys regi jį ir laukia tinkamo momento. Gamtoje taip yra – vieni medžioja kitus. Tačiau tai nėra žiauru, tai yra kasdien vykstantis procesas, kuris lemia sėkmingą gyvojo pasaulio gyvenimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
4.5263

Lofte vyks tarptautinis menų konkursas – pasirodys kylantys talentai iš visos Europos

Visą pavasarį jauni Europos kūrėjai iš 16 meno sričių buvo kviečiami siųsti savo kūrybą...

Paskelbta, kas atstovaus Lietuvai Kanų šokio festivalyje: išryškins per karantiną pradingusį jaunų žmonių balsą

Kanų šokio festivalyje Lietuvos vardą garsins Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ – bus...

14-oji Baltijos trienalė šiais metais išsiplečia per visą Vilnių

Kas trejus metus Šiuolaikinio meno centras organizuoja vieną ambicingiausių ir svarbiausių...

Spektaklis pagal Karavadžo kūrybą aiškinsis skirtumus tarp genialumo ir niekšybės

Kompozitorius Łukasz Wójcik į Klaipėdos dramos teatrą atvyko kurti muzikos Agatos Dudos-Gracz...

„Kauno literatūros savaitėje“ – pasimatymai su žinomais kūrėjais

Gegužės 20–23 d. tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“,...

Top naujienos

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (347)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (944)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (195)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Dalį Lietuvos ir toliau merks lietus, kitur – gaivus pavasaris

Antradienio dieną orus lems ciklono vakarinė dalis. Rytinę šalies pusę dengs storų debesų...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (17)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (112)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (337)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...

Su sijonu-kiltu ant „Eurovizijos“ kilimo sužibėjęs „The Roop“ lyderis – apie žmonių reakcijas ir šiuo įspūdingu įvaizdžiu pasiųstą žinutę žiūrėkite vaizdo pokalbį (337)

Jau visai netrukus, šį antradienį, nuskambės taip ilgai lauktas pirmasis „Eurovizijos“...

Didžiulės paklausos susilaukęs NT: vietoje – net aktyvus ugnikalnis (7)

Sumanymas įsigyti privačią salą – jau nebemadingas. Verčiau pasidairykite vietovės, kur esama...

Pangoso pastangų nepakako: Vieningosios lygos pusfinalį CSKA pradėjo dramatiška pergale

VTB Vieningosios lygos pusfinalio pirmoje kovoje žingsnį finalo link dėjo Maskvos CSKA , kuri...