aA
„Scanoramos“ vadovei Gražinai Arlickaitei pats baisiausias – filmas su spragėsiais. O kompozitoriui Mariui Salynui daugiausia baimės vaikystėje įvarė sovietų „Baubas“. Pamename – Choma bažnytėlėje kasnakt ant piupitro guldo maldaknygę ir apsibrėžia kreidos ratu. Panašūs dalykai dar visai neseniai dėjosi ir kompozitoriui: sėdęs prie klavyro, jis per naktis bendravo su Friedricho Wilhelmo Murnau vampyru – nebyliojo kino šedevrui „Nosferatu“ kūrė muziką.
Marius Salynas
© Asmeninio archyvo nuotrauka

M. Salyno parašytą originalų garso takelį išgirsime „Scanoramos“ uždarymo vakarą, kai ekrane visu gražumu pasirodys elegantiškasis F. W. Murnau veikėjas. Pirmoji Bramo Stokerio romano „Drakula“ ekranizacija yra tarsi gotikinė odė, davusi pradžią siaubo filmų žanrui.

Kūrėjo darbai stebina daugelį

Kinematografo ir muzikos sąlyčiai kompozitoriui M. Salynui jokia naujiena. Su bičiuliais jis yra atgrojęs džiazo, disko, roko ir fanko projektą „Vibegang“, jame skambėjo kino filmų įkvėpta muzika, dekoruota aktorių balsais.

M. Salyno universalumas stulbina. Jis ir rokeris, buvusių ir tebesančių grupių „Delirium Tremens“, „Vienuose vartuose“, „Blyškūs veidai“, „Echidna aukštyn“, „Mountainside“, „Mark Salynas Band“ narys, įkvėpėjas, lyderis. Taip pat kuria garso klipus medijoms, reklamai, rašo muziką teatro spektakliams. Yra dirbęs radijo stoties „Pūkas“ muzikos redaktoriumi.

Jis – ir šiuolaikinės akademinės muzikos kūrėjas, nustebinęs net muzikologę Jūratę Katinaitę. „Iš kompiuterinės, elektroninės ir elektroakustinės muzikos srauto šio kompozitoriaus kūriniai išsiskiria paradoksaliu tradiciškumu“, – rašė ji. Atskiro paminėjimo prašosi ir M. Salyno kūrybos santykis su poezija.

Kreidos rato neprireikė

Muziką filmui „Nosferatu. Siaubo simfonija“ (1922) kompozitorius rašė vasarą kūrybinėje rezidencijoje Druskininkuose. Paskui, rugsėjį, – rytinėje Estijoje, netoli Tartu. Rami atmosfera, miškinga vietovė, ežero kaimynystė gerai veikė kūrybos procesą.

Kompozitorius vėl ir vėl žiūrėdavo F. W. Murnau kūrinį ir, priglaudęs pirštus prie klavyro, „gaudydavo“ nuotaikas, versdavo jas muzikos garsais.

Retas kūrybinis užsakymas apsieina be dedlainų ir jų keliamo streso. Laiko replės laikė ir M. Salyną, pradėjo kurti ne tik dieną, bet ir naktimis. Pasitaikydavo padirbėti ir iki paryčių.

Vis dėlto tokiomis naktimis, net ir netyčia snustelėjus, F. W. Murnau šmėklos kompozitoriaus nelankė. „Tokio lygmens dar nepasiekiau“, – nusišypsojęs prisipažino muzikos autorius. Tad ir kreidos rato sėdant prie instrumento neprireikė.

Rodė pagarbą kino šedevrui

M. Salynas į „Scanoramos“ siūlymą pažvelgė visu rimtumu – kaip į tikrą kūrybinį užmojį. Portalui DELFI teigė nekūręs muzikinio fono su visokiais garsais, švokštimu ir šlamesiais – tai būtų gerokai palengvinę užduotį.

„Siekiau sukurti tikrą garso takelį, – pabrėžė. – Rašiau tokią muziką, kurios būtų galima klausytis ir vėliau, atsietai nuo filmo.“
Naujojo kūrinio stilistiką autorius apibūdina kaip gyvo ir elektroninio skambesio sintezę. Muzikos audinys tradicinis, klasikinis, nes „siūti“ šiuolaikiškus drabužius anos epochos filmui – 1922-ieji! – būtų neskoningas perlenkimas.

„Garso ir vaizdo vienovė suirtų, o aš stengiausi išsaugoti pagarbų santykį su šiuo kino šedevru“, – samprotavo subtilių kūrinių autorius.

Pasak kompozitoriaus, šiandieninei, visko persisotinusiai, sąmonei kai kurie „Nosferatu“ epizodai, vaidybos maniera, gali priminti farsą, atrodyti komiški. Todėl jis atsisakė išskirtinai šiuolaikinės kalbos, įterpė siaubo klasikai būdingų muzikos elementų.

Vengdamas eklektikos, margumyno, konceptualiai rinkęsis apibrėžtą instrumentų sudėtį, kur skamba tik styginiai, pučiamieji ir perkusija. „O dominuoja fortepijonas – kaip autentiška tos epochos garso kultūros paralelė“, – teigė M. Salynas.

Muzika ir žavi, ir atima gyvybę

Nežinau, ar čia „Nosferatu“ bus pakišęs koją, bet mūsų pokalbis palietė gana šiurpią temą. Paklaustas apie siaubo muzikos poveikį klausytojo sąmonei, kompozitorius teigė, kad panorėjus ir pagarsinus ja galima ir žmogaus gyvybę atimti.

„Tai buvo išmėginta per Pirmąjį pasaulinį karą, o F. W. Murnau kaip tik yra jo liudininkas“, – sakė M. Salynas.

Kompozitorius įsitikinęs, kad gera kino muzika ta, kuri netrukdo filmo vaizdui. „Jei imi ją pastebėti kaip atskirą elementą, nėra gerai. Ji turėtų būti simbiotiška. Tačiau jei filmas prastas, muzika gali kilstelėti jo kokybę“, – aiškino kūrėjas.

Nebyliosios klasikos įgarsinimas gyvai, anot M. Salyno, yra žavi kultūrinė provokacija. „Tokie dalykai dabar ant bangos. Muzika labai smagiai nukelia žiūrovus į ano amžiaus pradžią“, – sakė jis.

„Nosferatu“ gerąja prasme M. Salynui priminė Helovyną. Filmai apie vampyrus jo nesudomina, nes tai – butaforiniai dalykai. Tačiau realūs beprotnamiai ar „Kill Bill“, kur Uma Thurman herojė palaidojama gyva, – tokios klaustrofobinės patirtys baugina.

Labiausia vaikystėje būsimą kompozitorių sukrėtė kultinis sovietų siaubiakas „Baubas“ pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą. „Mačiau jį Kaune, Romuvos kino teatre, naktį ilgai negalėjau užmigti. Vis dairiausi, ar ten už lango nieko nėra“, – pasakojo M. Salynas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vladas Bagdonas: aktorystė – didelis kamavimosi procesas (1)

Aktorius Vladas Bagdonas , šiais metais apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už indėlį į...

Išdalyti Kanų kino festivalio apdovanojimai

Baigėsi 72-ąjį kartą surengtas Kanų tarptautinis kino festivalis. Kaip ir visada, jis...

Ar galima neštis namus su savimi – klausia teatro kūrėjai

Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje gegužės 24 d. įvyko antroji šių metų...

Vasarą MO kviečia leisti laiką savo atvirose erdvėse (1)

MO muziejus vilniečiams ir miesto svečiams pristato vasaros programą – kvies įsitraukti į...

Vilniaus rajono bendruomenės kurs Lietuvos viziją kartu su teatro menininkais

Lietuvos nacionalinis dramos teatras jau antrus metus vykdo edukacinį projektą „Lietuvos...

Top naujienos

Prezidento rinkimų finalas: Šimonytė jau pasveikino Nausėdą su pergale (1978)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių....

Nausėdos pergalės kalba: esu kitoks žmogus nei Grybauskaitė papildyta (8)

Prezidento rinkimuose ryškiu atotrūkiu pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad tikisi,...

Šimonytė pripažino pralaimėjimą: pasaulis nepasibaigė (30)

Kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pripažino pralaimėjimą prezidento rinkimuose...

Rinkimai į Europos Parlamentą: balsavo tiek už numylėtinius, tiek už tuos, „kurie trukdo dirbti Lietuvoje“ (9)

Sekmadienį Lietuvos gyventojai sprendė ne tik dėl būsimo šalies Prezidento, tačiau rinko ir...

Maldeikienė kirto Nausėdai: jis tautos, kuri prarado kritinę savivoką, produktas (50)

Kandidatė Europos Parlamentą (EP) Aušra Maldeikienė sakė, kad daugiau rinkimuose nežada...

Europos šalių rinkimų į EP rezultatai: Le Pen pirmauja prieš Macroną, prognozuojama triuškinama Orbano partijos pergalė aktyvumas didžiausias per du dešimtmečius, atnaujinta 21:54 (4)

Sekmadienis Europos Sąjungoje (ES) – pagrindinis Europos Parlamento (EP) rinkimų etapas. Septynių...

Skvernelis sako, kad jo ateities planai nebūtinai susiję su „valstiečiais“ (8)

Vilnius, gegužės 26 d. (BNS). Premjeras Saulius Skvernelis ragina Lietuvos valstiečių ir...

Skaičiuojami balsai – liko 600 apylinkių: atotrūkis milžiniškas naujausi duomenys (194)

22.15 val. duomenis pateikė 1334 apylinkės iš 1972. Užtikrintai laimi G. Nausėda – 72,93...