aA
Seimo narys Arvydas Nekrošius paskelbė, kad jo artimas giminaitis, garsus teatro režisierius, Eimuntas Nekrošius lapkričio 20 dieną iškeliavo anapilin. E. Nekrošiui trečiadienį būtų sukakę 66 metai.
Eimuntas Nekrošius
Eimuntas Nekrošius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

E. Nekrošius, netikėtai mirė šią naktį Santaros klinikose. DELFI žiniomis, vyrui sustreikavo širdis, dėl to jis yra gulėjęs ligoninėje ir anksčiau. Mirė nuo infarkto.

„Tokia naujiena mus pasiekė. (Režisierius) mirė netikėtai, šį vakarą, Santariškėse, 3 val.", - DELFI sakė A. Nekrošius, kuriam režisierius yra giminaitis iš tėvo pusės.

Pasak Seimo vicepirmininko A. Nekrošiaus, režisierius pasijuto blogai grįžęs iš kelionės ir buvo nuvežtas į ligoninę.

Arvydo Nekrošiaus žinutė Facebook.
Arvydo Nekrošiaus žinutė Facebook.

E. Nekrošius gimė 1952 metų lapkričio 21 dieną Pažobrio kaime Raseinių rajone. Režisieriui trečiadienį būtų sukakę 66 metai.

1978 metais E. Nekrošius baigė teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, grįžęs į Lietuvą režisavo Kauno dramos teatre, Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, 1993–1997 metais buvo Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius. 1998 Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas“, buvo jos meno vadovas.

Pripažinimą režisieriui pelnė jo Jaunimo teatre pastatyti spektakliai „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“. Į Lietuvos teatro istoriją pateko festivaliui LIFE sukurtas „Hamletas“.

Režisierius daug dirbo užsienyje – Italijoje, Rusijoje, Argentinoje.

Pernai su spektakliu „Cinkas“ pagal Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygą E. Nekrošius po 26 metų pertraukos grįžo į Jaunimo teatro sceną.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre E. Nekrošius yra režisavęs keletą operų.

Jo spektakliai ne kartą skynė laurus tarptautiniuose festivaliuose. 1995 metais jis pripažintas geriausiu festivalio „Baltijskij dom“ režisieriumi. Už geriausią spektaklį, sukurtą Rusijoje, 2004 metais E. Nekrošius pelnė specialų žurnalistų ir teatro kritikų prizą „Auksinė kaukė“, taip pat buvo apdovanotas Europos Tarybos įsteigtu Naujosios teatro realybės prizu, „Auksiniu scenos kryžiumi“, Nacionaline kultūros pažangos premija.

1997 metais režisieriui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

E. Nekrošius yra apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju Kryžiumi, Italijos Respublikos Komandoro ordinu.

E. Nekrošiaus netektis Lietuvos kultūrai tai yra tragedija, sako V. Juozapaitis

Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirtis Lietuvos kultūrai yra tragedija sako buvęs operos solistas Seimo narys Vytautas Juozapaitis.

„Tai yra siaubinga netektis, Lietuvos kultūrai tai yra tragedija. Yra šokas“, – antradienį BNS sakė parlamentaras.

Nors E. Nekrošius Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre yra pastatęs ne vieną operą, V. Juozapaičiui su režisieriumi kartu dirbti neteko, tačiau jis E. Nekrošių pažinojo kaip žmogų-mįslę.

„Turbūt tai žmogus legenda, žmogus – mįslė, paslaptis, turbūt niekas ir neįminė, kas iš tikrųjų buvo Eimuntas Nekrošius. Turbūt paprastai tokie žmonės vadinami genijais, kurie labai mažai kalbėdami pasako viską arba išvis nekalbėdami pasako viską. Jų žvilgsnis, jų veido išraiška“, – sakė V. Juozapaitis.

„Žinoma, aš jį pažinojau, bet mes prasilenkėme scenoje. Jis pastatė ne vieną operą mūsų Operos teatre, bet man taip likimas susiklostė, kad neteko su juo tiesiogiai dirbti, bet aš stebėjau repeticijas, stebėjau spektaklius, kuriuos jis darė. Jie absoliučiai skyrėsi nuo kitų. Tu jį pamatęs iš karto gali pasakyti, kad tai yra Nekrošiaus spektaklis. Bet tai yra ne štampiniai Nekrošiaus spektakliai, bet tie giluminiai, kurių niekas negali pakartoti“, – pasakojo politikas.

Jis teigė iki šiol prisimenąs pirmąjį pamatytą E. Nekrošiaus spektaklį Jaunimo teatre Vilniuje.

„Aš dar buvau studentas ir mačiau Jaunimo teatre, kur jis daug metų dirbo, Čingizo Aitmatovo „Ilga kaip šimtmečiai diena“. Tada nelabai žinojau, kas tas Nekrošius. Kai pamačiau tą spektaklį, supratau, kad yra kažkas tokio, vardan ko verta būti mene, teatre“, – BNS sakė V. Juozapatis.

E. Nekrošius padarė nenusakomą įtaką Lietuvos teatrui, sako A. Latėnas

Eimuntas Nekrošius buvo fanatiškai atsidavęs darbui ir padarė „nenusakomą įtaką“ Lietuvos teatrui, sako režisieriaus kurso draugas režisierius Algirdas Latėnas.

„Nenusakomą įtaką padarė Lietuvos teatrui, jam didžiulė didžiulė pagarba, kaip dirbo jis, kaip fanatiškai atsiduodavo darbui. Gyveno tik tuo darbu, kurį mokėjo. Tokio atsidavimo retai pamatysi“, – BNS sakė režisierius.

Jis, kartu su E. Nekrošiumi baigė vadinamąjį „auksinį“ Dalios Tamulevičiūtės kursą, kuriame studijavo ir prieš dvi savaites miręs aktorius Arūnas Storpirštis, taip pat Kristina Kazlauskaitė, Irena Kriauzaitė, Dalia Overaitė, Vidas Petkevičius, Violeta Podolskaitė, Kostas Smoriginas, Dalia Storyk, Remigijus Vilkaitis.

A. Latėnas prisiminė, kad baigus šį kursą, prieš E. Nekrošiui išvykstant studijuoti į Maskvos Lunačiarskio teatrinio meno institutą, kartu 1977-aisiais dirbo debiutiniame E. Nekrošiaus spektaklyje pagal Shelaghos Delaney (Šelagos Deleini) „Medaus skonį“.

„Su juo mes bendravome kaip kursiokai, kaip kolegos, ne kaip režisierius su aktoriumi – darbas vyko nenormuotai, naktimis. Gal dėl to tie pirmieji jo spektakliai buvo tokie jautrūs. Po to buvo kelionių, gastrolių po pasaulį su jo spektakliais“, – kalbėjo A. Latėnas.

Režisierius sako, kad įsimintini buvo ir pirmieji žingsniai 1993-iaisiais rengiant pirmąjį Lietuvoje teatrų festivalį „LIFE“, kur E. Nekrošius pastatė Aleksandro Puškino „Mažąsias tragedijas“ – A. Latėnas čia sukūrė pagrindinį vaidmenį.

„Viskas buvo daroma per naktis, per naktis. Jis visada prašydavo išsinagrinėti vaidmenį. Prie Puškino sėdėjome dviese gal mėnesį, viską nagrinėjome nuo pirmos iki paskutinės eilutės. Po to jis sako – dabar jau pašnekėkime, kas vaidins. Sakau – ne, Eimantai, išsinagrinėjome mes, o dabar tu rinksiesi, kas vaidins?“, – apie darbą kartu kalbėjo režisierius.

E. Nekrošius buvo svarus žmogus, turėjęs draugystės ir kūrybos planų

Režisierius Eimuntas Nekrošius buvo svarus, bet „žmogiško lengvumo“ turėjęs žmogus, iki pat gyvenimo galo puoselėjęs kūrybinius planus, sako jo kolega ir bičiulis kompozitorius Algirdas Martinaitis.

„Tai buvo žmogus svarus visomis prasmėmis: bendravimas su juo būdavo ne atsipalaidavimas, tas bendravimo svoris turėjo žmogiško lengvumo, ką jis galėjo jausti savo kūryboje“, – BNS sakė A. Martinaitis.

Daugiau nei tris dešimtmečius su E. Nekrošiumi dirbęs A. Martinaitis savo bendradarbiavimą pradėjo spektakliu „Pirosmani, Pirosmani“,

„Jis turėjo daug planų ir darbui, ir draugystei. Jis buvo žmogus, turėjęs milžiniškų tikslų savo nenusakomos režisūros apimties, per labai sunkų režisūrinį darbą jis įgyvendindavo labai jautriai ir atsakingai kiekvieną žodį ir kiekvieną judesį. Kiek su juo dirbu, jis yra mano mokytojas“, – sakė jis.

Anot A. Martinaičio, gruodį E. Nekrošius planavo vykti į Italiją, Neapolį, kur ketino statyti pjesę pagal Šekspyro kūrybą.

„Tai būtų Šekspyro perdirbinys jį sušiuolaikinant – su mafija, įnešant itališko kolorito“, – pasakojo jis.

A. Martinaitis sako šią vasarą savaitę praleidęs Šiluvoje, E. Nekrošiaus sodyboje – režisierius susitikinėjo su žmonėmis, kurie kartu su juo mokėsi. Jis prisiminė, kad po viešnagių pas paprastus žmones, E. Nekrošius nemažai jų pakvietė ir į savo spektaklį.

„Žmonės įdėdavo mums tai sūrio, tai kiaušinių, pamatydavo jį, stebėdavosi – va, garbingas žmogus ir atvyksta į mano kiemą. Jis buvo labai paprastas. Jis tuos du žmones pakvietė į spektaklį, Dantės „Dieviškąją komediją“ – buvo daug žmonių iš Šiluvos, iš apylinkių“, – pasakojo A. Martinaitis.

Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl E. Nekrošiaus mirties

Šalies vadovai antradienį pareiškė užuojautą dėl režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirties.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje rašoma, kad tai yra „didelė netektis ir visam teatro pasauliui, kuriame išskirtinis E. Nekrošiaus talentas atstovavo mūsų šaliai ir nuolat garsino Lietuvos vardą“.

Anot šalies vadovės, režisierius savo kūryba kėlė didžiuosius būties klausimus ir kartu su aktoriais bei žiūrovais ieškojo visiems svarbių atsakymų.

„Mūsų atmintyje visam laikui išliks šie nepaprasti susitikimai teatre, išskirtiniai spektakliai, kas kartą reikalaudavę ypatingo širdies ir minties darbo“, – teigė prezidentė.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, jog E. Nekrošiaus mirtis yra „milžiniška netektis visai Lietuvos kultūrai“.

„Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius, meno bendraminčius ir bendražygius, visą teatro bendruomenę“, – sakoma premjero užuojautoje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad režisierius „dovanojo Lietuvai nepaprastai didingus kūrinius, spektaklius, kuriuos buvo garbė ir prestižas žiūrėti“.

„Tai, su kokia estetika jis perteikė literatūrinę emociją ant scenos, buvo išskirtinis režisieriaus talentas. Būsime dėkingi už galimybę matyti ir vertinti šio menininko darbus“, – kalbėjo parlamento vadovas.

K. Smoriginas: vaidinant pas E. Nekrošių nebūdavo kavos pertraukėlių

Su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi iki pastarųjų dienų bendravęs aktorius Kostas Smoriginas sako palaikęs „labai žmogišką ryšį“, tačiau nepamiršęs ir savo kurso draugo reiklumo teatre.

„Pas jį nebuvo kavos pertraukų kada repetuodavome. Nors kai sirgdavo, repetuodavome ir po 20 minučių. Tai buvo neįtikėtinos fantazijos, neįtikėtino kūrybinio potencialo žmogus. Jis galėdavo ateiti ir naktį, paskaityti visą pjesę, papasakoti, kaip ji padaryta ar kaip bus padaryta – trečią valandą gerti kavą iki paryčių ir pasakoti. Taip ne kartą buvo atsitikę Stokholme, Italijoje“, – BNS pasakojo K. Smoriginas.

Jis su režisieriumi bendravo nuo pat studijų tuometinėje Lietuvos konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), vadinamajame „auksiniame“ režisierės Dalios Tamulevičiūtės kurse, sukūrė pirmuosius savo vaidmenis E. Nekrošiaus „Kvadrate“, „Pirosmani, Pirosmani“, taip pat įsimintinus personažus spektaklyje pagal Antono Čechovo pjesę „Dėdė Vania“, Šekspyro „Makbete“.

„Galiu jį įvardinti kaip genijų, kurį aš pažinojau gyvą esant – tai buvo Nekrošius“, – kalbėjo K. Smoriginas.

Jis neslėpė, kad teatro gyvenime būta ir konfliktų, nesusišnekėjimų. Vienas jų, anot K. Smorigino, buvo repetuojant „Dėdę Vania“, kur jis buvo „pasodintas ant atsarginių suolo“ ir turėjo pagrindinį vaidmenį užleisti savo kolegai Vidui Petkevičiui – konfliktą ėmėsi gesinti net rašytojas, dramaturgas Saulius Šaltenis, pati D. Tamulevičiūtė.

„Aš trenkiau pjesę į grindis, viskas pažiro, pabiro – aš išėjau, pasakęs, kad prabėgau pusę distancijos, o dabar tu mane, prakaituotą, sodini ant atsarginių suolo? Jis sureagavo normaliai (...), aš paskui surgrįžau, sukandęs dantis sėdėjau. Ir atsitiko paradoksas, kad aš vaidinau ne dėdę Vanią, o Astrovą, kurį prieš tai repetavo Remigijus Vilkaitis. Su juo atsitiko panaši istorija, jis kažko neišlaikė ir pasitraukė“, – pasakojo K. Smoriginas.

Jis tai pat sako, kad E. Nekrošius padėjo atskirti vaidybą nuo bohemiškų linksmybių – tai, anot jo, leido kai kuriems aktoriams išlaikyti meistriškumą, gauti vėlesnius vaidmenis.

„Jaunystėje mes paišdykaudavome, padėdavome vienas kitam grįžti į namus, nes šalia gyvenome, aš – Stiklių gatvėje, jis – prie Aušros Vartų. Visko buvo, bet vienu metu jis sustojo, kategoriškai pareikalavo, kad visi tą padarytų. Tie, kurie taip padarė, visi laimėjo, nes prasidėjo kiti etapai, rimtas darbas. Tai buvo pirmas režisierius ir žmogus, su kuriuo tapau profesionalu, tai buvo spektaklis „Kvadratas“, – prisiminė aktorius.

K. Smoriginas sako prisiminsiantis E. Nekrošių kaip žymųjį Gruzijos dailininką pjesėje „Pirosmani, Pirosmani“.

„Jis pragyveno nelengvą gyvenimą, buvo iš paprastos šeimos, nuo žemės: akmenys, vanduo, geležis. Norėčiau jį prisiminti tokį, koks už stiklo stovėjo Pirosmanis, taip, kad už stiklo stovi Eimis, toks visas miltais apibertas. Norėčiau jį prisiminti tokį šviesų, švarų, apibertą miltais“, – kalbėjo jis.

Atsisveikinimas

Mišios Lapkričio 21 d. 11:00 Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.

Atsisveikinimas su velioniu Lapkričio 21 d. nuo 12:00 iki 20:00, „Meno Forto“ salėje, Bernardinų g. 8/8.

Karstas išnešamas Lapkričio 22 d. 10:00.

Eimuntas Nekrošius bus laidojamas Šiluvos miestelio kapinėse.

DELFI
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vytautas V. Landsbergis. Apie baltą popieriaus lapą

I Yra toks pasakymas – „Pradėti nuo balto popieriaus lapo“ . Galvojant apie epidemijos metu...

„Kino pavasario“ uždarymo filmas namų ekranuose – tik iki ketvirtadienio vidurnakčio

2015 metais 20-ąjį festivalį „Kino pavasaris“ atidarė kino vunderkindu vadinamo kanadiečio...

Stasys Medžiūnas filme „Lakštingala ant vienos kojos“ atskleidžia, kaip keičiasi mus supanti gamta

Šeštadieniais 11 val. „Delfi TV“ rodomas Stasio Medžiūno projektas „Šimtas akimirkų...

Lietuvos kūrėjai vienijasi į iniciatyvą „Menas be karūnos“: mainais už aukas medikams, dovanoja savo kūrybą

Įvairių sričių kūrėjai buriasi į iniciatyvą „Menas be karūnos“ ir dovanoja savo kūrybą...

Džiazo patriarchas Ellisas Marsalisas mirė po koronaviruso sukeltų komplikacijų

Džiazo patriarchas Ellisas Marsalisas būdamas 85 metų trečiadienį mirė po naujojo koronaviruso...

Top naujienos

Lukašenka atkirto Nausėdai: tegu užsiima savo virusu (311)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies patirtis...

Mirčių nuo koronaviruso – jau 9 (288)

Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius - 9, iš jų 6 iš Ukmergės. Visi mirusieji ukmergiškiai...

Policija pradėjo tyrimą dėl COVID-19 sergančios moters: rado lauke vedžiojančią šunį (131)

Klaipėdos apskrities policija ketvirtadienį pranešė, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl...

Skvernelis: tiems, kuriems prašymai ir raginimai nė motais, turėtų padėti baudos (51)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis po ketvirtadienį Vyriausybėje įvykusio COVID – 19...

Ieškoma būdų, kaip Lietuvai įsisavinti ECB kuriamus 750 mlrd. eurų (77)

Sprendžiant valstybei strategiškai svarbių įmonių finansines problemas, reikia įsteigti...

Investuotojas Variakojis siūlo planą Lietuvai: mažinti PVM, pamiršti biurokratiją ir gyventojams išdalyti vienkartines išmokas (6)

„Naikinkime visas biurokratines užkardas ir, tebūnie, su rizika verslui ir žmonėms dalinkime...

Aštri situacija uostamiestyje: karščiavimo kliniką nori palikti tik miesto problema, o KUL prasidėjo patikros (32)

Klaipėdos miesto savivaldybė dėl Karščiavimo klinikos steigimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos...

Veryga: turime ruoštis, kaip išeisime iš karantino 14 pacientų reanimacijoje (238)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje...

Lukašenka: bijau, kad mūsų neperdalytų be karo (120)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad „koronaviruso...

Nuotolinio ugdymo iššūkiai tampa nepakeliami: prašo nutraukti mokslo metus (628)

Daugiau nei 18 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, adresuotą Seimui. Prašoma atkreipti dėmesį...

|Maža didelių žinių kaina