Parodoje pristatomi daugiau nei keturių dešimtmečių Salvinijos Giedrimienės kūrybos ieškojimai – nuo pirmųjų savarankiškų žingsnių iki paskutinių darbų. Ketvirtojoje asmeninėje parodoje eksponuojama per 40 gobelenų, surinktų iš muziejų (Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus) ir privačių interjerų, tarp jų – keliolika pastarojo laikotarpio niekad nerodytų kūrinių.

Šiandien jau neįsivaizduojame Lietuvos tekstilės be S. Giedrimienės vardo. 1986 m. jos kūryba buvo įvertinta Lietuvos valstybine premija, ji pirmoji iš lietuvių tekstilininkų XX a. pelnė tarptautinį pripažinimą: 1982 m. apdovanota didžiuoju prizu Erfurto socialistinių šalių taikomosios dailės kvadrienalėje (dab. Configura), 1982 m. – pagrindiniu prizu Baltijos šalių taikomosios dailės trienalėje Taline, 1986 m. – specialiuoju prizu tarptautinėje tekstilės trienalėje Lodzėje, skelbiama Lietuvos dailės muziejaus pranešime žiniasklaidai.

Parodos pavadinimas perimtas iš S. Giedrimienės gobeleno „Kelias“ (1988), jis simbolizuoja menininkės kūrybos ir dvasinės savasties paieškas. Aštunto dešimtmečio pradžioje studijas baigusią dailininkę brandino Lietuvos tekstilės mokykla, grįsta klasikinio modernizmo, susipynusio su liaudies meno tradicijomis, principais. Tačiau kūrybingos ir neramios sielos menininkės netenkino lietuviškoje tekstilėje vyravusi statika ir dekoratyvumas, ji nepasidavė stereotipams, pradėjo rinktis neįprastas temas, siekti formos ekspresijos, naujai traktavo tautodailės paveldą, sukūrė inovatyvių erdvinių kompozicijų.

Ekspozicija atspindi S. Giedrimienės kūrybos laikotarpius, susijusius su meninės formos kaita. Ankstyvuoju periodu (iki devinto dešimtmečio) menininkė siekė audinyje perteikti judesį, vėliau domėjosi erdviškumo įspūdžio galimybėmis, išausdama savitų kompozicijų, kurių skiriamaisiais bruožais tapo pro geometrines struktūras atsiveriantys, subtiliai niuansuoti peizažo motyvai. Gobelenus užliejo technikos pažangą simbolizuojančios traukinių juostos, neono iškabų ir reklamų blyksniai, sporto aikštelių punktyrinės linijos. Uždaroje sovietinėje visuomenėje sukurti S. Giedrimienės gobelenai nei formatais, orientuotais į tarptautinių parodų standartus, nei menine forma nenusileido Vakarų tekstilei.

Šiuo metu S. Giedrimienė – bene vienintelė tekstilininkė Lietuvoje, nuosekliai plėtojanti religinę tematiką, todėl pristatomi pastaruosius tris dešimtmečius audžiami religiniai gobelenai, kurie puošia sakralinės paskirties interjerus ar su kultu susijusias erdves. Parodoje išvysime gobelenus iš Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos (tarp jų keturiolikos gobelenų ciklą „Kryžiaus kelias“, 1996–1999), Vilniaus arkivyskupijos kurijos, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno, net trejus metus austą monumentalią kompoziciją „Šventoji Šeima“ (2005–2008) ir kt.

Tekstilininkės gobelenų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus, Čekijos valstybinis dailės muziejus Brno, jų yra dailės muziejuose Maskvoje. Menininkės kūriniai puošia Vilniaus arkivyskupijos kuriją, Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kanceliariją, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją ir šios seminarijos koplyčią, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną ir privačius interjerus.

Parodos organizatoriai – Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos dailininkų sąjunga. Parodos kuratorės: dr. Lijana Natalevičienė ir Nijolė Žilinskienė. Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parodos atidarymas – vasario 7 d. 17 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius).

Paroda veiks iki balandžio 14 dienos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)