Kad Stanikai - tikri šiurpo genijai, supranti tik įėjęs į galeriją. Vos atidarius duris patenki į tamsą, o ne įprastą puikiai apšviestą parodos salę. Akį iškart patraukia video instaliacija, kur pagal grėsmingą būgno ritmą šoka nėščia moteris juoda medžiaga apdengtu veidu. Neaišku kodėl, tačiau pamačius šį neįprastą vaizdą per nugarą pereina šiurpas. Šalia – didžiulė ligoninės lova, ginekologo kabineto fotografijos.
Į kitą ekspozicijos dalį veda statūs laiptai žemyn, ir parodos atidarymo lankytojai kiek sumišę leidžiasi į tamsias sales pamatyti dar labiau šokiruojančių kūrinių. Ne veltui projekto kuratorius Kęstutis Šapoka teigė, kad ši erdvė – ne šiaip sau vieta eksponuoti Stanikų darbus. „Jie dažnai rengia projektus nestandartinėse erdvėse. Tai ne šiaip paroda - instaliacija pritaikyta toms erdvėms, jos tarsi projekto dalis“, - teigė kuratorius.
Apžiūrinėjant parodą kyla įvairiausių minčių, tačiau „ant kelio“ kiek užveda parodos aprašyme rasta Gaddafio pavardė. Projekto „Dvigulė lova“ idėją įkvėpė kraupi Libijos diktatoriaus Muamaro Gaddafio (Muamaro Kadafio) dukters Aisha‘os istorija.
Libijos sukilėlių išvyta iš Tripolio 2011-aisais, mirus vyrui ir dviems vaikams, Aisha Gaddafi gavo prieglobstį Alžyre, kadangi pabėgimo metu buvo bepagimdanti kūdikį. Todėl šio įvykio įkvėpta gimimo tema kūriniuose neatrodo džiaugsminga, o greičiau tragiška, kraupi ir brutali.
Masyvaus dydžio ant žemės suguldyti piešiniai tik nusileidus laiptais fragmentiškai vaizduoja nėščią moterį. Ant piešinių išbarstyti ginekologiniai medicinos įrankiai nuteikia nemaloniai, lyg aliuzija į tamsiąją gimimo pusę, pavojų ir nesaugumą.
Tačiau kaip kilo tokia idėja? „Stanikai sakė, kad pas juos Paryžiuje visąlaik įjungtas televizorius, kaip fonas. Dažnai skambėdavo naujienos iš Rytų, ir juos ta istorija kažkuo užkabino, ji labai estetiškai paveiki“, - komentavo projekto kuratorius. Pasak K. Šapokos, menininkai rėmėsi šios istorijos medžiaga, simboliais, kad atskleistų gyvenimo ir mirties, gimimo ir mirties temas bendražmogišku lygmeniu.
Nors A. Gaddafi istorija – itin paveiki ir sukrečianti, menininkai nenorėjo savo paroda iliustruoti būtent šios dramos. Paulius Stanikas skatina Libijos tragedijos per daug nenusitverti: „Tas Gaddafis, ta lova – tik gairės. Ir Gaddafis galbūt ne Gaddafis, ir ta lova ne lova. Tai ženklai, kurie gali nuvesti ta linkme, kurią esame numatę“, - komentuoja menininkas. P. Stanikas pasakoja, jog šis projektas yra apie gyvenimą plačiąja prasme, gilinantis ne į istoriją ar konkrečius įvykius, o į pačią žmogaus esmę.
S. ir P. Stanikų kūriniai niekad nebuvo vieni tų, kuriuos lengva suvokti. Tačiau parodoje šį tą pajus tikrai kiekvienas. Pasirinkdami drąsias mirties, kančios tematikas, menininkai dažnai vaizduoja žiaurų, tačiau kraupiai estetišką pasaulį. Įvairias vizualines išraiškos priemones savo kūrybai pasitelkiantys Stanikai Lietuvos žiūrovus gali šokiruoti smurtiniais, grėsmingais vaizdais, poros kūriniai dažnai išreiškia, o kartu ir maitina žiūrovų vojeristinius polinkius.
Piešiniai, fotografijos, įvairios instaliacijos Stanikų kūryboje kvestionuoja mirties, siaubo, taip pat absurdo temas. Projektas „Dvigulė lova“ – ne išimtis.
Paroda veiks iki vasario 20 dienos.
