„Kairo knygynas“ – atviras ir nuoširdus Nadios Wassef pasakojimas apie pirmojo šiuolaikiško knygyno įkūrimą Kaire, apie moteris versle, apie patirtus sunkumus ir sėkmės istorijas, apie gyvenimą, meilę, šeimą ir draugystę.

Nadia Wassef yra viena „Diwan“, pirmojo šiuolaikiško knygyno Egipte, 2002-aisiais įkurto drauge su seserimi Hind, savininkė. Ji baigusi trejas magistro studijas: Londono universiteto Birkbeko koledže; socialinės antropologijos magistro studijas Londono universiteto Rytų ir Afrikos studijų koledže; anglų kalbos ir lyginamosios literatūros magistro studijas Kairo universitete. Iki „Diwan“ dirbo organizacijoje, kovojančioje prieš moterų lytinių organų žalojimą, ir „Moterų ir atminties“ forume. 2014-aisiais, 2015-aisiais ir 2016-aisiais Nadia Wassef buvo įtraukta į Forbes žurnalo Įtakingiausių Vidurinių Rytų arabių moterų sąrašą, o apie jos darbą rašyta Time, Monocle, Business Monthly ir kitų leidinių puslapiuose. Gyvena Londone su dviem dukterimis.

Kairo gatvės skamba keista garsų derme. Aidi kvietimai melstis, riejasi pikti vairuotojai, nepaliaujamai pypsi automobiliai, gatvių prekeiviai šūkauja, iš visų pusių girdėti radijai ir televizoriai.

Nadia Wassef šią melodiją moka mintinai – tai tik fonas, kuriame visiems netikėtai 2002-aisiais ji su seserimi Hind ir drauge Nihal įkūrė „Diwan“, pirmąjį privatų knygyną Kaire. Jos buvo trys jaunos moterys, nesimokiusios verslo pagrindų, be jokios patirties, bet turinčios tikslą ir pasiryžusios jį pasiekti. Po dešimties metų „Diwan“ išaugo į knygynų tinklą: dešimt knygynų, šimtas penkiasdešimt darbuotojų ir gausybė gerbėjų.

Kairo knygynas

„Tai pasakojimas apie Egiptą, tačiau ne bet kokiu aspektu, o apie Egiptą kaip kultūros, literatūros miestą. Trys moterys prieš gerus dvidešimt metų supranta, kad ko jos stokoja Egipte, tai gerų knygų ir gerų knygynų. Pasirodo, dėl įvairių istorinių aplinkybių, kurios puikiai šioje knygoje papasakojamos, kad Egipte knygynai dažniausiai yra valstybiniai, dulkėti, nesmagūs, knygos negražios, juose nėra geros literatūros. Ir tiesiog tos jaunos moterys, sėdėdamos su savo šeimomis prie pietų stalo, vieną dieną sako aš turiu tokią svajonę, kita sako ir aš, ir aš. Ir taip tos trys moterys, neturėdamos jokių verslo pagrindų, šalyje, kuri iš tiesų nėra palanki moterims, kuriančioms verslą, imasi įgyvendinti savo svajonę ir įsteigia knygyną, kuriame yra literatūra anglų ir kitomis kalbomis, geriausi užsienio kūriniai, su kavine, jaukų, šiuolaikinį, vakarietišką. Per keliolika metų tas knygynas išauga į šiuolaikinį knygynų tinklą – su visais nuopoliais ir iššūkiais“, - pasakojo V. Maksvytė.

Pasak jos, tai yra istorija apie trijų moterų draugystę, savarankiškumo siekį Rytų kultūroje, meilę, vyrus, skyrybas, nes per tuos beveik dvidešimt metų labai daug visko įvyksta asmeniniuose gyvenimuose.

Ši knyga iš pristatytų knygų – pati švelniausia ir nuosaikiausia, o kitos, labai sukrečiančios, yra perleidžiamos skaitytojų pageidavimu.

Choga Regina Egbeme „Už auksinių grotų: aš gimiau hareme“ – sukrečianti moters, gimusios hareme, gyvenimo istorija, papasakota jos pačios.

Baltaodė 42-ejų vokietė Lisa Hofmayer kelionės po Nigeriją metu leidžiasi į avantiūrą: netikėtai įsimyli nigerietį ir už jo išteka. Nutraukusi santykius su savo šeima Vokietijoje, Lisa tapo trisdešimt trečiąja turtingo afrikiečio žmona ir apsigyveno jo prabangiame hareme. Didelėje naujoje šeimoje moteris pagaliau pasijuto saugi ir laiminga.

Už auksinių grotų

Netrukus Lisai gimė dukrelė Choga Regina. Mergaitė smagiai augo apsupta daugybės sesių ir prižiūrima daugybės mamų, tačiau po šešioliktojo gimtadienio laiminga idilė baigėsi. Prievarta ištekinta už dvigubai vyresnio nemylimo vyro, Choga Regina ilgai kentė nuolatinius pažeminimus, tačiau gimus sūnui galiausiai apsisprendė išsivaduoti iš šio košmaro.

V. Maksvytė atskleidė, kad moters, kurios istorija pasakojama, ir jos sūnaus jau, deja, nebėra tarp gyvųjų. Tačiau Ch. R. Egbeme paliko tris knygas apie savo gyvenimą, o ši yra jos parašyta pirmoji – literatūros ekspertė tikisi, kad ateityje skaitytojus pasieks ir kitos dvi.

„Įkvepiantis skaitinys, kuriame autorė primena, kad grotos, kad ir auksinės, vis tiek yra grotos“, – kalbėjo V. Maksvytė.

Nadia Ghulam, Javier Diéguez „Pirmoji nakties žvaigždė“ – tai paieškų, šeimos paslapčių, neatsakytų klausimų kupina istorija, atskleidžianti, kokia našta tenka moterims nuo Vakarų nutolusiame pasaulyje, kaip narsiai jos įveikia sunkumus ir nenuleidžia rankų net užklupus didžiausioms negandoms.

Nuotaikingas, atviras ir nuoširdus pasakojimas leis pažinti afganų visuomenės kasdienybę, jos narsių ir kovingų moterų gyvenimą bei jausmus, patirti nuotykių kartu su pagrindine veikėja afgane Nadia Golam, kurios skaudi istorija atskleidžiama anksčiau išleistoje knygoje „Mano turbano paslaptis“.

Pirmoji nakties žvaigždė

Afganistane kilus pilietiniam karui, dar būdama aštuonmetė ji buvo sužalota ant namų nukritusios bombos, daugiau nei dešimt metų apsimetinėjo berniuku, kad išmaitintų ir apsaugotų savo šeimą, ir tik devyniolikos iš priespaudos paspruko į Barseloną.

„Pirmojoje nakties žvaigždėje“ Nadia stengiasi surasti pusseserę Mersalę ir pagerbti velionės tetos atminimą. Atversdama šeimos moterų istorijos puslapius ji atranda savo šaknis ir iš naujo pasijunta moterimi.

„Iki ašarų sukrečianti knyga. Kažkaip labai grąžina į tai, kas vyksta šiuo metu Ukrainoje, padeda pajusti karo skausmą, moterų likimus, bado, vargo, taip pat solidarumo jausmą. Tad „Pirmoji nakties žvaigždė“ tikrai aktuali ir dabartiniam gyvenimui“, – sakė literatūros ekspertė.

Helle Amin knygoje „Susitikę dykumoje“ pasakoja dramatišką savo gyvenimo istoriją.

Helle Amin gimė 1964 m. Danijoje. Baigė studijas, dirbo Londone, ten 1990 m. ištekėjo už vyro, kilusio iš Saudo Arabijos, vėliau apsigyveno Balio saloje. Gyvenimas su vyru ir keturiais vaikais atostogų rojumi vadinamoje saloje atrodė tobulas. Tačiau vieną 2002-ųjų dieną idilė suyra ir gyvenimas pasikeičia negrįžtamai.

Susitikę dykumoje

Grįžusi iš prekybos centro, ji neranda savo vaikų. Netrukus moteris išsiaiškina, kad sutuoktinis pasiėmė jųdviejų vaikus ir grįžo gyventi į savo tėvynę. Pasitelkusi į pagalbą draugus, Helė leidžiasi į svetimą šalį, siekdama susigrąžinti už tūkstančių kilometrų išvežtus vaikus. Ši Helės Amin kelionė prilygo žygdarbiui – svetimoje, vyrų dominuojamoje visuomenėje ji išdrįso pareikalauti teisingumo ir stoti į kovą už motinos teisę auginti savo vaikus. Moters kova buvo kupina dramatiškų įvykių ir pavojų. Kitos motinos gal būtų pasidavusios, bet tik ne Helė. Jos pačios žodžiais tariant, „dėl savo vaikų būčiau basa perėjusi dykumą“.

„Knyga prasideda nuo to, kad vaikai ją nominuoja geriausios mamos apdovanojimui ir, aišku, ji jį gauna. Istorija ne tik apie Rytus, bet ir apie motinystės galią“, – sakė V. Maksvytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją