Tautodailininkė pripažįsta, kad pradėdama karpyti kaukoles net neįtarė, jog šie kūriniai iššauks tokias audringas reakcijas.
„Daliai žmonių jos netgi sukėlė šoką. Kelios pensijinio amžiaus moterys tiesiog yra sakiusios iš viso negalinčios į jas žiūrėti. Kiti kaip tik būna sužavėti. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Tačiau tokios stiprios reakcijos man bus tik dar didesnė paskata ieškoti naujų ir įdomių kelių tęsiant šią seriją“, – teigia B. Servienė.
Ji pasakoja, pirmąją kaukolę iškarpiusi pernai kaip dovaną savo žentui gimtadienio proga. Pastebėjusi, kad šis ja labai apsidžiaugė, suprato sukūrusi šį tą išskirtinio ir įdomaus. Taip buvo pradėtas visas kaukolių ciklas, kurį menininkė ketina tęsti ir toliau.
Tautodailininkė teigia kad kaukolė visame pasaulyje paprastai simbolizuoja apsaugą, sėkmę, laimę. Tik mūsų kiek uždarai lietuviškai visuomenei šis vaizdinys yra kiek neįprastas, o kai kuriems netgi ir bauginantis.
„Tiesą sakant, ir man pačiai reikėjo laiko, kol prisijaukinau kaukoles. Ilgai ieškojau tinkamų formų, išraiškos būdų. Labai natūraliai kaukoles pradėjau sieti su augalų motyvais. Juk viskas galų gale atsiduria žemėje, o iš jos auga medžiai“, – sako B. Servienė.
Rusniškė pasakoja menu besidominti visą gyvenimą, o pirmuoju savo dailės mokytoju laikanti labai gražiai piešusį tėvą. „Labai mėgstu ir lieti akvarele. Tačiau tam reikia atskiros patalpos ir tinkamų sąlygų. Ilgai jų tiesiog neturėjau, todėl norėdama išreikšti save per kūrybą ieškojau optimaliausio varianto. Taip ir atradau karpinius“, – teigia ji.
Ilgą laiką tautodailininkė kūrė tik sau, net negalvodama, jog darbai galėtų sudominti kitus žmonės. Tai buvo tiesiog priemonė nusiraminti, išreikšti savo mintis.
„Karpydavau, o darbus dėdavau po kilimu, kad vietos per daug neužimtų. Vieną dieną į svečius užsuko Šilutės muziejaus direktorė, pastebėjo tuos karpinius ir ėmė kalbinti, kad aš surengčiau parodą. 1996 m. įvyko pirmoji“, – prisimena ji.
Anot B. Servienės, karpiniai išsiskiria savo preciziškumu. Jeigu karpydamas kažką padarysi ne taip, atitaisyti žalos jau nebepavyks. Dėl to dar prieš pradedant darbą būtina maksimaliai sutelkti mintis, galvoje aiškiai matyt, ką nori atskleisti.
Menininkė jau pamažu planuoja savo darbus pristatyti ir gerokai platesnei auditorijai. „Su manimi jau susisiekė M. Mažvydo bibliotekos atstovai, tad labai gali būti, jog po Naujųjų metų mano darbus bus galima apžiūrėti ir Vilniuje“, – teigia B. Servienė.
