19 amžiuje pirmoje pusėje statytas namas buvo rekonstruotas net keturis kartus kartus -1898, 1922, 1927 bei 1938 metais. Pastato fasadas yra priskiriami istorizmo stiliui, puošyboje vyrauja renesanso detalės. Namo architektūroje jaučiama Nyderlandų manierizmo įtaka. Be to, rūsyje ties gatvių susikirtimu yra išlikę senieji skliautai.
Namas pagarsėjo, kai Kanadoje gyvenanti emigrantų iš Vilniaus palikuonė R.Epštein-Paul, 1993 metais atkūrusi nuosavybės teises, iš karto pardavė pastatą tuomet klestėjusios VAC firmos prezidentui Vladislavui Kliukovskiui už 300 tūkstančių litų.
Tačiau dar 1994 metais Vilniaus miesto savivaldybė nutarė panaikinti savo 1993 metais priimtą nutarimą dėl nuosavybės teisės atstatymo R.Epštein- Paul į namą Vilniuje, spaudai suabejojus R.Epštein-Paul pretenzijų pagrįstumu.
Ilgai užsitęsusioje byloje 1998 metais Vilniaus apygardos teismas atmetė V.Kliukovskio apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus 2-osios apylinkės teismo sprendimą, kuriuo Vilniaus savivaldybės prašymu buvo pripažintas negaliojančiu nutarimas sugrąžinti didelį namą Vilniaus gatvėje R.Epštein-Paul. Drauge buvo pripažinta negaliojančia sutartis, pagal kurią Kanadoje gyvenanti R.Epštein-Paul pardavė šį namą Vilniaus verslininkui V.Kliukovskiui.
Vėliau R.Epštein-Paul teisme įrodė savo tieses į trijų aukštų pastatą ir pardavė bendrovei "Kharti". Jos steigėjas ir savininkas - Gruzijos parlamento narys, verslininkas Valerijus Gelašvilis.
Sandorio kaina, kaip teigė spauda, buvo 1,8 milijono JAV dolerių (7,2 milijono litų).
Šis buvęs smarkiai apleistas pastatas Islandijos ir Vilniaus gatvių sankryžoje dabar remontuojamas.