Ši knyga – kraštiečių dovana Bitei Vilimaitei, gimusiai 1943 m. vasario 16-ąją, neeilinę Lietuvos valstybei ir tautai dieną, Lazdijuose gyvenusioje veterinarijos gydytojo ir gimnazijos mokytojo Juozo Vilimo-Užbalio šeimoje. Jos kūrybos kraitėje – keturiolika įvairių žanrų knygų, skirtų tiek jaunesniam, tiek vyresniam skaitytojui. Kai kurios jų įvertintos solidžiomis premijomis. 1975 m. ji buvo apdovanota Žemaitės premija, 1997 m. – G. Petkevičaitės-Bitės premija, o 2003 m. Bitė Vilimaitė pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją už savitą trumpos novelės modelį, talpinantį skaudžią tikrovę rinktinėje „Papartynų saulė“.Ši knyga – penkioliktoji. Nors savo jaunystę ir vaikystę praleido Kaune, savo žemiškąją kelionę autorė atvyko užbaigti į Lazdijus, pasakišką miestą, apie kurį girdėjo motinos pasakojimuose.
Su Lionės Lapinskienės, Renatos Rudienės, Astos Mickevičienės pagalba, šie po rašytojos mirties atrasti rankraščiai išvydo dienos šviesą kaip atskira knyga. Šiuos nežinomus ir niekam nematytus rankraščius jos namuose, Lazdijų rajone, surado jos sūnėnas – Darius Vilimas. Nors knygą sudaro dvi pjesės ir nebaigtas romanas, kuris nutrūksta sakinio viduryje, Bitės Vilimaitės sūnėnas, rašytojas, istorikas Darius Vilimas tikisi, kad ateityje pavyks aptikti ir visą romaną.
„Sūnėno Dariaus surasti rankraščiai – ypatingos svarbos įvykis. Visų pirma, tai neįprastas rašytojai žanras – dramaturgija bei stambioji proza – romanas. „Rudens veidas“ ir „Juodos dienos“ – vienaveiksmės pjesės, kuriose rašytoja atsiskleidžia kaip dialogų bei išmoningai pinamos intrigos bei dramatinės kolizijos meistrė. Be abejo, B. Vilimaitė ir dramaturgijoje išlieka gyvenimo tikrovės ir aplinkos įdėmi stebėtoja, ištikima savo įprastam novelistikos stiliui – taupiom, taikliom charakteristikom, lakoniškumui, kai kurių personažų lengvam pašaržavimui. Regis, buitinės, kasdienės mažo miestelio istorijėlės, tačiau jose slypi nerimas, dramatizmas, pokyčių nuojauta.
Tačiau romanas „Pelkių drugiai“ nustebina ne tik neįprasta B. Vilimaitei stilistika, ne tik vaizduojamų įvykių tragizmu ir skirtingų charakterių gausa. Romanas pasakoja apie pokario miestelį, apie Laisvės kovotojus – partizanus, jų persekiotojus stribus – istrebitelius ir rusus okupantus, žiaurybes ir neapykantą, tų paprastų valsčionių jausmus, viltis, pergyvenimus ir patiriamas kančias bei netektis. Vienas dalykas primena Bitę Vilimaitę – tai romano suskirstymas į atskiras, savarankiškas noveles-skyrius, kuriuose veikia jau mums pažįstami veikėjai, tačiau vis skirtingose aplinkybėse“, – Lietuvos rašytojų sąjungos tinklapyje rašo Gediminas Jankus.
Lazdijų rajono savivaldybėje, prie bibliotekos, galima pamatyti ir rašytojai Bitei Vilimaitei skirtą Algio Kasparavičiaus skulptūrą – drugelį.
Knygą parengė ir išleido Všį Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“, sudarė ir redagavo Lionė Lapinskienė, dizainą sukūrė Linas Vaškevičius.
