Premjera sulaukė ne tik gausaus Lietuvos operos mylėtojų būrio, bet ir žiūrovų iš užsienio dėmesio: pirmuosius spektaklius stebėjo įvairių Europos teatrų vadovai, meno kritikai, užsienio žiniasklaidos atstovai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Operos pastatymą kūrė puiki pasaulyje garsių kūrėjų komanda: režisierius Damiano Michieletto, scenografas Paolo Fantinas, kostiumų dailininkas Agostino Cavalca, šviesų dailininkas Alessandro Carletti. Operos meno vadovas ir premjeros muzikos vadovas Sesto Quatrini džiaugėsi, kad tokio aukšto meno lygio kūrėjų darbas ne tik ženkliai kilstelėjo LNOBT kartelę, bet ir išgarsino teatro vardą Europoje.
Premjeriniai spektakliai jau sulaukė pirmųjų atgarsių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Pelnytas operos kūrėjų bei atlikėjų – solistų bei orkestro darbo įvertinimas ne tik pateisino, bet ir pranoko lūkesčius.
Muzikologas Edmundas Gedgaudas, „Lietuvos ryte“ spektaklį metaforiškai pavadinęs „vėlyvu gaivaus vasaros oro dvelksmu”, pastatymo atmosferą apibūdino kaip „rafinuotą”, nestokojo liaupsių režisieriaus kūrybinėms vizijoms bei puikiems scenografo kurtiems scenovaizdžiams. Ypatingų pagyrų sulaukė meno vadovo Sesto Quatrini profesionaliai paruoštas orkestras, kurio atliekama sudėtinga, tiršta partitūra „kildavo iki pasigėrėtino skaidrumo, tiek akompanuojant solistams, tiek ir vien orkestrui skirtose muzikos atkarpose“.
Muzikologė Jūratė Katinaitė savaitraštyje „7 meno dienos“ „Rožės kavalierių“ pavadino „išbandymu ugnimi dirigentui ir orkestrui“. Pažymėta, kad dirigentas S. Quatrini „atsidavusiai dirbo ne tik su orkestru, bet ir su publika“, o atlikime „išryškėjo daugiau spalvų, ekspresijos, valsiškos elegancijos ir subtilesnių niuansų“. Tuo tarpu režisierius D. Michieletto „įsiklausė į libreto autoriaus Hugo von Hofmannsthalio užuominas apie Maršalienės patirtus išgyvenimus ir išplėtojo jos istoriją į įtraukiantį veiksmo kontrapunktą“. „Koks malonumas jausti, kad režisierius ne tik girdi, bet ir pasitiki muzika, nekonkuruoja su ja, negana to – semiasi iš jos idėjų!“ – džiaugiasi kritikė, nepagailėjusi pagyrų ir operos solistams, ypač – Baroną Ochsą įkūnijusiam austrų bosui Albertui Pesendorferiui. „Rožės kavalierius“ – nauja meistriškumo pakopa, kurią įveikusi LNOBT trupė įžengė į kokybiškai naują savo istorijos tarpsnį“, – recenzijos pabaigoje konstatuoja J. Katinaitė.
Teatro ir kino kritikė Jūratė Visockaitė savaitraštyje „Literatūra ir menas“ pažymėjo, kad pastatymas „stebino prabangia dekoracija“: „Režisierius siekia – stačiokiškai, buitiškai ir drauge superromantiškai, valsiškai-štrausiškai apsisukdamas – suartinti komediją su tragedija. Sudėtingą, leitmotyvais knibždantį aukštosios muzikos skruzdėlyną su publika. Gyvenimas yra štai toks. Pamatykite ir išgirskite jį! Manau, režisieriui tai pavyksta, rožė pražysta“, – savo įspūdį apibendrino apžvalgininkė.
Concertclassic.com tinklapyje, skirtame klasikinei muzikai, pasirodžiusioje spektaklio recenzijoje kritikas Laurent‘as Bury įvertino režisieriaus pasirinktą siurrealistinę, sapno vaizdinių kupiną interpretaciją, atitolinančią spektaklį nuo realistinės komedijos žanro, kaip „intelektualiai puikią ir estetiškai sėkmingą“. Kritikas įvertino ir visas jėgas atidavusių operos solistų pastangas, pagirdamas tiek puikius dainininkų balsus, tiek įtikinamai, charakteringai sukurtus personažus.
Wanderersite.com straipsnyje kritikas Peteris Verlackas operos pastatymą įvertino kaip „nuoseklų ir stiprų“, žavėjosi puikia solistų sudėtimi. „Verta paminėti, kad Lietuvos nacionalinis operos teatras netgi sugeba pasiūlyti dvigubą atlikėjų sudėtį, daugiausia sudarytą iš vietinių dainininkų, ir tai yra Baltijos šalių dainavimo mokyklos stiprybės įrodymas,“ – recenzijoje rašė jis. Kritikas negailėjo pagyrų pagrindinių vaidmenų atlikėjams. Sopranas Viktorija Miškūnaitė Maršalienės personažui „suteikia daug spontaniškumo, laisvo dainavimo stiliaus, puikiai tinkančio pastatymui, rodančiam Maršalienę, pasiduodančią nevilčiai ar įniršiui“. Priešais ją kroatų mecosopranas Jelena Kordić, įkūnijanti Oktavianą, „nuostabus Rožės kavalierius, scenoje tiek pat elegantiška, kiek užtikrinta balsu“. Kritikas taip pat išskyrė orkestrą bei prie jo pulto stovėjusį operos meno vadovą S. Quatrini: „Vadovaudamas orkestrui, dirigentas jį tiksliai veda ir leidžia klausytojui neprarasti nė vienos R. Strausso orkestruotės detalės“.
Spektaklio režisierius scenoje „nuosekliai piešia tobulą istoriją“, – tvirtina italų muzikologė Carla Moreni. „Grynas teatras ir į sceną sugrąžinta tikra komedija: viliojanti ir skoninga, kupina detalių ir komiškų personažų“, – taip puikų D. Michieletto ir visos kūrybinės komandos darbą įvertino kritikė, neužmiršdama paminėti ir scenografo P. Fantino kurtų genialių scenovaizdžių, ir nuostabaus S. Quatrini batutos mosto.
R. Strausso „Rožės kavalieriaus“ spektaklius LNOBT žiūrovai dar gali suskubti pamatyti rugsėjo 10 ir 11 dienomis.
