aA
Paprastai į kino ekraną perkeliamos knygos. Šveicarų rašytojas Christianas Krachtas romane „Miruoliai“ kino industriją perkelia į knygą. Kristinos Sprindžiūnaitės iš vokiečių kalbos išverstame romane veiksmas nukelia į 1932 m., kai nebylųjį kiną keičia garsinis, o valdžioje netrukus įsitvirtins naciai. Vokietija vienijasi su Japonija ir siekia savo galią pademonstruoti per kino meną.
Miruoliai
Miruoliai
© Knygos viršelis

Leidyklos „Kitos knygos“ išleistame romane „Miruoliai“ pagrindinis veikėjas – talentingas šveicarų režisierius Emilis Nėgelis. Jis gauna klestinčios Vokietijos kino industrijos pasiūlymą vykti į Japoniją ir ten statyti filmą, pranoksiantį Holivudą. Visgi Emiliui kyla pagunda ne tik pasiimti stambų honorarą, bet ir sabotuoti suderintą filmo koncepciją. Ar jam pavyks sukurti šedevrą? Kas ir kodėl iš tiesų įtraukė režisierių Nėgelį į šią rizikingą avantiūrą?

Siurrealiame, groteskiškame istoriniame romane kinematografiškai parodyti XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio pradžios politiniai sąmokslai ir žmogžudystės, kino pasaulio užkulisiai. Čia veikia daug tikrų asmenybių, įskaitant Charlie Chapliną, kino magnatą Masahiko Amakasu, kino kritikę Lottę H. Eisner. Prozos aristokratu vadinamas Ch. Krachtas atskleidžia to meto psichologinius niuansus ir subtiliausias detales. Knygos struktūra remiasi japonų no teatro tradicija, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

„Ch. Krachtas rašo labai sodriai, kartais specialiai manieringai. Manieringumas – rizikinga raiškos forma, tačiau Krachtui ji visiškai paklūsta. Iš pradžių užkabina kalbos forma, tomamaniškas rašymas, bet dėmesį prikausto ir turinys, autoriaus sarkastiška pašaipa ir požiūris į kolonializmą. Rašytojas studijavo kino meną, jo žmona – režisierė, kartu jie yra parašę kino scenarijų, tad knyga alsuoja autentika“, – „Miruolių“ stilių apibūdina vertėja K. Sprindžiūnaitė.

Nors knygos veiksmas vyksta 1932 m., Ch. Krachtas dalį įvykių perkelia iš vėlyvesnio laikotarpio. Tačiau esminiai kino istorijos faktai teisingi. „Vokietijos ir Japonijos kultūrinės situacijos aprašomu laiku buvo itin skirtingos. Vokietija buvo labai pažengusi į priekį, technologiškai pasenęs nebylusis kinas čia jau beveik pamirštas. Vokietijos kinas buvo labai progresyvus, nenusileido amerikietiškam. O Japonija buvo viena paskutiniųjų, į kurią atėjo sinchronizuotas garsas. Įdomu, kad dėl Japonijos atsilikimo knygoje autorius į 1932 m. pritraukia vėlesnius Japonijos pasiekimus, kad galėtų vykti dialogas tarp dviejų šalių“, – aiškina ankstyvojo kino ekspertas ir festivalio „Pirmoji banga“ organizatorius Aleksas Gilaitis.

Kokia kino situacija apskritai buvo ketvirtajame dešimtmetyje? „Vokiškas kinas išgyveno transformaciją, nes atėjo fašistinis režimas. Didžioji dalis nacionalinių kino grandų emigravo, kino kalba supaprastėjo, pataikavo žiūrovui, norinčiam pabėgti nuo kasdienybės, kinas tapo propagandos ir kultūrinio eksporto įrankiu. Toks supaprastinimas būdingas ir to laiko fašistiniam Italijos kinui. O Japonijoj, tolimoj saloj, kinas buvo izoliuotas, skirtas (ir suprantamas) tik vietinei publikai. Jis išsiskyrė autentiška kino kalba, poetiškumu, lėtumu. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos tai ypač matosi, to laiko japonų kinas atrodo labai egzotiškai“, – sako A. Gilaitis.

Tikrovėje filmų mainai tarp šalių buvo labai minimalūs, bent japoniško kino į Europą beveik neatkeliavo. Vokietija buvo Europos kino sostinė, vokiškus filmus rodydavo Didžiojoje Britanijoje, Amerikoje. Jis buvo skirtas eksportui, tad universalesnės kino kalbos, greitesnio montažo, daugiau veiksmo. Visgi japonai suprato kino galimybes, ir imperinio mąstymo šalyje būta spaudimo panaudoti jį pelnui ir propagandai.

„Miruoliai“ – ketvirta Ch. Krachto knyga lietuviškai. Pernai buvo išleistas romanas „Imperium“, seniau – „Fazerland“ ir „1979“. Rašytojo knygos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. „Miruoliai“ gavo Hermanno Hesseʼs premiją ir Šveicarijos knygų premiją. Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šveicarijos fondas „ProHelvetia“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sulaukusi 61 metų, mirė Ispanijos rašytoja Almudena Grandes (1)

Šeštadienį mirė rašytoja Almudena Grandes , išgarsėjusi erotiniu romanu, bet vėliau pelniusi...

Blaževičiaus „Bėgikė" - geriausias Baltijos šalių filmas Talino kino festivalyje

Talino kino festivalio „Juodosios naktys" Baltijos šalių konkursinėje programoje apdovanojimą...

Restauruojamą buvusią Liubavo dvaro arklidę planuojama pritaikyti muziejaus reikmėms (1)

Vilniaus rajone restauruojamą buvusią Liubavo dvaro arklidę planuojama pritaikyti muziejaus...

Meilės drama „Bėgikė“ pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu Talino kino festivalyje (3)

Lietuvių režisieriaus Andriaus Blaževičiaus filmas „Bėgikė“ šeštadienį išrinktas...

Giedrė Kazlauskaitė: literatūra vis dar klaidingai painiojama su moralumu (2)

Vytauto Kubiliaus premiją pelniusi Giedrė Kazlauskaitė , paklausta, ar „neprispaudė“ šio...

Top naujienos

Neviešuose prieglobsčio prašymo sprendimuose – daug klausimų keliantys Migracijos departamento specialistų įrašai

Iš vienos musulmoniškos valstybės į Lietuvą neteisėtai iš Baltarusijos atvykusio asmens...

Po prokuroro pasiūlymo kyšininkams pasiduoti patiems – teisininko verdiktas (16)

Ketvirtadienį paskelbta apie plataus masto korupcijos schemą valstybės institucijose, atsakingose...

Žiniasklaida: iš Baltarusijoje įstrigusių migrantų – nemalonus „siurprizas“ Lukašenkai (156)

Ne vienas Artimųjų Rytų gyventojas, praleidęs kelias savaites miškuose prie Baltarusijos ir...

Šimonytė apie valdančiųjų trinčių su prezidento patarėjais priežastis: aš apie šį procesą parašysiu knygą

Nepaisant to, kad nesutarimų tarp valdančiosios daugumos ir Prezidentūros nemažėja ir, kad...

Pusę metų dirbo ir už dyką: sunku net pagalvoti, kaip lietuviai tokioje krizėje elgtųsi šiandien (2)

XXI amžius kiekvieną mūsų uždaro į tylų ir vienišą gyvenimą virtualioje erdvėje. Galime...

Lietuvoje nustatyti 1222 nauji koronaviruso atvejai, 19 žmonių mirė papildyta

Beveik visoms Lietuvos savivaldybėms, išskyrus keturias vakarų Lietuvos savivaldybes, esant...

Baltarusijos pasieniečiai skelbia prie sienos su Lietuva aptikę mirusio migranto kūną (2)

Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas sekmadienį pranešė, jog prie sienos su Lietuva buvo...

Eurų išpardavimas ima kelti nerimo: tai dar prisidės prie kainų augimo, bet kai kas gali ir išlošti (109)

Bendroji Europos valiuta – euras – trečiadienį JAV dolerio atžvilgiu krito iki žemiausio...

Nufilmuota, kaip pasieniečiai į Lietuvą neįleido dviejų migrantų grupių: vienoje jų buvo 46 žmonės

Pasieniečiai dalijasi savo filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip šeštadienį ties...