Požiūris į pasaulį keičiasi
R. Maskoliūnas prisipažino sąmoningai pasirinkęs šiek tiek provokatyvų knygos pavadinimą, turintį užuominų ir į religiją. „Noriu akcentuoti, kad mokslas labai daug gali, vis daugiau paaiškina. Aišku, toli gražu ne viską – visko turbūt niekada nepaaiškins – bet jis gali paaiškinti, pavyzdžiui, kodėl žmonėms reikalinga religija, tikėjimas, mitai ir panašios istorijos, kurios vienija žmones. Tad čia toks paradoksalus pavadinimas, reiškiantis, kad, viena vertus, aš tikiu, kad mokslas galės dar daugiau visko, bet, nepaisant to, mums reikės ir kitų tikėjimo sistemų“, – kalbėjo jis.
Rašytojas pasakojo, kad jį nuolat stebina mokslininkų išradingumas. „Ypač pastaraisiais metais atliekami labai įdomūs eksperimentai ir mokslininkai sužino, o per juos ir mes, labai daug netikėtų dalykų, dėl kurių netgi keičiasi požiūris į pasaulį. Trumpai tariant, galvojant, kaip mes anksčiau matėme ir aiškinome pasaulį, mums anksčiau užteko Niutono dėsnių, kad suprastume matomus veiksmus. Bet jeigu mes keliamės į kvantinį pasaulį, norime suprasti, kaip formuojasi molekulės, kaip atsiranda gyvybė, jau reikia naudoti kvantinės chemijos ir fizikos žinias: dėl to dabar pasaulyje vyksta tam tikras virsmas, kaupiamos žinios ir galbūt po keliolikos ar kelerių metų mes tikrai daugiau sužinosime tokių esminių žinių, pasikeis mūsų požiūris – dėl to, kad mokslas dabar labai sparčiai progresuoja“, – aiškino R. Maskoliūnas.
Knygos „Tikiu į mokslą visagalį“ skaitytojai joje ras įvairių įdomių faktų. „Pavyzdžiui, yra toks faktas, kad kai kokios nors žuvys papuola į nelaisvę, kai nebelieka konkurencijos, grėsmės, jų smegenys sumažėja. Žmonių smegenys, atrodo, irgi pradėjo mažėti jau prieš kelis tūkstančius metų, kai mes pradėjome vis geriau ir ramiau gyventi. Vadinasi, nereikalingos funkcijos tiesiog apmiršta, nes gamta nieko nelaiko šiaip sau, o kada prireikia, jos vėl staiga padidėja. Kai žuvys vėl buvo išleistos į laukinę aplinką, jų smegenys gana greitai vėl padidėjo. Vadinasi, mes irgi esame plastiški, ir tas mūsų nusiraminimas, mūsų civilizacija yra tuo pačiu ir labai gerai, ir labai blogai, kada prasideda, pavyzdžiui, kokia nors agresija iš išorės“, – pasakojo knygos autorius.
Padeda suprasti dabarties krizes
Mokslas gali padėti suprasti ir dabar pasaulyje vykstančius neraminančius įvykius – karą, dėl jo kylančias krizes.
„Kažkuria prasme tai kartojasi ir aš tam skiriu nemažai dėmesio, nes man buvo labai įdomu sužinoti apie agresiją, jos priežastis, arba kaip žmonės sugebėjo save prisijaukinti, sumažinti agresiją, kuri, kita vertus, niekada neišnyksta, nes yra reikalinga evoliuciškai. Evoliuciniai procesai, gamtinės atrankos mechanizmų pažinimas mums padeda suprasti, kodėl visuomenė svyruoja tarp demokratijos ir autokratijos, kas dabar ir vyksta: kai ramybės yra per daug, kai atsipalaiduojame, iš karto išlenda kitų žmonių agresija – čia yra lyg tokia spiralė, tam tikras pasikartojimas, kuris egzistuoja ir, matyt, egzistuos, kol mes būsime, nes žmonės visgi yra hierarchinės agresyvios būtybės, vystėsi iš gyvūnų ir tas kultūros sluoksnis kol kas yra gana plonas“, – kalbėjo R. Maskoliūnas.
Ar tai reiškia, kad mes, žmonės, negalime ilgai gyventi komforto sąlygomis? „Norėtųsi, kad galėtume ilgiau išgyventi, bet dabar pasirodė, kad paaštrėjo daug kur ta situacija pasaulyje. Tai, matyt, susiję ir su ta turtine nelygybe, ir su tuo, kad galbūt kai kurios šalys, valstybės ar regionai pamatė, kad jie pralaimi tą civilizacijų kovą arba konkurenciją, tiksliau pasakius, kad Vakarų civilizacija tiesiog parodė, kad, bent kol kas, yra efektyviausia, dėl to atsiranda tam tikra reakcija. Tai gali būti pavydas, pyktis – vėlgi, mūsų įgimtos emocijos“, – sakė R. Maskoliūnas.
Kūrybiški, kai priversti
Visgi, kalbėdamas apie ateitį, jis tikino esąs optimistas. „Būtent fantastika, mūsų išradingumas, kūrybiškumas mums padeda išspręsti daug problemų – bet bėda ta, kad mes daugelį problemų sprendžiame tik tada, kai jau nebėra kur trauktis. Pavyzdžiui, pandemijos pavyzdys parodė, kaip greitai mes įdiegėme naujas technologijas, tokias kaip nuotolinio bendravimo – tai rodo, kad mes kaip žmonija esame labai kūrybiški ir tikrai, manau, išspręsime ir kitas problemas, bet tada, kai mes būsime tai priversti padaryti, kai pradės mums belsti plaktuku per galvą“, – kalbėjo jis.
Kitas iššūkis – kad mes progresuojame šiek tiek per greitai, nes mūsų smegenys nespėja su technologijų progresu. „Dėl to labai svarbu ypač politikams, įstatymų priėmėjams, sprendimų priėmėjams, kuo geriau suprasti mokslo ir technologijų tendencijas. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas ir etika – kaip mes panaudosime technologijas, ar tai būtų peilis, ar tai būtų robotas, priklausys nuo mūsų kaip visuomenės brandumo ir mūsų lyderių brandumo, tų procesų suvokimo, o juos suprasti yra labai sunku. Dėl to savo knygoje aš suinventorizuoju tai, ką mes, daugiau ar mažiau, žinome. Nors, aišku, yra daug geresnių rašytojų, bet tai yra mano bandymas pateikti visuomenei tokį sintetinį suintegruotą vaizdą apie tai, kur mes judame ir kokios grėsmės mūsų laukia“, – sakė R. Maskoliūnas.
