Kaip ir prieš aštuonerius metus, kuomet režisierius G. Varnas buvo pakviestas statyti barokinį kūrinį „Juditos triumfas“ (pilnas pavadinimas „Juditos triumfas prieš Holoferno barbarus“), taip ir dabar, jis įžvelgia šios sakraliosios karo oratorijos sąsajas su nūdienos politinėmis aktualijomis: 2014 m. vyko Krymo aneksija, o šiuo metu Rusija vykdo karą Ukrainoje. Brutalus karas tapo svarbiausia paskata atkurti kūrinį kaip meninio pasipriešinimo aktą.
Antonio Vivaldi oratorija „Juditos triumfas“ – alegorinis pasakojimas apie 1716-ais metais įvykusią venecijiečių pergalę prieš turkus, apsiautusius Korfu salą. Metaforiniam pasakojimui apie pergalę pasirinktas gerai žinomas Senojo Testamento pasakojimas apie žydų našlę Juditą. Pagrindinis kūrinio personažas – Betulijos našlė Judita reprezentuoja Venecijos respubliką, tuo tarpu jos oponentas Holofernas – turkų otomanų imperiją. Jauna našlė Judita su savo tarnaite ateina į priešų stovyklą pas patį armijos vadą Holoferną, apsimesdama, jog nori jį suvilioti. Judita miegančiam Holofernui nukerta galvą, įdeda ją į maišą, ir abi su tarnaite ramiai išeina iš priešų stovyklos. Karo vadas negyvas, kariuomenė atsitraukia. Žydų tauta išgelbėta.
Barokinio A. Vivaldi kūrinio „Juditos triumfas“ išpildymui pasitelktos įspūdingos kūrybinės pajėgos – Lietuvos kamerinis orkestras, „Liepaičių“ choras, dailininkės J. Skuratovos lėlės. Oratorija pasižymi neįprasta atlikėjų sudėtimi: joje veikia penkios solistės ir merginų choras, kuris suteikia muzikinei daliai ypatingos jėgos ir vitališkos energijos. Pagrindiniame Juditos vaidmenyje pasirodys vengrų kilmės barokinės muzikos virtuozė solistė Dalma Krajnyák. Taip pat scenoje išvysime Lietuvos operos žvaigždyną: Holoferno arijas atliks solistė Renata Dubinskaitė, ryškius vaidmenis įkūnys Lina Dambrauskaitė, Jomantė Šležaitė bei Indrė Anankaitė. Orkestrui diriguos Juozas Mantas Jauniškis, scenografijos autorė Julija Skuratova.
Su pirmuoju „Juditos triumfo“ pastatymu susijęs skandalas dėl neįgyvendintos režisieriaus G. Varno sumanytos mizanscenos – tąkart į sceną neišriedėjusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino butaforinės galvos. Kokį finalą režisierius ruošia Kaune?
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, prisiminiau tą ne iki galo įvykusį meninį aktą ir supratau, kad jį reikia įvykdyt iki galo. Lėlės turi magijos. Tas magiškas aktas scenoje galbūt padės ir šiame kare. Judita turi triumfuoti, o kartu su ja ir Ukraina“, – teigia Gintaras Varnas.
Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas sako, kad kūrinys, rodomas Laisvė gynėjų dieną, kviečia reflektuoti kūrinyje užkoduotus raktažodžius: „Kviečiame paminėti Lietuvos Laisvės gynėjų dieną, permąstant laisvės dovanos kainą. Dedikuojame šį kūrinį Ukrainos pergalei ir taikai Europoje.“
Kūrinys bus atliekamas italų kalba su surtitrais lietuvių kalba (libreto autorius Giacomo Cassetti). Projektą įgyvendina teatras „Utopia“ ir Nacionalinis Kauno dramos teatras, jį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
