1985 m. Alytuje gimusi R. Kalvaitytė studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA), o pagal Erasmus mainų programą – Suomijos Lahti taikomųjų mokslų universitete interjero architektūrą ir grafinį dizainą. Dirbo kaip architektūros ir interjero projektuotoja, bet vėliau pasuko į paveldosaugą.
Restauratorių Kaminskų premijos laureatė R. Kalvaitytė šiuo metu yra VDA interjero restauravimo II kurso magistrantė. Jos teorinis darbas – „Lietuvos renesanso architektūros bažnyčios ir jų restauracija“. Laureatės praktinis darbas – Vilniaus šv. Stepono bažnyčios interjero restauravimo ir atkūrimo projektas (vadovas prof. Jonas Glemža).
Dabartiniame sostinės stoties rajone stovintis Rokitų vienuolynas ir šv. Stepono bažnyčia buvo vieni pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių statinių 1600 m. Statybų iniciatoriumi buvo jėzuitas Simonas Visockis. Tuo metu šiame priemiestyje buvo laidojamos maro aukos.
Jau 1604 m. šioje bažnyčioje vyko šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės, nuo jos prasidėjo iškilminga eisena su šventojo karalaičio karūna Vilniaus katedros link.
Rokitams pasitraukus, bažnyčia ir vienuolynas atiteko vienuolėms marijavitėms, globojusioms apsikrikštijusias žydes, čia veikė neturtingų mergaičių mokykla. Per 1794 m. sukilimą, rusams apšaudant miestą, bažnyčia buvo apgriauta. Pastatas suremontuotas 1806 m. pagal architekto Pietro de Rossio projektą.
Per Vilnių pravažiuojantis caras Povilas I šv. Stepono bažnyčiai padovanojo 3000 sidabro rublių, už kuriuos buvo pastatytas naujas mūrinis vienuolynas, pastatai našlaitėms ir varpinė prie kapinių. 1863 m. rusų valdžiai iškėlus vienuoles, bažnyčios pastatas iki 1914 m. buvo naudojamas kaip kalėjimas.
Šiuo metu, restauruojant šv. Stepono bažnyčią ir pašalinus 300 kvadratinių metrų viršutinio tinko sluoksnio, atidengti sfragitiniai ornamentai. Buvo atrastas ir sovietinių laikų šokiruojantis grindinys, suklotas iš sudaužytų antkapinių akmenų.
