Suprantama, Vyriausybės sprendimai priimami įvertinus sveikatos specialistų pasiūlymus ir epidemiologinę situaciją, kuri vis kinta. Tačiau įdomiausia Kultūros ministerijos siųsto laiško dalis – siūlymas nevyriausybinėms kultūros ir meno įstaigoms bei kūrybiniams verslams kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM) dėl kompensacijų už darbuotojų profilaktinį testavimą.
12 eurų kompensaciją už vieną greitąjį antikūnų arba antigeno testą galės gauti tiek smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir savarankiškai dirbantys kūrėjai. Tačiau ar ši priemonė savalaikė dėl karantino sustojusiam ir tikslios atlaisvinimo datos nežinančiam kultūros sektoriui?
Martynas Tyla: išmokome gyventi su šia COVID-19 dovana
Asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla sakė, kad bent jau kol kas, veiklos nevykdančiam sektoriui šis testas nėra reikšmingas. Ir apskritai, tokie testai turėtų būti nemokami visiems gyventojams: „Kazusas – kam jis mums dabar reikalingas, argi renginių organizatoriai turi veiklos? Renginių organizatoriai, kiek žinau, jokios veiklos neturi. Šis testas jiems šiandien nėra toks reikšmingas. Jeigu turėtų sąlytį su žmonėmis, vyktų renginiai – taip, tai būtų be galo reikalinga. Ruošiantis M.A.M.A apdovanojimams iškilo klausimas: kaipgi mes galėsime visus testuoti? Kiekvienas pats pasidarys, ar tuo turės pasirūpinti organizatorius? Daug klausimų, mažai atsakymų. Apskritai, antigeno testas, mano supratimu, mūsų valstybėje, tokioje nedidelėje, kurią sudaro nepilni 3 mln. gyventojų, būkim biedni, bet teisingi – jis turėtų būti nemokamas visiems. Iš principo, tai neteisingas požiūris į savo piliečius.“
M. Tyla pabrėžė, kad Kultūros ministerija išties deda visas pastangas, kiek tai yra įmanoma.
„Deja, susidaro įspūdis, kad su Kultūros ministerija Vyriausybė nelabai nori draugauti. Kiekvieną dieną girdžiu pasipiktinimus iš žmonių, ne tik dirbančių šioje rinkoje – ruošiasi eiti piketuoti. Daugumos kantrybės taurė jau pripildyta. Turime posovietinį sindromą, kurį būtų galima apibendrinti – jeigu rėki, tada pradedami daryti kažkokie veiksmai... Bet juk per metus laiko tikrai išmokome gyventi su šita COVID-19 dovana“, – ragino imtis veiklos pašnekovas.
Jo manymu, profesionalumas, vadybos klausimai silpnoji šios Vyriausybės pusė.
„Reiktų vieno žmogaus Vyriausybėje (ne Kultūros ministerijoje), kuris apsiimtų kuruoti kultūros sektorių. Įsigilintų, susipažintų ir aiškiai pasakytų Vyriausybei, kokie yra galimi sprendimai. Turėjome susitikimų, matėme ir žinome, kad nei Vyriausybės nariai, nei ekspertai per daug nesigilina – vadovaujasi rašytinėmis taisyklėmis“, – pagrindinę problemą įžvelgė M. Tyla ir pridūrė, kad rinkiminėje kompanijoje tiek Laisvės partija, tiek konservatoriai savo programose deklaravę kultūros svarbą, vos gavę savo balsus kultūrą pamiršo.
Živilė Diawara: laikas bėga, o žinių nėra – negalime užsidirbti pajamų
Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkės Živilės Diawaros manymu, pasiūlymas kompensuoti antikūnų testus – viena sudedamųjų dalių, vienas iš būdų pradėti veiklas. „Ir Vokietijoje, ir Čekijoje kiekvienas pilietis gauna mažiausiai du testus per savaitę nemokamai. Tai tarptautinė praktika, nieko nėra išimtinio mūsų sektoriui. Aktualu, bet nėra vienintelis dalykas, kuris išgelbės – tai faktas“, – sakė ji.
Ž. Diawara ragino atsigręžti į praeitų metų patirtį. „Praėjusią vasarą suradome sprendimus, galėjome dirbti. Dalis industrijos neužsidarė, organizacijos išsilaikė. Privalome sugalvoti planą, jį pasitvirtinti. Nes laikas bėga, o žinių nėra... Visas sektorius užsidaręs daugiau nei tris mėnesius, negalime užsidirbti pajamų – tai yra labai blogai. Kažką reikia daryti“, – kalbėjo ji.
Ir tai, anot Ž. Diawaros, ne vien renginių organizatorių bėdos – apsijungė visas kultūros sektorius.
„Ne tik renginių, festivalių organizatoriai, bet ir muziejininkai, galerininkai, bibliotekininkai – darome darbą, rengiame bendrą pasiūlymą, kaip mes matytume bendrą išėjimą iš karantino“, – pažymėjo pašnekovė.
Dažnai akcentuojama, kad koronavirusas plinta renginiuose. Tačiau su šiuo teiginiu ir bandymu renginius pavaizduoti kaip nesaugius, Ž. Diawara nenori sutikti.
„Būtent renginiai yra daug saugesni nei parduotuvės, visai kitaip prižiūrimi. Reikia keisti mąstyseną. Galbūt šis virusas nedings penkerius metus? Tiesiog turime išmokti saugiai su tuo gyventi, nekeisti savo gyvenimo kokybės. Ilgainiui visi pradeda įsisąmoninti, suprasti, kad yra ne tik fizinė, bet ir psichinė, emocinė sveikata, kurią kultūra teigiamai veikia, turi jai įtakos. Manau, turime holistiškai žiūrėti į visą šią situaciją“, – iškėlė ir kitą aspektą ji.
Ž. Diawara pastebėjo, kad Vyriausybė kultūros ir kūrybinių industrijų veiklos atnaujinimo klausimo jau nebeturėtų nustumti į šoną, nes jos žodžiais tariant, atėjo vadinamasis deadline'as, kritinė termino riba – norėtųsi konkretumo ir aiškumo: „Ant plauko kabo išlikimas – keista, kad tai niekam nerūpi. Yra sveikata, bet yra ir žmonių likimai. Be to, dabar esame daug saugesnėje pozicijoje – vakcinuojami žmonės, yra persirgusių, įgijusių imunitetą – einame į gerąją pusę. Ir sprendimas, kada būtų galima pradėti saugiai organizuoti ir vykdyti renginius tikrai neturėtų būti pririštas prie atvejų skaičiaus, kitaip išsipildys blogiausios prognozės – niekas nieko nebedarys ir neorganizuos.“
EIM pakvietė dalyvauti svečio teisėmis
Ekonomikos ir inovacijų ministerija į prašymą įtraukti KKI sektoriaus atstovus į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbo grupes, siekiant parengti aiškias ir tinkamai veikiančias finansinės pagalbos priemones KKI sektoriui, atsakė pasiūlymu tokiam atstovui dalyvauti Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos priemonių taikymo verslui koordinavimo posėdžiuose svečio teisėmis.
Kvietime rašoma, kad KKI sektoriaus atstovas nebus įtraukiamas į oficialią darbo grupę, tačiau jam / jai bus suteikiama galimybė dalyvauti aktualiuose darbo grupės posėdžiuose bei pasisakyti šiam sektoriui rūpimais klausimais. Artimiausias Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos priemonių taikymo verslui koordinavimo darbo grupės posėdis vyks kovo 5 d.
