aA
Lietuvos kultūros institutas šiemet finansavo rekordinį skaičių naujų vertimų. 46-iems knygų ir 35-iems kūrinių ištraukų vertimams į užsienio kalbas šiais metais paskirstyti 135 tūkstančiai eurų – 75 tūkstančiai pavasarį ir 60 tūkstančių spalio pabaigoje.
Rekordas: užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos
© DELFI

Rudenį finansavimo sulaukė 20 knygų vertimų į estų, hebrajų, ispanų, korėjiečių, kroatų, latvių, lenkų, rusų, slovėnų, suomių, ukrainiečių ir vokiečių kalbas. Tarp jų – Dainos Opolskaitės, Sigito Parulskio, Kristinos Sabaliauskaitės, Alvydo Šlepiko romanai, Antano A. Jonyno, Mariaus Buroko poezija, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki, Monikos Vaicenavičienės knygos vaikams ir paaugliams.

„Šiais metais ne tik finansavome daugiausiai vertimų per visą Vertimų skatinimo programos istoriją, bet ir užsienio leidėjai pateikė daugiau paraiškų. Tai vertiname kaip nuoseklaus ir COVID-19 pandemijos nepertraukto darbo su literatūros vertėjais ir leidėjais rezultatą. Nors šiais metais buvo atšauktos pasaulinės knygų mugės ir stiprų smūgį patyrė svarbiausi literatūros festivaliai, institutas ieškojo ir rado naujų, virtualių būdų užsienio leidyklas sudominti Lietuvos literatūra“, – sako instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Užsienio leidyklos domisi įvertintais Lietuvos autorių kūriniais

Užsienio leidėjai renkasi išleisti kitose šalyse skaitytojų ir specialistų jau įvertintus Lietuvos autorių kūrinius. Netrukus ispanakalbis pasaulis atsivers Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“. Tai jau 8-asis šio romano vertimas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros institutas. Romaną į ispanų kalbą verčia Margarita Santos Cuesta, išleis leidykla „Tusquetes editores“, kurios knygų kataloguose puikuojasi Gabrielio Garcíjos Márquezo, Julio‘aus Cortázaro, Harukio Murakamio pavardės.

Viena populiariausių Estijos leidyklų „Varrak“ savo skaitytojams pristatys Kristinos Sabaliauskaitės naująjį romaną „Petro imperatorė“, kurį verčia Tiina Kattel. Lietuvos kultūros instituto finansuotas šio romano vertimas į latvių kalbą jau pirmąją savaitę tapo viena perkamiausių knygų Latvijoje.

Lietuvos autorių sėkmei yra reikšmingi tarptautiniai pripažinimai. Europos Sąjungos literatūros prizu įvertintas Dainos Opolskaitės novelių rinkinys „Dienų piramidės“ patraukė Kroatijos leidyklos „Sandorf“ dėmesį ir paskatino ieškoti vertėjos. „Dienų piramides“ išvertusi Julija Gulbinovič mano, kad D. Opolskaitės novelės tikrai bus populiarios Kroatijoje. „Pirmieji komentarai, kuriuos išgirdau iš kroatų skaitytojų, patvirtina, kad tekstai jiems pasirodė tamsoki, gotiški, šiaurietiški. Manau, kad šie epitetai gali pritraukti kaip tik tokios literatūros mėgėjus, galbūt skandinaviškos literatūros mylėtojus arba mažesnių, neįprastesnių šalių literatūra besidominčius skaitytojus, o gal tuos, kurie laukia būtent lietuvių literatūros“, – pasakoja vertėja, D. Opolskaitės kūrinius pradėjusi versti šią vasarą instituto surengtoje Vertėjų rezidencijoje.

Lietuvos prozos gerbėjus Latvijoje pasieks Sigito Parulskio „Tamsa ir partneriai“, Ukrainoje – Dalios Staponkutės knyga „Mano mažoji Odisėja. Iš dviejų renkuosi trečią“ ir Kanadoje kuriančio Antano Šileikos šnipų romanas „Laikinai jūsų“ („Provisionally Yours“). Izraelyje bus išleista Jungtinėje Karalystėje palankiai įvertinta vieno žymiausių šiuolaikinių žydų rašytojų Grigorijaus Kanavočiaus knyga „Šėtono apžavai“. Suomijos leidykla „Kirjallisuus- ja kulttuuriyhdistys Särö ry (Särö)“ rengia specialų žurnalo numerį, skirtą Lietuvos kultūrai ir literatūrai.

Net dviejų poetų knygos pasirodys Lenkijoje

Lenkų kalba bus išleistos net dviejų Lietuvos poetų – Antano A. Jonyno ir Mariaus Buroko – poezijos knygos. Abiejų poetų eilėraščius verčia du itin patyrę Lenkijos vertėjai: M. Buroko eilėraščius – Agnieszka Emilia Rembiałkowska, A. A. Jonyno poeziją – vienas žymiausių Lenkijos vertėjų, poetas, eseistas, idėjų istorikas Adamas Pomorskis.

A. A. Jonyno eilėraščius verčiantis A. Pomorskis žavisi poeto stiliumi ir kūrybinėmis galimybėmis. „Antanas A. Jonynas yra poetas, kuris savąja išskirtine poetine kalba sujungia moderniai santūrų ir tikriausiai labai lietuvišką mąstymo ir matymo būdą bei jauseną su giliai įsisavinta Europos, pirmiausiai vokiečių kalbos rato bei prancūziškojo modernizmo poezijos tradicija. Ta vokiškai romaniškoji tradicija buvo ir yra poetui bei gerai poeto žinomai šiuolaikinei vokiečių poezijai įkvėpimo šaltinis. Visgi Jonyno savojo stiliaus galimybės yra tokios didelės, kad pakyla aukščiau tos tradicijos. Netgi pasakyčiau, kad šiuolaikinėje Europos poezijoje nežinau kito tokio poeto, kuris turėtų tokio plataus diapazono balsą,“ – apie A. A. Jonyno poeziją kalbą vertėjas A. Pomorskis, manantis, kad Lenkijos skaitytojui A. A. Jonyno poezija bus stilistinė naujiena.

Lietuvos poeziją savo skaitytojams pristatys ir Vokietijos leidykla „KLAK Verlag“. Literatūros vertėjo Markuso Rodunerio sudarytoje rinktinėje bus publikuoti Mindaugo Nastaravičiaus, Vaivos Grainytės, Linos Buividavičiūtės, Aušros Kaziliūnaitės, Nerijaus Cibulsko, Tomo Petrulio, Ramunės Brundzaitės, Ernesto Noreikos, Ievos Toleikytės, Simono Bernoto, Gretos Ambrazaitės, Lauros Kromalcaitės, Dovydo Grajausko kūriniai. Leidykla „KLAK Verlag“ jau yra išleidusi Valdo Papievio, Eugenijaus Ališankos ir Mikalojaus Vilučio kūrinių. Su šia leidykla Institutas bendradarbiauti pradėjo besiruošdamas pristatyti Lietuvą Leipcigo knygų mugėje 2017 m.

„Sibiro haiku“ užkariauja vertėjus ir pasaulį

Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knyga „Sibiro haiku“ yra viena populiariausių Lietuvos autorių knygų vaikams ir jaunimui. Šįkart finansavimas skirtas net 3 vertimams vienu metu: į estų kalbą knygą verčia Tiina Kattel, į rusų kalbą – Aleksandra Vasilkova, į ukrainiečių kalbą – Beatričė Beliavciv. Dar 6 knygos vertimus Institutas finansavo ankstesniais metais, knyga jau išleista Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Latvijoje, verčiama į rumunų kalbą.
Viena „Sibiro haiku“ autorių, rašytoja Jurga Vilė sako, kad kiekvienas knygos vertimas yra didelis stebuklas, tačiau naujausi vertimai į kaimyninių šalių kalbas rašytojai brangūs dėl bendrų patirčių.

„Labai džiaugiuosi „Sibiro haiku“, prabilusia latviškai, nes dalinamės panašiais išgyvenimais, praeitis mus sujungia. Taip pat ir su kitais kaimynais: estais, ukrainiečiais, lenkais. Vertimas į rusų kalbą – lyg svajonės išsipildymas, didžiausias atlygis. Turint omeny, kad savo pasakojimu norėjau perteikti bendražmogišką patirtį, neskirstyti į „mes“ ir „jie“, su pagarba prisiliesti prie to sudėtingo laikotarpio ir padėkoti. Taip, kaip mano močiutė buvo dėkinga Sibire sutiktiems geriems žmonėms, padėjusiems išgyventi.“

Kitais metais Latvijos vaikus taip pat pasieks ypatinga Monikos Vaicenavičienės pažintinė knyga „Kas yra upė?“. Ukrainoje bus išleista Ignės Zarembaitės ir Gretos Liekytės sukurta slaptųjų paštininkų istorija „Emilio laiškas“, Slovėnijoje pasirodys Klemeno Pisko versta Beno Bėranto knyga vaikams „Baubaimė“. Lietuvos kultūros institutas yra finansavęs pastarosios knygos vertimą į ukrainiečių kalbą.

Vertimų skatinimo programa įsteigta 2001 m. Nuo 2010 m. šią programą vykdo Lietuvos kultūros institutas. Per programos gyvavimo dvidešimtmetį yra finansuoti 397 Lietuvos autorių knygų vertimai į 35 pasaulio kalbas.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

LNOBT ragina neatsisakyti skiepo: tik tai garantuos laisvę kultūrai (1)

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras , prieš metus vienas iš pirmųjų šalies kultūros...

Asmik Grigorian: UŽ, o ne – PRIEŠ

Kerinti, pribloškianti, stulbinanti. Šiais ir daugybe kitų vardų vadinama pasaulį balsu...

Valdovų rūmuose atidarytas „Kino po žvaigždėmis“

Kino seansų po atviru dangumi festivalis „Kinas po žvaigždėmis“ jau dvyliktąjį kartą...

Nijolė Oželytė: esu vienišė, tarp žmonių jaučiuosi tarsi per egzaminą (19)

Kasdien ji sėda ant dviračio ir apsuka keturiasdešimties kilometrų ratą. „Tai vienintelis...

„Baltos lankos“ siūlo išsirinkti vasaros skaitinį: nuo lauktų naujienų iki atgimusios klasikos

Vasara persirito į antrą pusę, o jūs taip ir neperskaitėte TOS vienintelės šios vasaros knygos...

Top naujienos

Roma Macijauskaitė | D+

Tikina, kad namuose pagamintas gėrimas tvarko virškinimą, gerina lytinį pajėgumą ir per 10 minučių padeda atsigauti po audringo vakarėlio

Sveiko maisto kūrėju save vadinantis Andrius Vilkas (39 m.) vasarą muzikos festivaliuose lankosi ne...

Lietuvoje pastebėta keista tendencija: padaugėjo žiemą plintančios infekcijos atvejų (33)

Prieš keletą savaičių Didžiojoje Britanijoje buvo fiksuotas netikėtas noroviruso protrūkis...

Jūrmaloje pažėrė gerų vaizdų: prestižiniame elito kurorte atostogauti geidė labiau nei Palangoje, o dabar čia jau – virš visko (8)

Mažiau nei parą – tiek laiko praleidome legendiniame Latvijos pajūrio kurorte – Jūrmaloje....

Klimatalogas įvardijo, kas mūsų laukia rugpjūtį: kaitra nesugrįš, lietūs bus labai netolygūs (23)

Lietuvoje prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, o po rekordinių liepos karščių , atrodo, jau...

Keistas tvarstis pakaušyje užminė naują mįslę dėl Kim Jong Uno (51)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pastarosiomis dienomis viešumoje pasirodo su kelių...

Apsidairykite, ar jūsų namuose nėra šių nereikalingų ir neskoningų daiktų: buvo tikima, kad jie pritraukia negandas (35)

Sakoma, kad namų ūkio gerovei įtakos turi ne tik patys namai , bet ir daiktai, kurie juose yra....

Papietavusi prie ežero išsižiojo: atostogos tai atostogos, bet kokia kainytė! (120)

Paprastai aš nelinkusi burbuliuoti dėl kainų, ypač kai poilsiauju. Atostogos tam ir yra, kad...

Kodėl po seksualinių santykių peršti makštį ir kaip to išvengti

Makšties perštėjimas, skausmas po seksualinių santykių – gana dažnas reiškinys, teigia...

Apgręžiant migrantus – platus pasieniečių arsenalas: kol kas jėgos neprireikė, bet viskam pasiruošta (410)

Pirmadienio vakarą priimtas sprendimas leisti apgręžti neteisėtai sieną kertančius migrantus...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Nacių naikinimui sukurta „Supertvirtovė“ kirto japonams – pamažu tai virto „mirtina rutina“ II dalis

Jeigu nepaskaudo akys skaitant pirmąją dalį ir linksniuojant žodžius „Tvirtovė“ bei...