Šis spektaklis išsiskiria aktualia, daug diskusijų Lietuvoje keliančia pabėgėlių tema. Naujausias O. Koršunovo darbas yra įkvėptas austrų rašytojos Nobelio premijos laureatės Elfriede Jelinek pjesės „Prašytojai“, atskleidžiančios 2013 m. įvykius Austrijoje.
2013-ųjų sausį 70 prieglobsčio prašytojų užėmė vieną iš Austrijos sostinės Vienos bažnyčių. Tik tam, kad atkreiptų visuomenės ir valdžios dėmesį į jų padėtį. Toks protestas buvo nukreiptas prieš nežmoniškas sąlygas šalia Vienos įkurtoje pabėgėlių stovykloje: jie reikalavo geresnių vertėjų, leidimo dirbti, galimybės jų vaikams lankyti mokyklą ir galiausiai sustabdyti savotišką tradiciją kone kasdien keisti vidaus taisykles stovykloje. Daugumai jų deportavimas atgal į gimtąją šalį reiškė viena – mirtį. Deja, daugelis jų buvo deportuoti iš Austrijos jau kitą vasarą.
Šis įvykis tapo atspirties tašku, paskatinusiu E. Jelinek parašyti pjesę „Prašytojai“. 2016 m. birželį šios pjesės skaitymas buvo pristatytas LNDT ir šis įvykis tapo kūrybinio proceso, virtusio spektakliu-akcija, pradžia. Kūrybinei komandai repetuojant, nuo E. Jelinek teksto buvo atsispirta ir gerokai nutolta, o priartėta prie „Eglės žalčių karalienės“ mito, paįvairinti šiandieninėmis pabėgėlių priėmimo Lietuvoje reakcijų refleksijomis.
Iš lietuvių liaudies paimtas pavadinimas intriguoja, tačiau tai tikrai nebus spektaklis vaikams, priešingai – į „Eglę žalčių karalienę“ bus įleidžiami tik pilnametystės sulaukę asmenys. Režisierius O. Koršunovas pateikia iki šiol negirdėtą puikiai žinomos istorijos interpretaciją:
„Pirmasis legendinis atėjūnas lietuviškame folklore yra žaltys Žilvinas. Atėjo, paprašė, suktybe ir prievarta atplėšė Eglę nuo jos gimtinės. Negana to, ėmė jauniausią, mylimiausią seserį, kurios vieta sodžiuje, tarp brolių, dėdžių, ant savosios, derlingos žemės. Tai, kaip į Žaltį reagavo Eglės broliai, yra instinktyvios neapykantos užuomazga lietuviško mentaliteto formavimesi. Dabartis atliepia legendinę Eglės istoriją: dabar taip pat nekenčiame bet kokio atėjūno, net jeigu šio ir nematėme. Jų buvimas suvokiamas kaip mėginimas apgauti, užimti ir pasisavinti, o pasirodymas kursto baimę ir priešiškumą.
Nūdienoje tą jaučiame anoniminio pykčio kupinoje internetinių komentarų kultūroje. Bijoti žalčio ir apsaugoti seserį Eglę – tai lietuviškos brolystės šerdis. Žaltys, atėjūnas, pabėgėlis, prašytojas – jų Europos ir pasaulio mastu mes nematome, bet jo prašymas vis tiek aidi, tačiau stebėtinai nekelia visuotinės atjautos, dažniau – priešingus jausmus. Eglės legenda tampa pretekstu pažvelgti į pirmojo atėjūno ir visų dabarties atėjūnų problemą, kurioje persipina tiek lokalios komentarų reakcijos atspindys, tiek E. Jelinek globalus „Prašytojų“ kontekstas. Pro Eglės ir Žilvino legendos rėmus žvelgiame į skaudžių globalių problemų pažadintą neapykantą atėjūnams...“
Spektaklyje-akcijoje veikia jaunieji Oskaro Koršunovo aktoriai Gediminas Rimeika, Greta Petrovskytė, Ugnė Šiaučiūnaitė, Žygimantė Elena Jakštaitė, Kamilė Petruškevičiūtė, Eimantas Pakalka, Augustė Pociūtė, Inga Šepetkaitė, Kęstutis Cicėnas, Gailė Butvilaitė, Lukas Malinauskas, Oskaras Vygonvskis, Viktorija Žukauskaitė, Ignas Gužauskas, Martynas Ališaukas, Paulina Taujanskaitė, Artiomas Rybakovas, Taura Kvietinskaitė ir menininkė iš Rumunijos Anca Pitaru. Spektaklio dailininkai – random heroes, kompozitorius – Gintaras Sodeika, režisieriaus asistentas – Antanas Obcarskas.
Perkant specialų bilietą, 5 eurai bus pervedami Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, kuri surinktas lėšas panaudos nuo karo ir persekiojimų bėgančių žmonių būtiniausioms reikmėms patenkinti.
