Fondo surengtame seminare "Prarastosios Lietuvos Jeruzalės atminimo grąžinimas" savaitgalį dalyvavo Švietimo ir mokslo, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų, Vilniaus savivaldybės atstovai, Vilniuje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai, muziejininkai, architektai bei istorikai.
Seminaro dalyviai sutarė, kad būtina įrengti nuolatinę ekspoziciją "Vilnius-dingusi Lietuvos Jeruzalė" bei Vilniaus senamiestyje ženklinti žydų kilmės kultūros veikėjų memorialines vietas. Taip pat nutarta parengti istorinių žydų kvartalų fragmentų atkūrimo programos pristatymo Lietuvos ir pasaulio visuomenei priemonių planą.
Vykdant Lietuvos Vyriausybės 2002 metų rudenį priimtą nutarimą dėl Vilniaus istorinių žydų kvartalų būdingų fragmentų atkūrimo programos buvo numatyta pirmąjį žydų kvartalo fragmentą senamiestyje greta Mėsinių gatvės atstatyti iki 2003 metų vasaros pabaigos.
Tačiau Vyriausybei pakeitus žemės nuomos aukcionų rengimo tvarką, vėluoja Vilniaus istorinio žydų kvartalo fragmento atstatymo darbai. Buvo planuojama 2002 metų gruodį paskelbti sklypo nuomos aukcioną, kurį laimėjęs verslininkas savo lėšomis, pagal istorinius dokumentus, atstatytų buvusį žydų kvartalo fragmentą greta Mėsinių gatvės.
Tačiau aukcionas neįvyko, nes pernai spalį Vyriausybė pakeitė aukcionų rengimo tvarką. Todėl iš naujo turės būti įvertinta sklypo greta Mėsinių gatvės kaina.
Atstačius pirmąjį žydų geto fragmentą Mėsinių gatvės kvartale už Šiuolaikinio meno centro, planuojama imtis statybų priešais Prancūzijos ambasadą tarp Šv.Jono ir Švarco gatvių.
Vėliau, sukaupus lėšų iš komercinės veiklos šiuose kvartaluose, būtų imtasi trečiojo žydų kvartalo su sovietmečiu sunaikinta Didžiąja sinagoga centre statybos tarp Stiklių ir Vokiečių gatvių. Vilnius prieš Antrąjį pasaulinį karą garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų.
Žydų bendruomenė Vilniaus Senamiestyje per šimtmečius suformavo kelis kvartalus, kur klestėjo amatai, religiniai centrai. Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų.
Šimtmečiais sukauptos materialinės ir kultūros vertybės buvo išgrobstytos, dalis pastatų - sugriauti. Žydų istorinio geto statiniai buvo naikinami ir sovietmečiu.
Penktojo dešimtmečio pabaigoje buvo sugriauta viena didžiausių Europoje Vilniaus Didžioji sinagoga. Dabar kai kurių sugriautų žydų paveldo pastatų vietose Vilniaus senamiestyje yra tušti plotai ir skverai.