aA
Pripažintas geriausiu pasaulio konceptualios fotografijos autoriumi Ukrainos fotomenininkas Romanas Pyatkovka Šiaulių fotografijos muziejuje susitiko su fotografijos mėgėjais ir pristatė savo kūrybą. Ukrainiečio darbų yra įsigijusios galerijos, privatūs asmenys ir bankai.
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

– Jūsų pirmoji darbo vieta – teatras, kuriam atidavėte aštuonerius metus. Dažnai sakoma, kad iš teatro išeiti labai sunku, tad kas įvyko, kad palikote šią darbovietę ir kaip atradote fotografavimą?

– Dirbau Charkovo jaunojo žiūrovo teatre. Sovietiniais metais jis buvo tikrai avangardinis. Jauni režisieriai jau tuomet statė roko operas. Pradėjau teatre dirbti šviesos dailininku, mane iš karto išsiuntė mokytis į teatrinį institutą. Dirbau teatre ir mokiausi Kijeve. Būtent ten pamačiau Panevėžio dramos teatro spektaklius. Žavėjausi aktoriumi Donatu Banioniu ir režisieriaus Juozo Miltinio darbais. Jis jau tada buvo legenda. Mums tuomet panevėžiečių teatras buvo vakarų vakarai. Visa Ukraina nuo šių gastrolių buvo sujaudinta.

Romanas Piatkovka
Romanas Piatkovka
© E. Tamošiūno nuotr.

Pasikeitė vyriausiasis režisierius, neradau bendros kalbos, be to supratau, kad teatrinėje karjeroje pasiekiau lubas, kad nebėra kur kilti. Charkove veikė visoje Sovietų Sąjungoje pripažinta meninės fotografijos mokykla. Turėjau ne vieną pažįstamą fotografą, jie man darė didelę įtaką. Dar teatre pradėjau daryti fotografinius „buterbrodus“ – kadrą ant kadro, taip gimė ciklai. Nusprendžiau tapti geru fotografu ir nuėjau pameistriu į dirbtuves, kuriose buvo gaminamos komunistinės vaizdinės lauko reklamos. Ten buvo puikios techninės sąlygos: naujausia aparatūra, spausdinimo įranga, puiki fotografavimo technika. Ten daug fotografavau ir tapau fotografu. Tai jau darau daugiau nei trisdešimt metų.

Fotografija – gyvenimo būdas

– Vieni sako, kad fotografu reikia gimti, kiti – galima fotografuoti, o ką jūs sakote savo studentams?

– Sakau, kad tai gyvenimo būdas, kad tuo reikia gyventi. Vienas didžiausių pasaulio fotografų, patenkantis į geriausiųjų dešimtuką Borisas Michailovas yra mano mokytojas ir draugas, kažkada plėšydavo mano nuotraukas ir sakydavo, kad niekada nebūsiu geras fotografas. Jis sakydavo, kad nieko nesuprantu fotografijoje, kad kuo greičiau mesčiau šį užsiėmimą. Tai mane stimuliavo, stengiausi daryti geresnes fotografijas. Ir vieną dieną Borisas pasakė, kad atėjo laikas parodyti mano darbus pasauliui.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Tuomet jau vėrėsi Sovietų Sąjungos geležinės sienos, buvo galima drąsiau važinėti po užsienio šalis. Sovietinis menas tapo geidžiamu: apie jį rašė kritikai, galerijos ir kolekcininkai pradėjo supirkinėti darbus. Didelės įtakos turėjo 1987-1988 metais į SSRS atvažiavusi čekų kritikė Dannela Mraskova. Ji sudarė sovietinių fotografų albumą, kuriame publikuojamos ir lietuvių fotografijos. Albumas išleistas Londone, ir tai vienintelė fotografijos knyga, perleista net dešimt kartų. Su Dannela susipažinau ir ji pakvietė surengti parodą Prahoje. Dar po metų ji pakvietė dėstytojauti. Taip prasidėjo mano tarptautinė karjera. Kai buvau pripažintas pasaulyje, mane pradėjo pripažinti ir Ukrainoje. (Juokiasi.)

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Karo metu menas – ginklas

– Kokia dabar Ukrainos fotografija? Kaip menas reaguoja į politinius sukrėtimus?

– Ir fotografija, ir visas profesionalus menas tik stiprėja. Fotografija turi neblogas pozicijas pasauliniame kontekste. Visuomet norėjau, kad mano studentai būtų matomi, to norėjo ir mano mokytojai. Daug važinėju po pasaulį, skaitau paskaitas apie jaunąją fotografų kartą, stengiuosi, kad jaunimą kviestųsi užsienio šalys. Reikia, kad jaunimas pamatytų Europą ir tvirtai įkvėptų jos oro.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

– O koks Ukrainos valdžios požiūris į kultūrą?

– Beveik jokio. Ji bando išlaikyti muziejus, finansuoja teatrus. Nors tai daro. Bet jokio dėmesio nei fotografijai, nei dailei. Turėjau konfliktą su ministru, gal labiau „dialogą“ spaudoje. Buvau pripažintas geriausiu pasaulyje konceptualios fotografijos kūrėju – tai fotografijos „Oskaras“, kuris teikiamas Londone. O mūsų kultūros ministras neatvažiavo, nors buvo labai daug nominantų, kuriuos atlydėjo pasiuntiniai. Ukraina nieko neatsiuntė. Vienas jaunas žurnalistas priėjo prie manęs ir klausia: Charkovas – tai Lenkija? Pasakiau, kad neduosiu jam interviu, nes jam jis nepasiruošęs. Ir tai ne to žurnalisto kaltė, o vyriausybės, kuri turi pristatyti Ukrainą pasauliui.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Vėl vyksta prestižinis festivalis, vėl Kultūros ministerijos atstovų nėra, man atsako: vyksta karas, gal nereikia mums užsienio konkursuose dalyvauti. Atsakiau, kad kaip tik reikia, kai vyksta karas. Nes menas – mūsų ginklas. Po šių savo žodžių sulaukiau Kultūros ministerijos garbės rašto. (Kvatoja.)

Su pavydu žiūriu į Lietuvos valdžios dėmesį fotografijai. Vien Šiaulių fotografijos muziejus koks įspūdingas, juk jis ne už privačias, o už valstybės lėšas rekonstruotas. Jei sutiksiu jūsų kultūros ministrą, nusilenksiu už dėmesį fotografijai. Jau sovietiniais metais lietuviška fotografija žavėjo mus, kokie albumai buvo leidžiami! Mums iki to dar labai, labai toli.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Sukrečiantys ciklai

– Žiūrėjau jūsų ciklus. Vienas baisiausių – holodamoro tematika. Kai ant senų iš alkio mirusių žmonių nuotraukas retušavote, „įdėjote“ akis. Nebijote šios temos, juk ciklas atsirado dar esant SSRS?

– Tai, ką darėme, visuomet buvo rizika. Apnuogintas kūnas buvo laikomas pornografija. Kartą sumontavau, kad mergaitei už krūties laiko Leninas. Mane kvietė KGB. Buvau labai išsigandęs.

Romanas Piatkovka, Svajūnas Sabaliauskas
Romanas Piatkovka, Svajūnas Sabaliauskas
© E. Tamošiūno nuotr.

O holodamoras domino, juolab kad tuomet tik pradėta apie jį kalbėti. Mane pasiekė nelegali knyga apie holodamoro įvykius. Knyga buvo atspausdinta mašinėle. Pavadinau ciklą „Fantomai iš 30-ųjų“. Ačiūdie, dėl šio ciklo neturėjau jokių nemalonumų.

– Kada sugalvojote techniką kadras ant kadro?

– Viskas iš Charkovo fotografijos mokyklos. Nelabai gerai mokėjau nuotraukas spausdinti ir ryškinti juosteles. Tad ėmiau eksperimentuoti. Pirmasis Charkovo mokykloje pradėjau naudoti archyvinius ir naujus kadrus. Archyviniai kadrai buvo iš Felikso Dzeržinskio gamyklos, kuri gamindavo fotoaparatus, o pats fabrikas įsikūrė buvusioje nepilnamečių kolonijoje. Ne vienas fabriko darbuotojas buvęs šios kolonijos auklėtinis, vadinamasis „besprizornikas“.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Londone pristačiau ciklą, kuriame sovietinės spaudos propagandinės nuotraukos, sujungtos su andergraundiniais paveikslėliais. Sukėliau andergraundinio ir sovietinio meno dialogą. Šiuolaikinis menas pirmiausia yra tyrinėjimai. Man patinka tyrinėti archyvinius kadrus, juos sieti su dabartimi, tai žiūrovui patinka.

Darbus perka investicijai

– Jūsų darbus perka Italijos, Rusijos, JAV ir kitų šalių galerijos ir kolekcininkai. Koks jūsų darbų rinkėjas, nes bent jau pats neįsivaizduoju jūsų darbo, kabančio valgomajame?

– Pirmiausia nemanau, kad mano darbai jiems patinka. Darbai perkami, nes mano vardas gerai „užsuktas“ ir fotografijos – geras pinigų investavimas. Darbus perka muziejai, kurie žino, kas yra šiuolaikinis menas, perka ir bankai kaip investiciją. Yra toks posakis: „paveiksliukas laiko sieną ar ne?“ Tad mano paveikslų namuose kabinti negalima, nes jie rūstūs, neretai negražūs. Mano darbai neturi būtinai patikti.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Menininkas visuomet turi mokytis ir kurti nauja. Žiūrovas turi išmokti žiūrėti. Gaila, bet suprantančių žiūrovų yra labai maža, daug apsimeta, kad supranta. Reikia perskaityti semantiką, kurią sukuriu ir perteikiu. Meną reikia iššifruoti, tai galvosūkis žiūrovui.

– Ir pabaigai, sakote, kad Ukrainos jaunimui reikia pamatyti pasaulį, bet ar neatsitiks taip, kad jaunimas masiškai išvyks, jei Ukraina taps Europos Sąjungos (ES) nare?

– Jei kada Ukraina taps ES nare, tai išvažiuos talentingas jaunimas. Darbo rankų Europoje jau ir taip privažiavo iš naujųjų narių. Mano studentai, nors ir patriotiškai nusiteikę, kalba keliomis kalbomis, tad jokių problemų jiems asimiliuotis Europoje nėra. Bet ne visi gali ilgai gyventi užsienyje. Dešimtis kartų galėjau pasilikti svečioje šalyje, bet tėvynė traukia. Tėvynės ilgesio jausmą ypač turi ukrainiečiai ir jūs, lietuviai.

Romanas Piatkovka
Romanas Piatkovka
© E. Tamošiūno nuotr.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Meno simpoziumo „Malonny‘6“ prezidentas Ray Bartkus siūlo atvykti į Marijampolę

Meno simpoziumas „Malonny“ šiemet birželio 27 –liepos 3 dienomis jau šeštąjį kartą...

Kviečia į viešą diskusiją, skirtą Jonui Mekui

Birželio 26 d., trečiadienį, nuo 18.30 val. „Rupert“ (Vaidilutės g. 79, Vilnius) kviečia į...

Aukcione parduotas revolveris, kuriuo nusišovė Vincentas van Goghas (2)

Revolveris, kuriuo, kaip manoma, nusišovė dailininkas Vincentas van Goghas (1853–1890 m. m.),...

Vasara Lietuvos bibliotekose – įkvėpimui ir atgaivai skirtų renginių ir užsiėmimų maratonas

Skaitymo iššūkiu bei Tėvo dienai skirtais skaitymais mažiausiems vasarą pradėjusios šalies...

Kalbančių skulptūrų sąrašą papildys Vytauto Kernagio skulptūra

Birželio 19 d., trečiadienį, 18.30 val, prie maestro Vytauto Kernagio paminklinio suoliuko bus...

Top naujienos

Protestas Gruzijoje: 10 tūkst. žmonių bandė šturmuoti parlamentą policija panaudojo gumines kulkas ir vandens patrankas (331)

Gruzijoje ketvirtadienio vakarą apie 5 tūkst. žmonių susirinko į protestą prieš Rusijos...

80 proc. širdies ligų galima išvengti ir kardiologė pataria, kaip tai padaryti: vieno dalyko turite atsisakyti iškart (71)

Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra daugiau nei 56 proc. DELFI laidoje „...

Atviras pokalbis su Agne Jagelavičiūte: visur, kur buvo galima tiesiog laimėti – aš pralaimėjau (147)

„Gal yra žmonių, kuriems kažkas gyvenime pasisekė ir galbūt sėkmė egzistuoja, bet savo...

Apie nuslėptą „bachūro“ praeitį Pravieniškėse prabilusiam kauniečiui – kalinių egzekucija (144)

Pravieniškių pataisos namus valdžiusiems Kauno nusikaltėliams įsiteikti norėjęs kalinys manė,...

Sabonis – gandų sūkuryje: gali būti iškeistas į aukštą naujokų biržos šaukimą (33)

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Brukline įvyks NBA naujokų birža. Savo pavardes joje...

Pasakė, kokių orų tikėtis per Jonines: galimi du scenarijai (3)

Penktadienio dieną per Lietuvą keliaus šaltasis atmosferos frontas, kuris stums labai šiltą ir...

Vyro išpažintis: mergina ruošė man vakarienę, o aš tuo metu mylėjausi su kita (64)

„Mano mergina ruošė man šventinę vakarienę, o aš tuo metu buvau jai neištikimas. Esu...

Sparčiai populiarėjantis miego pagalbininkas – baltasis triukšmas: ką būtina žinoti apie galimus pavojus (20)

Prisimenu, kad kartais atrodydavo, jog visą dieną nieko kito neveikiu, kaip tik migdau savo...

30-metį glumina kolegių mėtomos užuominos: neprasidėčiau su jomis dėl vienos priežasties (219)

Man labai patiko naujas ir labai atmosferą įkaitinęs straipsnis apie vyrų ieškančias moteris...

Į Marakešo stiliaus vakarėlį susirinkusios garsenybės stebino savo įspūdingais kostiumais (72)

Ketvirtadienio vakarą „Relais & Châteaux Stikliai " kiemelyje vyko tradicija jau tapęs...