aA
Pripažintas geriausiu pasaulio konceptualios fotografijos autoriumi Ukrainos fotomenininkas Romanas Pyatkovka Šiaulių fotografijos muziejuje susitiko su fotografijos mėgėjais ir pristatė savo kūrybą. Ukrainiečio darbų yra įsigijusios galerijos, privatūs asmenys ir bankai.
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

– Jūsų pirmoji darbo vieta – teatras, kuriam atidavėte aštuonerius metus. Dažnai sakoma, kad iš teatro išeiti labai sunku, tad kas įvyko, kad palikote šią darbovietę ir kaip atradote fotografavimą?

– Dirbau Charkovo jaunojo žiūrovo teatre. Sovietiniais metais jis buvo tikrai avangardinis. Jauni režisieriai jau tuomet statė roko operas. Pradėjau teatre dirbti šviesos dailininku, mane iš karto išsiuntė mokytis į teatrinį institutą. Dirbau teatre ir mokiausi Kijeve. Būtent ten pamačiau Panevėžio dramos teatro spektaklius. Žavėjausi aktoriumi Donatu Banioniu ir režisieriaus Juozo Miltinio darbais. Jis jau tada buvo legenda. Mums tuomet panevėžiečių teatras buvo vakarų vakarai. Visa Ukraina nuo šių gastrolių buvo sujaudinta.

Romanas Piatkovka
Romanas Piatkovka
© E. Tamošiūno nuotr.

Pasikeitė vyriausiasis režisierius, neradau bendros kalbos, be to supratau, kad teatrinėje karjeroje pasiekiau lubas, kad nebėra kur kilti. Charkove veikė visoje Sovietų Sąjungoje pripažinta meninės fotografijos mokykla. Turėjau ne vieną pažįstamą fotografą, jie man darė didelę įtaką. Dar teatre pradėjau daryti fotografinius „buterbrodus“ – kadrą ant kadro, taip gimė ciklai. Nusprendžiau tapti geru fotografu ir nuėjau pameistriu į dirbtuves, kuriose buvo gaminamos komunistinės vaizdinės lauko reklamos. Ten buvo puikios techninės sąlygos: naujausia aparatūra, spausdinimo įranga, puiki fotografavimo technika. Ten daug fotografavau ir tapau fotografu. Tai jau darau daugiau nei trisdešimt metų.

Fotografija – gyvenimo būdas

– Vieni sako, kad fotografu reikia gimti, kiti – galima fotografuoti, o ką jūs sakote savo studentams?

– Sakau, kad tai gyvenimo būdas, kad tuo reikia gyventi. Vienas didžiausių pasaulio fotografų, patenkantis į geriausiųjų dešimtuką Borisas Michailovas yra mano mokytojas ir draugas, kažkada plėšydavo mano nuotraukas ir sakydavo, kad niekada nebūsiu geras fotografas. Jis sakydavo, kad nieko nesuprantu fotografijoje, kad kuo greičiau mesčiau šį užsiėmimą. Tai mane stimuliavo, stengiausi daryti geresnes fotografijas. Ir vieną dieną Borisas pasakė, kad atėjo laikas parodyti mano darbus pasauliui.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Tuomet jau vėrėsi Sovietų Sąjungos geležinės sienos, buvo galima drąsiau važinėti po užsienio šalis. Sovietinis menas tapo geidžiamu: apie jį rašė kritikai, galerijos ir kolekcininkai pradėjo supirkinėti darbus. Didelės įtakos turėjo 1987-1988 metais į SSRS atvažiavusi čekų kritikė Dannela Mraskova. Ji sudarė sovietinių fotografų albumą, kuriame publikuojamos ir lietuvių fotografijos. Albumas išleistas Londone, ir tai vienintelė fotografijos knyga, perleista net dešimt kartų. Su Dannela susipažinau ir ji pakvietė surengti parodą Prahoje. Dar po metų ji pakvietė dėstytojauti. Taip prasidėjo mano tarptautinė karjera. Kai buvau pripažintas pasaulyje, mane pradėjo pripažinti ir Ukrainoje. (Juokiasi.)

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Karo metu menas – ginklas

– Kokia dabar Ukrainos fotografija? Kaip menas reaguoja į politinius sukrėtimus?

– Ir fotografija, ir visas profesionalus menas tik stiprėja. Fotografija turi neblogas pozicijas pasauliniame kontekste. Visuomet norėjau, kad mano studentai būtų matomi, to norėjo ir mano mokytojai. Daug važinėju po pasaulį, skaitau paskaitas apie jaunąją fotografų kartą, stengiuosi, kad jaunimą kviestųsi užsienio šalys. Reikia, kad jaunimas pamatytų Europą ir tvirtai įkvėptų jos oro.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

– O koks Ukrainos valdžios požiūris į kultūrą?

– Beveik jokio. Ji bando išlaikyti muziejus, finansuoja teatrus. Nors tai daro. Bet jokio dėmesio nei fotografijai, nei dailei. Turėjau konfliktą su ministru, gal labiau „dialogą“ spaudoje. Buvau pripažintas geriausiu pasaulyje konceptualios fotografijos kūrėju – tai fotografijos „Oskaras“, kuris teikiamas Londone. O mūsų kultūros ministras neatvažiavo, nors buvo labai daug nominantų, kuriuos atlydėjo pasiuntiniai. Ukraina nieko neatsiuntė. Vienas jaunas žurnalistas priėjo prie manęs ir klausia: Charkovas – tai Lenkija? Pasakiau, kad neduosiu jam interviu, nes jam jis nepasiruošęs. Ir tai ne to žurnalisto kaltė, o vyriausybės, kuri turi pristatyti Ukrainą pasauliui.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Vėl vyksta prestižinis festivalis, vėl Kultūros ministerijos atstovų nėra, man atsako: vyksta karas, gal nereikia mums užsienio konkursuose dalyvauti. Atsakiau, kad kaip tik reikia, kai vyksta karas. Nes menas – mūsų ginklas. Po šių savo žodžių sulaukiau Kultūros ministerijos garbės rašto. (Kvatoja.)

Su pavydu žiūriu į Lietuvos valdžios dėmesį fotografijai. Vien Šiaulių fotografijos muziejus koks įspūdingas, juk jis ne už privačias, o už valstybės lėšas rekonstruotas. Jei sutiksiu jūsų kultūros ministrą, nusilenksiu už dėmesį fotografijai. Jau sovietiniais metais lietuviška fotografija žavėjo mus, kokie albumai buvo leidžiami! Mums iki to dar labai, labai toli.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Sukrečiantys ciklai

– Žiūrėjau jūsų ciklus. Vienas baisiausių – holodamoro tematika. Kai ant senų iš alkio mirusių žmonių nuotraukas retušavote, „įdėjote“ akis. Nebijote šios temos, juk ciklas atsirado dar esant SSRS?

– Tai, ką darėme, visuomet buvo rizika. Apnuogintas kūnas buvo laikomas pornografija. Kartą sumontavau, kad mergaitei už krūties laiko Leninas. Mane kvietė KGB. Buvau labai išsigandęs.

Romanas Piatkovka, Svajūnas Sabaliauskas
Romanas Piatkovka, Svajūnas Sabaliauskas
© E. Tamošiūno nuotr.

O holodamoras domino, juolab kad tuomet tik pradėta apie jį kalbėti. Mane pasiekė nelegali knyga apie holodamoro įvykius. Knyga buvo atspausdinta mašinėle. Pavadinau ciklą „Fantomai iš 30-ųjų“. Ačiūdie, dėl šio ciklo neturėjau jokių nemalonumų.

– Kada sugalvojote techniką kadras ant kadro?

– Viskas iš Charkovo fotografijos mokyklos. Nelabai gerai mokėjau nuotraukas spausdinti ir ryškinti juosteles. Tad ėmiau eksperimentuoti. Pirmasis Charkovo mokykloje pradėjau naudoti archyvinius ir naujus kadrus. Archyviniai kadrai buvo iš Felikso Dzeržinskio gamyklos, kuri gamindavo fotoaparatus, o pats fabrikas įsikūrė buvusioje nepilnamečių kolonijoje. Ne vienas fabriko darbuotojas buvęs šios kolonijos auklėtinis, vadinamasis „besprizornikas“.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Londone pristačiau ciklą, kuriame sovietinės spaudos propagandinės nuotraukos, sujungtos su andergraundiniais paveikslėliais. Sukėliau andergraundinio ir sovietinio meno dialogą. Šiuolaikinis menas pirmiausia yra tyrinėjimai. Man patinka tyrinėti archyvinius kadrus, juos sieti su dabartimi, tai žiūrovui patinka.

Darbus perka investicijai

– Jūsų darbus perka Italijos, Rusijos, JAV ir kitų šalių galerijos ir kolekcininkai. Koks jūsų darbų rinkėjas, nes bent jau pats neįsivaizduoju jūsų darbo, kabančio valgomajame?

– Pirmiausia nemanau, kad mano darbai jiems patinka. Darbai perkami, nes mano vardas gerai „užsuktas“ ir fotografijos – geras pinigų investavimas. Darbus perka muziejai, kurie žino, kas yra šiuolaikinis menas, perka ir bankai kaip investiciją. Yra toks posakis: „paveiksliukas laiko sieną ar ne?“ Tad mano paveikslų namuose kabinti negalima, nes jie rūstūs, neretai negražūs. Mano darbai neturi būtinai patikti.

Iš ciklo "Charkovo pankai"
Iš ciklo "Charkovo pankai"
© Romano Piatkovkos fotografija

Menininkas visuomet turi mokytis ir kurti nauja. Žiūrovas turi išmokti žiūrėti. Gaila, bet suprantančių žiūrovų yra labai maža, daug apsimeta, kad supranta. Reikia perskaityti semantiką, kurią sukuriu ir perteikiu. Meną reikia iššifruoti, tai galvosūkis žiūrovui.

– Ir pabaigai, sakote, kad Ukrainos jaunimui reikia pamatyti pasaulį, bet ar neatsitiks taip, kad jaunimas masiškai išvyks, jei Ukraina taps Europos Sąjungos (ES) nare?

– Jei kada Ukraina taps ES nare, tai išvažiuos talentingas jaunimas. Darbo rankų Europoje jau ir taip privažiavo iš naujųjų narių. Mano studentai, nors ir patriotiškai nusiteikę, kalba keliomis kalbomis, tad jokių problemų jiems asimiliuotis Europoje nėra. Bet ne visi gali ilgai gyventi užsienyje. Dešimtis kartų galėjau pasilikti svečioje šalyje, bet tėvynė traukia. Tėvynės ilgesio jausmą ypač turi ukrainiečiai ir jūs, lietuviai.

Romanas Piatkovka
Romanas Piatkovka
© E. Tamošiūno nuotr.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kodėl prastėja lietuvių kalbos mokslas, mokymasis ir kultūra (3)

Internetiniame respublikos puslapyje dar pernai, 2018 m. lapkričio 6 d., perskaičiusi Ferdinando...

Dizainerė Renata Maldutienė kuria spalvų namus (1)

„Spalvos yra tik įrankis“, – sako mados dizainerė, Vilniaus dailės akademijos ( VDA )...

Apie Orfėją, Avicii ir kartą, kuriai niekas neįdomu

Artėjant Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjerai – Dovilės Zavedskaitės „Orfeo. Miesto...

Justino Marcinkevičiaus eilėraščių rinkinį vaikams iliustravusi Agnė Nananai: man patinka įsivaizduoti eilėraščius (1)

Vos pasirodžiusi lietuvių poeto klasiko Justino Marcinkevičiaus eilėraščių vaikams rinktinė...

„Naujajame Baltijos šokyje“ – stilių mišinys: nuo breiko, hiphopo iki „krampo“

Liko visai nedaug iki šiųmečio tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „ Naujasis Baltijos...

Top naujienos

Amerikiečiams priteisti milijonai dėl vėžį sukėlusio chemikalo: tiesą nuslėpti padėjo lietuvių kilmės mokslininkas (17)

Plačiai pasaulyje nuskambėjo žinia apie tai, kad jau dviem amerikiečiams, susirgusiems vėžiu,...

„Mercedesas“ su atsukta rida įžiebė konfliktą: moteris prabilo apie žinomos bendrovės veiksmus (202)

Maždaug prieš metus iš Kauno automobilių turguje esančios aikštelės Jekaterina Dumskytė pirko...

Vilniaus burbului tokie dalykai jau net nesisapnuoja: kaip gyvena kita dalis Lietuvos (125)

Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei prieš krizę, vidutinis atlyginimas yra daugiau nei...

Iškart po prezidento rinkimų Putinas Ukrainai jau turi paruošęs planą  sustiprintų įtampą konflikte su Kijevo vyriausybe (670)

Rusija gali pasiūlyti pasus žmonėms, gyvenantiems atskilusiuose Rytų Ukrainos regionuose,...

Britas, išvadavęs moteris nuo kančių: anksčiau naudojome vienas šukas viskam ir tai buvo didžiulė klaida (3)

Prieš keletą savaičių Lietuvoje viešėjusio brito Shauno Pulfrey pavardę čia žino retas, bet...

Šri Lankoje per Velykų pamaldas bažnyčiose ir viešbučiuose nugriaudėjo 8 sprogimai: aukų padaugėjo iki 215 atnaujinta 19.26 (728)

Trijose bažnyčiose ir trijuose viešbučiuose Šri Lankos sostinėje Kolombe ir jo apylinkėse...

Lemtinga diena: Ukrainoje renkamas prezidentas rinkėjas apie Zelenskį: jį suės gyvą, atnaujinta 17.52 (814)

Ukrainiečiai sekmadienį balsuoja prezidento rinkimuose, per kuriuos jie konflikto draskomos savo...

„Playboy“ magnato Hugh Hefnerio našlės gyvenimas po vyro mirties: kaip ji atrodo be milijonų ir silikoninės krūtinės? (2)

Kai mirė 91-erių sulaukęs „Playboy“ magnatas Hugh Hefneris , našle liko jo žmona –...

Gyvenimą apvertė širdies smūgis svečioje šalyje – teko grįžti namo ir vietoj pirties įrengti cechą (3)

Šviežią aliejų spaudžiančius žmones Vilkaviškio rajone greitai bus sunku suskaičiuoti ant...

Ką daryti, kad šventės nesibaigtų maisto koma ir nepritrūktume energijos? (4)

Kur šventės, ten ir dažnas jų palydovas – persivalgymas . Atsispirti sočiam, su meile ruoštam...