Paroda, pavadinimu „Kolekcijos. Nuo tipologinio tyrimo iki manijos kaupti”, sumanyta kaip vieno iš kertinių fotografijos principų – tipologiško objekto dokumentavimo analizė ir jos atspindys lietuviškame vizualios kutūros kontekste.

Fotografija nuo pat savo ištakų (net tuomet, kai dar nepretendavo būti menine forma) buvo tampriai susieta su objektų rūšiavimu, fiksavimu ir rinkimu.
Plačiai išplitus moksliniams tipologiniams rinkiniams ši strategija transformavosi į vadinamajį „deadpan“ stilių meninės fotografijos kontekste.

Toje terpėje Vytautas V. Stanionis tėvo dokumentinę medžiagą transformavo į konceptualų meninį projektą. O A. Lukys ir G. Trimakas, kryptingai dokumentuodami rastus ar buities objektus, pradeda vystyti savarankiškus fotografijų ciklus, kuriuose pamatinė kūrinio atsiradimo priežastis yra objektų tipologiškumas.
Šitokia stilistika nepraranda aktualumo ir iki šiol ją plėtoja tiek viduriniosios, tiek jauniausios kartos autoriai V. Manomaitis, V. Samulionytė.

Nors atrodytų, kad autoriai labai skirtingi, juos vienija vizualinis ir idėjinis principas. Jie renka kolekcijas savais tikslais ir principais, o paroda – tai lyg vieno hipotetinio kolekcininko rinkinys. Autorių įvairovė ir probleminio lauko platumas leidžia kalbėti ir apie kitas fotografinio lauko aktualijas: atminties fenomeną, fotografinės technikos ir atvaizdo percepciją bei fenomenologiją.
Tekstą katalogui parašė menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. O pats katalogas sukurtas taip, kad jį nesunkiai galima transformuoti į aštuonių autorių darbų išklotines, savotiškus autorių kūrinių žemėlapius.