aA
Birželio 26-ąją šalies kino teatruose pasirodysiančio filmo „Nova Lituania“ pagrindinis veikėjas, tarpukariu artėjant katastrofos nuojautai, turi idėją – sukurti atsarginę Lietuvą užjūrio teritorijose. Realus šio veikėjo prototipas – geografijos profesorius Kazys Pakštas, didelę dalį savo karjeros paskyrė ieškodamas tam tinkamiausios vietos ir mėgindamas šia idėja įtikinti valdžios žmones. Ar atsarginė Lietuva užjūriuose galėjo tapti realiu projektu? Apie tai su profesoriumi Liudu Mažyliu kalbėjosi „Nova Lituania“ režisierius ir scenarijaus autorius Karolis Kaupinis, filme parodęs istoriją, kuri galėjo būti.
Nova Lituania
Nova Lituania
© Stopkadras

Liudas Mažylis sako, kad tokios idėjos tuometiniame laikotarpyje nebuvo netikėtos – kolonializmas tebebuvo gyvas. „Įvairios to meto valstybės – tokios, kaip Belgija, Danija, arba dar seniau – Portugalija, intensyviai svarstydavo kolonijų klausimą. Grubiai tariant, tam tikru metu net buvo „kolonijų rinka“. Tad Lietuva šiuo atveju nebuvo jokia išimtis ir K. Pakšto idėjos būtų buvusios visiškai priimtinos. Kitas klausimas, ar Lietuva turėjo resursų, ar valdžia to norėjo?“, – pranešime žiniasklaidai kelia klausimus profesorius.

Ar atsarginė Lietuva būtų buvusi kitokia kolonija?

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kolonijos žlugo viena po kitos – ar toks pat likimas būtų laukęs ir atsarginės Lietuvos? „Nova Lituania“ režisierius su profesoriumi svarsto, kad nebūtinai. „Man atrodo, kad Pakšto požiūris į koloniją skyrėsi nuo Vakarų Europos kolonializmo. Pastarasis žymi tuometinį įsitikinimą civilizacine misija ar paprasčiausią resursų išnaudojimą, vietinių kaip objekto traktavimą“, – pastebi K. Kaupinis.

Pasak L. Mažylio, K. Pakštas norėjo, kad tai būtų tiesiog kita žemė, kita erdvė, o žmonės – tie patys. „Jo įsivaizduojamoje kitoje Lietuvoje galbūt nebūtų buvę čiabuvių eksploatacijos. Ten būtumėme tie patys mes, tie patys lietuviai, todėl kolonijų žlugimo laikotarpiu K. Pakšto projektuota kita – antroji, naujoji, Lietuva nebūtinai turėjo išnykti“, – svarsto L. Mažylis. Tačiau net ir kuriant kitokią koloniją, išlieka klausimas, o kur kraustytis?

Kur gi tie tušti plotai atsarginei Lietuvai?

„Man atrodo, kad K. Pakšto idėjos neįmanomumas ir problema yra ta, kad nėra tokios teritorijos. Jis ieško, ieško, bet kiekvienos savo studijos pabaigoje prieina šią išvadą: tačiau tai nėra ta vieta, kur jau būtų galima padėti tašką ir sakyti – „štai“. Viena vertus, jis atsarginės Lietuvos ieško tam, kad pats pabėgtų nuo kolonizacijos, bet pats supranta paradoksą, kad tai darydamas, jis neišvengiamai vėl įsivelia į tą patį procesą. O tuščių plotų, gerų tuščių plotų, kuriuos galima taip lengvai užimti, jų nėra pasaulyje – nėra pažadėtosios žemės“, – svarsto K. Kaupinis.

Vis dėlto L. Mažylis pastebi, kad plotai buvo užimami įvairiais būdais – ne vien atsikraustant į jau egzistuojančią teritoriją. „Čia visaip galima galvoti. Pavyzdžiui, olandai didžiuojasi, kuomet iš jūros atkovoja eilinį sklypą. K. Pakšto idėjos buvo vizionieriškos, tačiau nei valdžią įtikino, nei daug bendraminčių įgijo. Tačiau tai nereiškia, kad to nereikėjo daryti.“ O gal dabar laikai pasikeitė ir vizionieriai – jau girdimi?

Ar šiandien klausytumėmės K. Pakšto?

L. Mažylis atkreipia dėmesį, kad aplinka tokius žmones yra linkusi laikyti keistuoliais ir jie nepelnytai neišgirstami. „Labai dažnai tų „keistųjų“ žmonių įžvalgos, pasirodo, buvę svarbios“, – sako jis, o K. Kaupinis priduria: „Man atrodo, kad dažnai Lietuvoje politinės fantazijos trūkumas kyla iš to, kad mes – labai normalūs, įprasti ir, tam tikra prasme, labai nuobodūs politiniuose sprendimuose.“

„Taip, turime rimto politiko įvaizdį“, – sutinka L. Mažylis. „Net pasakyčiau, kad Lietuvoje geru politiku yra laikomas tas, kuris teisingai ūkiškai mąsto. Juk kam mes formuojame valdžią ir vyriausybę? Kad tvarkingai tvarkytų ekonomiką. O kas ta ekonomika? Lietuviškai – ūkis. Vizionierių mums nelabai reikia. Nors iš tikrųjų dabar gyvename laikotarpyje, kai mums tikrai įsakmiai reikia vizijų – jau vien dėl klimato kaitos“, – apibendrina profesorius.

Ar filme pagrindiniam filmo herojui galiausiai pavyko įtikinti premjerą perkelti Lietuvą į Afriką, sužinosite šalies kino teatruose nuo birželio 26 d.

„Nova Lituania“ pripažintas geriausiu filmu Atėnų ir Rygos kino festivaliuose, pelnė specialų „Cineuropa“ apdovanojimą Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“, o režisierius Karolis Kaupinis buvo paskelbtas geriausiu režisieriumi Vokietijoje vykusiame „goEast“ kino festivalyje. Filme vaidina Aleksas Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė.

Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras prie LR Kultūros ministerijos. Filmo prodiuserė – Marija Razgutė („M-films“).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.0000

Filmo „Gustoniai Gustoniuose“ autorius Darius Žiūra: kaime vis labiau jaučiama ryški vartotojiškos kultūros invazija

Rugsėjo 24 – spalio 4 dienomis vyksiantį Tarptautinį Vilniaus dokumentinių filmų festivalį (...

Meno projektas tyrinėja, kaip mikroorganizmai gali pakeisti mus ir mūsų meno suvokimą

Nuo spalio 6 d. 18 val. sostinės galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius ) veiks...

Norvegijoje gyvenančios Rūtos Pakarklytės darbai provokuoja Vilniuje: kur menas, kur šiukšlės? (1)

Iki rugsėjo 26 dienos sostinėje vykstančioje Vilniaus keramikos meno bienalėje šalia Lietuvos...

Auditorijai ėmus protestuoti dėl sąlygų, Ispanijoje nutrauktas operos spektaklis

Sekmadienio, rugsėjo 20 d., vakarą žymiajam Madrido Karališkajam operos teatrui teko nutraukti...

Į Kauną atvyksta ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“

Rugsėjo 25–27 dienomis Kaune jau penktą kartą vyks ankstyvojo kino festivalis „ Pirmoji banga...

Top naujienos

Kaunietis seną automobilį iškeitė į paspirtukus, bet liko be 800 Eur kompensacijos: lėšos ištirpo per porą dienų (1374)

Kaunietis Tomas nusprendė savo seną taršų automobilį iškeisti į du elektrinius paspirtukus ,...

„Bloomberg“: Lukašenka su Erdoganu juokiasi iš ES (184)

Štai ji, didingoji Europos Sąjunga, ekonominės galios atžvilgiu nusileidžianti tik JAV. Štai...

Su tariamai 30-mečiu vyru susitiko automobilių aikštelėje: tada ir prasidėjo „linksmybės“ (98)

Kadangi buvo laikas, kai dažnai vaikščiodavau į pasimatymus, todėl norėčiau aprašyti ne...

Ginekologė atsakė į aktualius klausimus apie mergystės plėvę: kam ji reikalinga ir kodėl moterys ryžtasi jos atstatymo operacijai (44)

Nekaltybės praradimas daugelio siejamas su mergystės plėvės plyšimu. Bet ar žinote, kokia yra...

Jurga Jurkevičienė | D+ nariams

Vyriškumo triumfas rugsėjo vendemijos fone specialiai Delfi Plius iš Romos

Pamenate vieną ekspresyviausių pasaulio kinematografo scenų – rugsėjo vendemiją (vynuogių...

Nekalta dukters frazė padėjo vyrui atskleisti žmonos neištikimybę (3)

Vyras papasakojo, kaip dukters frazė atskleidė jam žmonos neištikimybę su jų kaimynu, rašoma...

Schilleris pakomentavo gandus: Blaževičių tikrai matau sudėtyje, dėl Dimšos – pažiūrėsime (1)

Rungtynėms prieš Alytaus „Dzūkiją“ Martinas Schilleris vėl neregistravo Kauno...

„Chimki“ lieka be pergalių, Gudaitis debiutavo „Zenit“ gretose

Rimas Kurtinaitis ne šiaip sau nuogąstavo dėl problematiško komandos pasirengimo sezonui....

Ekspertai: Lavrinovičių atvejis – netipiškas, tačiau atsakomybė turėtų kristi ne tik ant jų (329)

Lietuvą ir vėl supurtė skandalas, kuris priminė praeityje brolių Darjušo ir Kšyštofo...

|Maža didelių žinių kaina