aA
Penktadienį, lapkričio 26 d., įvyko kasmetinis, jau 6-tasis nacionalinis kultūros forumas (Forumas), organizuojamas nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA). Forumas vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, taip pat buvo galima stebėti tiesioginę renginio transliaciją. Šių metų Forumo tema – „Kultūra ir švietimas“, kuri sutelkė švietimo ir kultūros ekspertus diskusijai apie šių dviejų sričių sinergiją, pasitelkiant Lietuvos ir tarptautinę patirtį, norint atkreipti dėmesį į kūrybiškumo svarbą švietime ir susitarti dėl kultūros ir kūrybinių industrijų bei politikos formuotojų bendradarbiavimo formų, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Forumą sudarė dvi dalys: pirma dalis buvo skirta apžvelgti kultūros ir švietimo ateities perspektyvas tarptautiniu bei Lietuvos kontekstu, antrojoje buvo diskutuojama apie švietimo ir kultūros politikų integralumą, kūrybiškumo svarbą formalaus ir neformalaus švietimo kontekste, kūrėjų ir kūrybiško požiūrio integravimą į ugdymo procesus, kritinio mąstymo formavimą, kūrybinių praktikų pritaikymą ir įrankių naudojimą mokymo įstaigose, prieigą prie kokybiškos lietuvių kalbos kūrybos, pedagogų rengimą bei kūrybingumo ugdymą.

„Mūsų tikslas – aktualizuoti pridėtinę kultūros vertę, atskleisti švietimo ir kultūros integralumo klausimus. Šiandien susirinkome čia kartu su švietimo ir kultūros atstovais bei politikos formuotojais ieškoti praktinių sprendimų, kaip šį integralumą užtikrinti. Mokykla užima labai svarbią vietą mūsų gyvenime, todėl norime, kad tas laikas, praleistas mokykloje, būtų įsimintinas, labai naudingas ir kūrybiškas. Įgūdžius turime ugdyti nuo mažens, todėl reikia kūrybiškų mokytojų, procesų ir įrankių. Kviečiame į ugdymo procesą pažvelgti kūrybiškai ir kompleksiškai, o šiandien, norint, kad įvyktų realūs pokyčiai, svarbu, kad susitarimai būtų pratęsti darbiniuose formatuose, į juos būtų įtraukti ir politikai, ir švietimo bei kultūros atstovai“, – Forumo sveikinimo žodžio metu sakė NKIKIA valdybos pirmininkė Živilė Diavara.

Kultūra ir švietimas ateičiai: tarptautinė ir Lietuvos patirtys

Pirmoje dalyje Forumo moderatoriui, „Žinių ekonomikos forumo“ vadovui Arminui Varanauskui pristačius renginį, sveikinimo žodį tarė Kultūros ministras Simonas Kairys ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kurie savo kalboje akcentavo kūrybinių ir kultūrinių industrijų potencialą bei didžiulį kultūrinės edukacijos užtaisą. Jie pabrėžė realių pokyčių svarbą, o Kultūros ministro teigimu kultūra ir kūrybiškumas turėtų tapti ne proginis palydovas, o kasdienis vedlys.

Forumą pradėjo pagrindinis renginio svečias iš JAV – švietimo ekspertas Charles Fadel, Center for Curriculum Redesign (JAV) steigėjas ir direktorius, Harvardo universteto Aukštosios švietimo mokyklos vizituojantis mokslininkas, Verslo ir pramonės patariamojo Švietimo komiteto prie EBPO pirmininkas, kuris savo pranešime pasakojo, su kokiais iššūkiais šalys dažniausiai susiduria, kokiais pavyzdžiais galime sekti ir kaip siekti teigiamų pokyčių švietimo srityje. Pasak. Ch. Fadelio, svarbiausiai būti įvairiapusišku ir gyventi suvokiant neišvengiamos nuolatinės kaitos poreikį, kas ypatingai yra svarbu švietimo srityje.

Apie design thinking metodą, kūrybingumo ir kritinio mąstymo skatinimą, šių gebėjimų ir žinių pritaikymą švietimo sistemoje pasakojo dizaino strategas, Lietuvos dizaino asociacijos Valdybos narys, Vilniaus dailės akademijos lektorius Jonas Liugaila kartu su Kūrybiškumo akseleratoriaus VIVITA mentore, Lietuvos dizaino asociacijos valdybos nare Ieva Ščervianinaite. Jie teigė, kad vaikai, atlikdami veiksmus ir suprasdami, kodėl juos atlieka, keldami įvairius klausimus, matys platesnį kontekstą ir įžvelgs prasmę savo veikloje.

Salvinija Cibulskienė, „Kūrybinės jungtys“ fasilitatorė, „Addendum group“ B2B marketingo ir komunikacijos vadovė, Nacionalinės dailės galerijos edukacinio projekto jaunimui „Kažkoks keistas menas“ mentorė, kalbėjo apie nuobodulį mokyklose ir kas jį sukelia.

„Kas nutinka, kad mes prarandame norą įsitraukti, dalyvauti, gilintis, kas atsitinka, kad tampame apatiški? Kas tai padarė? Atsakymas – nuobodulys. Įvairovės nebuvimas, monotonija mums sukelia nuobodulį, kuris turi neigiamą poveikį mūsų psichikai. Bet koks diskursas, kuris tampa automatine kartote, virsta banalybe ir kasdienybe. Nugalėti nuobodulį ir fasadiškumą mokykloje, tai reiškia suteikti prasmę, judesį, kurios aš vis dar skausmingai pasigendu“, – sakė S. Cibulskienė.

Profesorių Vytautą Landsbergį kalbino Forumo moderatorius Arminas Varanauskas, sukaupęs didelę patirtį švietimo srityje. Profesorius dalijosi savo įžvalgomis apie kūrybiškumo sąvoką švietimo sistemos kontekste, pasakojo, kokį mokyklos modelį norėtų matyti ir pabrėžė kritinio bei nestandartinio mąstymo poreikį kūrybiškos asmenybės formavimui.

„Būti kūrybingu, tai pirmiausiai būti gyvu, bendrauti su pasauliu, o ne tik egzistuoti. Galiu patikinti, kad verta būti kūrybingu – gyvenimas tada daug įdomesnis. Kūrybingam žmogui įdomu gyventi, matyti, galvoti, ką nors veikti. Taip pat svarbu žavėtis tuo, ką sugalvojai. Vaikai dar yra gyvi žmonės, o vėliau atsitinka visokių nelaimių: įskiepijamas nuobodulys, abejingumas, pasyvumas. Kalbant apie mokytojo vaidmenį, svarbiausia – „neužmušti vaikų“, nenuslopinti jų smalsumo, spinduliavimo. Mokytojas turi įkvėpti, paskatinti, atkreipti dėmesį, tuomet tai – pašaukimas. Būti mokytoju yra džiaugsmas“, – mintimis dalijosi prof. V. Landsbergis.

Kultūra ir švietimas: kaip politiką paversti tvaria praktika

Diskusijoje apie tai, kaip kultūros ir švietimo politiką paversti tvaria praktika Forumo vedėjas kalbėjo kartu su Kultūros viceministru Albinu Vilčinsku, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Agne Andriuškevičiene, Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadove Milda Laužikaite, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomąja direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare ir Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesoriumi Kristupu Saboliumi.

Pagrindiniais diskusijos akcentais tapo įžvalgos apie tai, kad kūrybos profesionalai gali padėti atnešti kūrybą į mokyklą, kas padės „nenužudyti“ vaikų dvasios.

M. Laužikaitė pasisakė apie kūrybingumo ugdymo svarbą nuo mažų dienų ir teigė, kad mokykla turi būti atvira, pasitikinti savimi, nebijanti išorinio žvilgsnio. Pasak jos, tik tokia mokykla gali įgyvendinti pokyčius ir atsinaujinti.

„Kultūra yra verčių sistema, tačiau šioje sistemoje nevertiname žmogaus. Mokytojai jaučiasi nevertinami imdamiesi iniciatyvos, o tada nepasitikėjimas perduodamas vaikui, kuris irgi jaučiasi neįvertinas. Jau turime supratimą, kodėl reikia pokyčių, turime ir finansinių resursų, bet didžiausias klausimas – kaip pakeisti pačią bendradarbiavimo kultūrą“, – dalijosi M. Laužikaitė.

Nacionalinio kultūros forumo dalyviai buvo vieningi, teigdami, kad turime išmokti ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir juos valdyti.

Su Forumo diskusijos rezultatais, analitinėmis įžvalgomis ir tolimesniu procesu bus galima susipažinti NKIKIA interneto puslapyje.

Forumo įrašą galima peržiūrėti NKIKIA „Facebook“ paskyroje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Kultūros paveldo ateitis regionuose. Kokia ji?

Savivaldybės paveldo apsaugoje yra itin svarbūs žaidėjai. Ataskaitiniais metais (iki 2020 m.)...

Poetas Dominykas Norkūnas debiutinėje knygoje kviečia apčiuopti savosios tapatybės pulsą

Pasirodė debiutinė talentingo, savitą poetinį braižą turinčio poeto Dominyko Norkūno...

Mirė choreografė, baleto pedagogė Jolanta Vymerytė

Eidama 57-uosius metus mirė choreografė, baleto pedagogė Jolanta Vymerytė, pranešė Lietuvos...

Daliai Urbanavičienei vėl siūlomos Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės pareigos (1)

Naujos sudėties Etninės kultūros globos tarybos pirmininke siūloma patvirtinti jos buvusią...

Mirė rašytojas Ramūnas Kasparavičius (4)

Sekmadienį, sausio 16 d., po sunkios ir ilgos ligos, eidamas 74-uosius metus mirė lietuvių poetas,...

Top naujienos

Įvertino Rusijos ir NATO derybas: dėl šito klausimo Kremlių ištiks isterija (8)

NATO nepriims Rusijos reikalavimų išvesti savo karius iš šalių, įstojusių į Aljansą nuo...

Atsigauti nespėjusiam Lietuvos turizmui – nauja grėsmė (2)

Vietinio ir atvykstamojo turizmo atstovai su viltimi žiūri į prasidėjusius metus, nors išbrangusi...

Mokslų daktaras – apie pusryčius: kam jų praleisti griežtai negalima ir kodėl reikėtų atsisakyti kavos (2)

„Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, verda amžinos diskusijos ne tik dėl koronaviruso, bet ir dėl...

D+Arūnas Spraunius

Ne tik kalindami ir žudydami politiniai grobuonys naikina laisvę: įspūdingas Putino ir Lukašenkos darbų sąrašas

Šagrenės oda arba šagrenė (prancūziškai – chagrin) – minkšta, šiurkštoka, prigimtinių...

Europos čempionatą paliekančios Lietuvos rinktinės treneris traukiasi iš posto specialiai Delfi iš Košicės (3)

Lietuvos rankininkai pusę rungtynių tampė nervus tituluotiems norvegams, bet galiausiai pralaimėjo...

Naftos krovinių rinka klesti: perdirbimo įmonės išgraibsto nepaisydamos pabrangimo

Pasaulinė fizinė naftos rinka kaista, o tai suteikia postūmį vadinamiesiems „buliams“.

Tyrimą atlikę mokslininkai vienišiems arba išsiskyrusiems vidutinio amžiaus vyrams turi blogų žinių

Daugybė žmonių kenčia nuo vienatvės, tačiau kai kurie tai renkasi patys, o kiti tiesiog yra...

Prancūzų milijardierius žada naują ateitį netradicinių pajamų šaltiniui

Prancūzų telekomunikacijų milijardierius Patrickas Drahi svarsto pirminį viešą „...

Ekspertai pasakoja, kaip pasiruošti bėgiojimui žiemą: kelios esminės klaidos gali pridaryti didelės žalos

Bėgiojimas žiemos laikotarpiu ar esant šaltam orui gali būti geru sprendimu sustiprinti sveikatą....