Prof. R. Laužikas – VU dėstytojas, archeologas, istorikas, buvęs VU Komunikacijos fakulteto dekanas. Profesoriaus moksliniai interesai apima nematerialaus paveldo (gastronomijos paveldo) tyrimus, paveldo komunikaciją ir paveldo veikimo šiuolaikinėje visuomenėje tyrimus.

– Ką Jums reiškia tai, kad buvote išrinktas UNESCO Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto Vertinimo komisijos nariu?

– Man tai pirmiausia reiškia didžiulę atsakomybę. Vertinimo komisijoje iš viso yra 12 narių. 6 iš jų yra valstybių ir 6 – akredituotų organizacijų atstovai. Taigi tai yra didelė atsakomybė savo šaliai, kuri tave delegavo. Kita vertus, Vertinimo komisijos nariai turi maksimaliai atsiriboti nuo savo šalies, regiono kultūros, susijusios nematerialaus paveldo srities, savo asmeninių interesų ir siekti objektyvumo. O tai taip pat didelė atsakomybė, nes paraiškas teikia visos pasaulio šalys.

– Kokios apskritai bus Jūsų funkcijos ir kaip atrodys Jūsų, kaip Vertinimo komisijos nario, darbas?

– Vertinimo komisija pataria Tarpvyriausybiniam nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komitetui pateikdama savo nuomonę apie tai, kurios nematerialaus paveldo vertybės turi būti įtraukiamos į UNESCO sąrašus, kurios gerosios nematerialaus kultūros paveldo apsaugos praktikos turi patekti į UNESCO registrą ir kas turi gauti tarptautinę paramą. Taigi laukia daugelio paraiškų skaitymas ir diskusijos su kitais komisijos nariais ir narėmis.

– Kaip manote, ką reiškia Lietuvai tai, kad pirmą kartą vienu iš Vertinimo komisijos narių buvo išrinktas lietuvis?

– Manau, kad kiekviena aukšto lygmens tarptautinė pozicija yra labai svarbi kiekvienai šaliai. Lietuvai – taip pat, nes tai ne tik didina šalies matomumą, bet ir parodo, kad šalis turi stiprių vienos ar kitos srities ekspertų. Kita vertus, dirbant tokiose struktūrose, yra kaupiama patirtis, kuriami profesionalų tinklai, kurie yra naudingi priimant sprendimus šalies viduje ar dalyvaujant kitose ekspertinėse struktūrose.

– Kaip jaučiatės tapęs Vertinimo komisijos nariu? Džiaugiatės ir nekantraujate pradėti darbus, o gal labiau jaudinatės ir priimate tai kaip didžiulę atsakomybę?

– Antras jausmas (greta atsakomybės) būtų dėkingumas. Rinkiminė kampanija buvo gana ilgas procesas, kuriame aktyviai dalyvavo labai daug žmonių: Lietuvos Respublikos ambasadorė prie UNESCO Jolanta Balčiūnienė ir visa Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie UNESCO komanda, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas ir ypač kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė. Taip pat visa lietuvių delegacija UNESCO sesijoje Maroke.

UNESCO – specializuotoji Jungtinių Tautų institucija, įkurta 1945 m., siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp įvairių tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse.