Pasak organizatorių, senasis festivalio pavadinimas nebuvo tikslus. Renginio programoje nuolatos susiliedavo garsas, rašytinis paveldas bei vaizduojamasis menas. Daug dėmesio buvo skiriama žymiems litvakams menininkams atminti, todėl pavadinime įvardijama klezmerių muzika atspindėjo tik dalį Klezmerių muzikos festivalio veiklos.

Žiniasklaidai išplatintame pranešime rašoma, kad „Jewish Art Festival In Lithuania“ – įneš aiškumo ir be didesnių diskusijų leis į festivalio programą įtraukti įvairiausias kitas meno rūšis. Be to, taip siekiama festivaliu sudominti ne tik Lietuvos publiką.

Klezmerių muzika iš festivalio programos niekur nedings. Tai ypatinga Abiejų Tautų Respublikos teritorijose gyvenusių žydų ir jų palikuonių kultūrinio gyvenimo dalis. Tradicinė klezmerių kapelos sudėtis – smuikai, klarnetas, bosas, mandolina, armonika ir, be abejo, mušamieji. Vienas iš pažymėtinų faktų lietuviškoje klezmerių muzikos istorijoje yra tas, kad iki pat antrojo pasaulinio karo pradžios Jokūbo Zvenko klezmerių kapeloje Vilniuje grojo ir smuiko genijaus Jašos Heifeco tėvas.

„Jewish Art Festival In Lithuania“ tęs savo pirmtako tradicijas ir lankytojams pristatys skirtingas meno formas apjungiančią edukacinę-koncertinę programą. Festivalio organizatoriai žada Lietuvos klausytoją bei žiūrovą supažindinti talentingiausiomis ir įdomiausiomis žydų kultūros asmenybėmis, jų darbais bei gyvenimo istorijomis. Tai bus ne tik muzikantai, bet ir rašytojai, poetai, dailininkai.

Festivalio misija – pasitelkus meninę kalbą papasakoti lankytojams pačias įdomiausias bei vertingiausias žydų gyvenimo Lietuvoje ir pasaulyje istorijas, atverti duris į spalvingą ir turiningą šios tautos kultūrinio paveldo lobyną. „Jewish Art Festival In Lithuania“ organizatoriai pasiryžę parodyti, kad Lietuva – atvira ir besidominti tautinėmis mažumomis, o multikultūriškumas nėra svetimkūnis jos identiteto dėlionėje.

Šiais metais festivalio organizatoriai pasiruošę pristatyti plejadą drąsių ir kūrybingų šiuolaikinių kūrėjų, ieškančių naujų meninės raiškos formų bei nebijančių kvestionuoti tradicinių meninių kanonų. Dalyvaujančių menininkų darbuose ypač svarbią vietą užims santykio tarp praeities, dabarties ir ateities apmąstymai.

Festivalio lankytojai turės progos išgirsti ne tik „Jewish Art Festival In Lithuania“ meno vadovo ir perkusijos meistro Arkadijaus Gotesmano atliekamos muzikos, bet ir išgirsti vieną talentingiausių Lietuvos pianistų Dmitrijų Golovanovą bei „Chordos“ styginių kvartetą.

Bene ryškiausios į festivalį atvykstančios žvaigždės – gitaristas Robas Luftas ir saksofonistas bei kompozitorius Mikolaj Trzaska.

R. Luftas – vienas perspektyviausių Jungtinės Karalystės jaunosios kartos džiazo gitaristų, 2016 m. pelnęs 2016 Kenny Wheelerio prizą, karališkosios muzikos akademijos skiriamą geriausiems jauniesiems muzikantams. Apie kalba „BBC“, o rašo tokie leidiniai kaip legendinis „Downbeat“. Festivalyje jis pasirodys su litvake vokaliste Alisa Zavatsky.

M. Trzaska – Lenkijos džiazo scenos senbuvis. Daugybę apdovanojimų pelnęs ir ne vieną puikiai muzikos kritikų įvertintą albumą išleidęs muzikantas. Per savo karjerą yra grojęs ne tik su Lenkijos žymūnais Leszeku Mozdzeriu ar Tomaszu Stanko, bet ir su tokio kalibro kūrėjais kaip Peteris Brötzmannas, Lesteris Bowie, Kenas Vandermarkas ar Joe McPhee.

Be muzikinės programos „Jewish Art Festival In Lithuania“ lankytojai galės pasiklausyti poeto Rolando Rastausko skaitomų tekstų, susitikti su Ukrainos kino bei teatro aktoriumi ir režisieriumi Valerijumi Cegliajevu, taip pat išvysti Aleksandro Rubinovo režisuotą spektaklį „Play after Play“.

„Jewish Art Festival In Lithuania“ renginiai prasideda jau rugsėjo 11 d. Tądien Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paskaitą apie Lietuvos vaizdinius žydų poezijoje skaitys Vilnius universiteto Istorijos fakulteto lektorė dr. Lara Lempertienė.

Festivalio renginiai tęsis iki lapkričio 13 d. Su žydų kultūra galės susipažinti ne tik didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – publika bet ir mažesniųjų Lietuvos miestų gyventojai.

Daugiau informacijos festivalio „Facebook“ paskyroje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt