Po 50-ties metų iš scenos pasitraukiantis Vladas Bagdonas: iš Rusijos bėgau nuo koronaviruso

Nematomas, daug klaustukų keliantis priešas

Pokalbio pradžioje atsakęs tvirtą „taip“ į klausimą, ar tikrai atsisveikina su scena ir paklaustas, kaip dėl to jaučiasi, jis iškart užsiminė apie koronavirusą.

„Kaip galima jaustis koronaviruso metu. Šiaip taigi vis tiek niekas dėl to nieko nedaro, kaip aš suprantu...“, – atsidūsta V. Bagdonas ir teigia, kad iki galo nėra aiškios detalės apie pasaulį supančiojusią pandemiją.

Jis sako, kad, kaip ir visi, šiuo metu akylai stebi visas su koronavirusu susijusias naujienas ir neslepia nerimo.

„Man atrodo, visi sunerimę ir priblokšti. Tiesą sakant, gimsta įvairių mįslių dėl šio viruso paplitimo...“, – svarsto pašnekovas.

Aktorius pasakoja, kad grįžus į Lietuvą iškart sugedo jo televizorius, todėl naujienas seka interneto ir radijo pagalba. Be to, džiaugiasi, kad šiais laikais turint kompiuterį tikrai nėra kliūčių įdėmiai stebėti, kas vyksta pasaulyje.

Kalbėdamas apie dabartines savo dienas, aktorius sako, kad kartas nuo karto stengiasi išeiti į lauką, dėvėdamas apsauginę kaukę.

„Nežinia, dėl kokių priežasčių pernai prisipirkau pakelį medžiaginių kaukių, – nusijuokdamas prisipažįsta pašnekovas. – Jos turbūt nėra labai veiksmingos, bet vis tiek užsidedu ir išeinu į lauką“.

Aktorius atskleidžia, kad būtent ši nenuspėjama ir silpnesniems senjorams ypatingą pavojų kelianti liga buvo pagrindinė jo atsisveikinimo su Rusijos teatrais priežastis.

Su teatru atsisveikinti paskatino koronavirusas

„Aš bėgau iš Rusijos nuo koronaviruso. Ten sužinojau, kad yra tokia problema, nusipirkau bilietą ir išskridau iš Sankt Peterburgo. Pasakiau „sudie“ „Baltijskij dom“ teatrui – jie viską suprato. Ir taip pat pasakiau „Sudie“ „Mossovet“ teatrui. Jie irgi viską suprato. Viskas pasirodė logiška. Man atrodo, pašaliečių ten jau nebereikia. Nei viename, nei kitame teatre. Ir apskritai jokiuose Rusijos teatruose“, – teigia Konstantino Stanislavskio premija už indėlį plėtojant pasaulio teatro meną Rusijoje įvertintas vyras.

Paklaustas apie tai, ar ateityje dar planuoja užsiimti kūrybine veikla, galbūt perduodant savo ilgametę teatro ir kino patirtį jauniems talentams, vyras tvirtino, kad mokytojo rolę jau yra išbandęs ir turėjo progų suprasti, kad tai – ne jam.

„Mokyti aš nemoku, kiek pats supratau iš savo mokymo patirties. Galbūt kada nors kokia gitara dar pabrazdinsiu vieną kitą dainelę, tačiau neketinu užsiimti didesne kūrybine veikla“, – teigia V. Bagdonas.

Vladas Bagdonas

© Organizatorių archyvas

Susidūręs su sveikatos sutrikimais, jis jau kovo 11 dieną nebepasirodė koliažinės operos „Mažvydas“ premjeroje. Pagrindinį vaidmenį, patį Mažvydą turėjęs įkūnyti aktorius pasitraukė gydytojui parodžius raudoną vėliavą ir rekomendavus pailsinti intensyvių repeticijų stipriai nualintas balso stygas. Tada jį pakeitė kartu tam pačiam vaidmeniui repetavęs aktorius Giedrius Arbačiauskas.

„Mažvydas“ buvo mano principinis miuziklas, tačiau aš jam nepasiruošiau. Jo muzika graži, tačiau man asmeniškai – per daug sudėtinga. Ne mano pajėgoms. Aš džiaugiausi režisieriaus Kęstučio Jakšto kvietimu, Arno Ališausko tekstu. Bet kai išgirdau muziką, supratau, kad jos tonacijos man yra per aukštos. Negalėjau to pakelti“, – atvirauja scenos profesionalas.

Darbai, kuriais didžiuojasi

Nepaisant šio nepasisekimo, jis džiaugiasi paskutiniuoju pasirodymu Lietuvoje – maestro Gintaro Rinkevičiaus jubiliejaus koncerte.

„Pastarasis darbas buvo pas Gintarą Rinkevičių, kur aš turėjau nemažą ir pakankamai reikšmingą vaidmenį. Tai buvo sėkmingas įvykis, svarbus ne vien man, bet ir visai Lietuvai“, – pabrėžia legendinis bosas.

71-erių metų V. Bagdonas trumpai perbėga per visą savo karjerą, išryškindamas esminius vaidmenis.

„Patys šviesiausi mano darbai buvo susiję su Eimunto Nekrošiaus kūryba. Tai turbūt stipriausi ir sėkmingiausi mano kūrybiniai, jei taip galima pasakyti, laimėjimai. Bet iki to laiko aš jau nemažai buvau nuveikęs Valstybiniame jaunimo teatre. Daug nuveikta darbų, kuriais dabar galiu didžiuotis. Turiu omenyje Daukantą, Pirosmanį, „Dėdei Vaniai“ sukurtą vaidmenį. Tai buvo išties gražūs ir geri darbai“, – džiugia nata prisimena jis.

© DELFI / Andrius Ufartas