aA
2019 m. spalio 18 d. MO muziejus pasitinka pirmąjį gimtadienį ir apibendrina metų rezultatus. Sulaukta beveik 200 tūkst. lankytojų ir planuojamas beveik 200 tūkst. eurų metinis nuostolis.
Viktoras Butkus
Viktoras Butkus
© Organizacijos nuotr.

Nors ir būdamas privatus, MO muziejus nuo pat pradžių sau kėlė visuomeniniams muziejams būdingus tikslus – būti kiek įmanoma atviru ir kuo plačiau tenkinti viešą interesą per kultūrinės edukacijos veiklas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Todėl svarbiausia pirmaisiais metais buvo užmegzti dialogą su visuomene, atverti muziejų kaip kokybiško laisvalaikio vietą, kurioje būtų gera pažinti meną labai įvairiai auditorijai. Tai pavyko įgyvendinti ir pirmieji metai vertinami kaip itin sėkmingi, o rezultatai – pasiekti. Biudžeto tvarumo klausimas išlieka vienu iš iššūkių, kuris ir toliau bus sprendžiamas siekiant subalansuoti miesto, valstybės institucijų, verslo ir privačių asmenų paramą bei vystant MO muziejaus veiklų efektyvumą“, – komentuoja muziejaus atstovai.

Viktoras Butkus, Dalia Grybauskaitė ir Milda Ivanauskienė
Viktoras Butkus, Dalia Grybauskaitė ir Milda Ivanauskienė
© Organizacijos nuotr.

„Iki atidarymo buvo daug nerimo, ar naujas meno muziejus bus reikalingas Lietuvos visuomenei. Sulaukę beveik 200 000 lankytojų, gavome patvirtinimą, tačiau nestojame ir stengsimės išlaikyti užsimezgusį ryšį. Džiugu, jog sulaukėme daug vertinimų. Pozityvių komentarų, kad MO įsiveržė kaip meteoritas į Lietuvos kultūros pasaulį, ir pripažinimo, kad sugebėjome parodyti kitokį kūrybiškumą ir požiūrį, kaip meno institucija gali megzti dialogą su auditorija. Sulaukėme ir kritikos, kad tapsime komerciški, mūsų sėkmė bus trumpalaikė. MO šūkis – turėk savo nuomonę. Gerai, kad skatiname nuomonių įvairovę. Tikime, jog aktyvios diskusijos reiškia susidomėjimą bei atkreipia dar daugiau dėmesio į meną“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

Pažinti ir patirti meną

Per pirmuosius metus MO surengtos 2 didžiosios („Visas menas – apie mus“, „Gyvūnas – žmogus – robotas“) ir 4 mažosios („Praeinantis kasdienis gyvenimas“, „Atspirties taškas“, „Bendrabūvis“, „Mūsų asmenukė“) parodos, pristatyti 7 meniniai projektai ir instaliacijos. MO muziejus teigia, kad parodose stengiasi kelti klausimus ir kalbėti svarbiomis temomis, kurių ašis yra tapatybė plačiausia prasme. Pristatyta ir MO kolekcija, ir užsienio menininkų kūriniai.

Paroda „Visas menas – apie mus“ atskleidė Lietuvos menininkams būdingas kūrybos temas, atliepiančias lietuviškosios tapatybės sandarą. Antroje didžiojoje parodoje atsigręžta į šiuo metu itin svarbią temą – žmonijos veiklą žemėje, sugyvenimą su kitomis rūšimis. Mažosiomis parodomis gilintos didžiųjų temos ir eksperimentuota – „Atspirties taške“ MO muziejus bendradarbiavo su patirčių dizaineriais, o paroda-laboratorija „Bendrabūvis“ įgyvendinta su Veimaro Bauhaus universiteto menininkais ir mokslininkais.

MO tęsė savo leidybos tradicijas ir pirmaisiais metais pristatė 2 išsamias didžiųjų parodų – „Visas menas – apie mus“ ir „Gyvūnas – žmogus – robotas“ – knygas, kurios praplečia ir papildo parodos tyrimą, analizuojamus klausimus. Specialiai MO steigėjos Danguolės Butkienės iniciatyva buvo išleista ir poezijos knyga „Gyvūnas, kuris vadinuosi (n)esu“.

Kolekciją papildė 19-os autorių nauji 465 kūriniai. Dabar kolekcijoje – 5 440 modernaus ir šiuolaikinio meno Lietuvos kūrėjų darbų.

Muziejus – platforma mokytis visą gyvenimą

„MO pritraukia labai įvairius žmones, net ir tuos, kurie meno muziejuose nėra buvę nė karto. Tai yra nuostabu, nes pasiūlyti meno muziejų kaip laisvalaikio alternatyvą yra vienas sunkiausių uždavinių. Nuo pat atidarymo siekiame, kad MO būtų gyvas muziejus. Manau, kad šį pažadą išpildėme su kaupu“, – teigia M. Ivanauskienė.

Ji taip pat priduria, kad MO siekia būti vieta, kurioje pasitelkus meną galima mokytis visą gyvenimą. Kiekvienai didžiajai parodai kuriami ir garsinami parodų e. gidai lietuvių bei anglų kalbomis, kurie yra nemokamai prieinami internetu visiems susidomėjusiems. Jų paklausyti jungėsi net 30 proc. muziejaus lankytojų. Per metus MO muziejuje įvyko daugiau kaip 800 ekskursijų, 33 paskaitos, 16 susitikimų su menininkais ir kultūros profesionalais, 28 šeimų sekmadieniai, 20 tarpdisciplininių renginių, įvyko net 280 kino seansų.

MO muziejus
MO muziejus
© Nendrė Žilinskaitė

„Siekdami ugdyti įprotį suvokti muziejų kaip pažinimo vietą, pradedame nuo mažiausiųjų ir siekiame sulaužyti stereotipą, kad meno muziejai gali būti aktualūs tik dailės pamokų kontekste. Vykdome trijų krypčių edukacijas: vizualinio mąstymo, emocinio intelekto lavinimo ir integruotų pamokų. Muziejus yra puiki platforma ugdyti svarbiausioms XXI a. kompetencijoms: kūrybiškumui, kritiniam mąstymui, socialinių ir emocinių gebėjimų lavinimui“, – priduria direktorė.

Skaičiuojama, kad pirmaisiais metais MO muziejuje vykusiose edukacijose dalyvavo beveik 7 000 vaikų. MO muziejaus vykdomoje MOkytojo paso programoje dalyvauja beveik 250 Lietuvos mokyklų, o 50 procentų jų – iš regionų.

Pripažinimas Lietuvoje ir užsienyje

Šiais metais MO steigėjai paskelbti Metų žmonėmis, jiems suteiktas Vilniaus garbės piliečių titulas. Muziejus išrinktas Metų iniciatyva ir Prezidentės Dalios Grybauskaitė vadintas Šimtmečio dovana Lietuvai. Apdovanota MO įvedimo į rinką rinkodaros kampanija, video filmukas „Pasaulio sukūrimas“ pripažintas geriausiu internetui skirtų video kategorijoje, įvertinta ir apdovanota integruota MO muziejaus komunikacijos kampanija ir vizualinis identitetas.

Užsienyje muziejus buvo įtrauktas į labiausiai vertų aplankyti pasaulyje muziejų TOP-10 ir labiausiai lauktų muziejų TOP-5. Tarptautiniame architektūros konkurse „Architizer A+Awards“ MO pastatas konkuravo su garsiojo britų V&A muziejaus filialu Škotijoje. Dėmesio MO muziejaus atsiradimui skyrė JAV, Lenkijos, Vokietijos, Italijos ir kitų užsienio šalių žiniasklaida.

Menas ir už muziejaus ribų

Muziejaus atstovų teigimu, MO parodas gausiai lanko ne tik Vilniaus gyventojai, bet ir svečiai iš užsienio bei visos Lietuvos. Vasaros metu turistų dalis išauga iki 20 proc. viso lankytojų srauto. Iš Lietuvos regionų daugiausia lankytojų sulaukiama iš skirtingų miestų ir miestelių mokyklų, kurios atvyksta grupėmis.

MO muziejus
MO muziejus
© Nendrė Žilinskaitė

Muziejus tęsia ir savo „Keliaujančio muziejaus“ veiklas. 2019 m. MO pirmą kartą išvežė vieną iš savo parodų į Klaipėdą. „Švyturys Bhouse“ patalpose visą vasarą eksponuotas Algimanto Kunčiaus fotografijų ciklas „Prie jūros“. Be to, Lietuvos bibliotekoms ir mokykloms buvo padovanota daugiau nei 8 000 MO leistų meno edukacijos leidinių.

Tęstas ir Vilniaus kalbančių skulptūrų projektas. Šiemet kartu su Vilniaus savivaldybe ir VšĮ „Gatvės gyvos“ prakalbintos dviejų išskirtinių asmenybių – maestro Vytauto Kernagio ir kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos skulptūros. Jos papildė kitų kalbančių skulptūrų gretas, kurių Vilniuje jau 18.

Svarbi ir privati, ir valstybės parama

Pasak M. Ivanauskienės, privatūs muziejai pasaulyje skiriasi pagal sau keliamus tikslus ir veiklų apimtį. MO muziejus pasirinko daugiau resursų reikalaujančio – visuomeninio muziejaus, tenkinančio kuo platesnį viešąjį interesą, kelią. Jis sukuria daugiau vertės ilgalaikėje veikloje.

Pirmų metų nuostolis dar tikslinamas, bet jis buvo planuotas ir manoma, kad sieks iki 200 000 Eur. Tikėtasi, kad pirmais veiklos metais bus patirta daug investavimo išlaidų. Organizacijos nuostolį kol kas dotuoja MO steigėjai. Muziejaus tikslas – subalansuoti biudžetą siekiant gauti paramos iš miesto, valstybės institucijų, privačių rėmėjų, o taip pat vystant MO muziejaus skirtingas narystės platformas.

Muziejaus direktorės M. Ivanauskienės teigimu, užsienio muziejų statistika rodo, kad yra pakankamai neblogai, kai muziejus surenka 20 proc. biudžeto įplaukų iš bilietų. 2018-2019 m. MO muziejus kėlė sau tikslą iš bilietų surinkti 40-50 proc. įplaukų. Visgi natūralu tikėtis, kad lankytojų srautas dar nusistovės ir ateityje reikia būti pasiruošus ir mažesnei pajamų proporcijai iš bilietų.

MO muziejus
MO muziejus
© Organizacijos nuotr.

Paklausta, iš ko susideda muziejaus biudžetas, MO direktorė teigia, kad metinis biudžetas siekia 1,5–1,7 mln. Eur. Pirmaisiais veiklos metais 55 proc. biudžeto sudarė MO veiklos pajamos, 29 proc. rėmėjai ir 16 proc. valstybės parama – Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos. „Gan įprasta užsienio muziejams gauti apie 40-50 proc. valstybės paramą. Taigi artimiausiu metu mums svarbu užsitikrinti bent 20-30 proc. siekiantį valstybės indėlį“, – papildo M. Ivanauskienė.

Kuria naujas tradicijas

Nauja tradicija, kurią muziejus jau pirmaisiais metais pradėjo kurti ir puoselėti – mecenatai ir muziejaus rėmėjai. „Stengiamės keisti verslo požiūrį į kultūrinius objektus ir siekiame įrodyti, kad investuoti į kultūrą ir meną ne tik svarbu, bet ir verta. Todėl siekiame verslo sektoriui suteikti kokybę ir norimą grąžą“, – priduria M. Ivanauskienė.

Pirmaisiais veiklos metais muziejus sulaukė tiek įmonių, tiek privačių rėmėjų palaikymo. MO parėmė įmonės „Švyturys-Utenos alus“, „Juodeliai“, „Naresta“, „Narbutas“, „Baltisches Haus“. Privatūs asmenys Vilija ir Gediminas Kuprevičiai, Žilvinas Mecelis, Antanas Guoga, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, Žana ir Vladas Bumeliai, lietuvių Markevičių ir Milaknių šeima iš Los Andželo, Laima ir Šarūnas Andriukaičiai, Kęstutis Juščius.

Burti bendruomenes – vienas iš muziejaus tikslų. Be privačių rėmėjų ir mecenatų labai svarbi muziejui yra MOdernistų bei savanorių bendruomenė. Tai muziejaus palaikytojai ir bendrakūrėjai, kuriuos jungia noras palaikyti nepriklausomo, modernaus muziejaus idėją. Šiuo metu muziejuje yra 550 Modernistų ir 120 savanorių.

Visgi, kaip pripažįsta muziejaus direktorė, dar daug darbo ir laiko reikia, kad šios iniciatyvos taptų ilgametėmis tradicijomis.

„Steigėjai padovanojo MO muziejų Lietuvai. Dabar tai yra bendras mūsų visų – komandos, MOdernistų, savanorių, lankytojų, parodų kūrėjų, mecenatų, rėmėjų – kūrybos ir bendradarbiavimo rezultatas bei laimėjimas. Norime ir siekiame, kad MO muziejus taptų ilgalaikiu pokyčiu ir proveržiu Lietuvos kultūroje. O tam svarbus mūsų visų palaikymas“, – pasakoja M. Ivanauskienė.

Gimtadienis ir ateities planai

Savo gimtadienį spalio 18 d. MO muziejus žada paminėti neįprasta akcija „Kiek noriu, tiek moku“. Lankytojai patekę į muziejų galės patys nuspręsti, kiek nori susimokėti už apsilankymą. Taip bus siekiama atspindėti muziejaus šūkį „Turėk savo nuomonę“.

Dar šiemet MO muziejus pristatys naują mažąją parodą „Mekas mirksi geriau“. Pratęsiant šiuo metu eksponuojamą didžiąją parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“, vyks paskaitos su parodos kuratoriais. O be tradicinių renginių, paskaitų ir susitikimų MO gruodžio mėnesį taip pat ruošia ir specialią šventinę programą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kalėdų istoriją vaikams dovanojanti J. K. Rowling: svarsčiau, ką reiškia būti pakaitalu, ne tokiu svarbiu

J. K. Rowling yra ne kartą sakiusi, kad nė pati gerai nežino, iš kur į jos knygas atkeliauja...

Vilniuje bus paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai (2)

Trečiadienį Vilniuje, Kultūros ministerijoje, bus paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir...

Vilniuje atidaroma žymių Lietuvos baldų dizainerių paroda: sovietmečiu projektuoti baldai išgyvena naują susidomėjimo bangą (3)

Gruodžio 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma žymių...

Edmundo Frėjaus kūryba sugrįžta į Vilnių

Gruodžio 8 d. (trečiadienį), 18 val. Šv. Jono gatvės galerijoje duris atveria jau trečioji...

Akvilina Cicėnaitė Charles: autentiškesnio gyvenimo poreikis nėra nei moteriškas, nei vyriškas – jis žmogiškas

„Glennon Doyle „Nesutramdyta“ man rodosi svarbi ne tiek literatūriniu, kiek socialiniu...

Top naujienos

Vienas iš nepriklausomų elektros tiekėjų stabdo veiklą (9)

Nepriklausomas elektros tiekėjas „ Vilniaus elektra “ stabdo veiklą. Apie tai maždaug 2,5...

Skandalingi Pavilionio žodžiai ar prorusiški Skaisgirytės ryšiai: kodėl Prezidentūra nutarė imtis kraštutinių priemonių (124)

Panašu, kad konfliktas tarp Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio ir...

Landsbergis apie „Lietuvos geležinkelių“ gautą avansą dėl trąšų tranzito: mes nebuvome informuoti nustebo ir Skuodis (76)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neigia „ Lietuvos geležinkelių“ vadovo...

Baltarusijos valdžia pateikė galutinius kaltinimus Sapegai Sapegos patėvis: kažkas pasisuko ne ta linkme (8)

Rusijos pilietei Sofijai Sapegai , kuri buvo sulaikyta baltarusių pareigūnų kartu su opozicijos...

Vilniuje atsirado naujų greičio matuoklių: pasitikrinkite žemėlapyje, pro kuriuos važiuoti teks jums iš viso veiks daugiau nei 20 įrenginių (5)

Vilniuje šiuo metu įrengta 18 stacionarių pažeidimų fiksavimo įrenginių, kurie matuoja ne tik...

„BioNTech“: paskiepytieji trimis vakcinos dozėmis – veiksmingai apsaugoti nuo omikron papildyta

Vakcina nuo pandeminio koronaviruso, sukurta bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“, „vis dar...

Dulkio pateiktuose atsakymuose – vakcinavimo proceso užkulisiai kaip ant delno (81)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys interpeliacijos jam autoriams pateikė atsakymus į...

Pramonininkai kreipiasi į SAM: siūlo įvesti privalomą testavimą visiems darbuotojams (74)

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, atkreipdama...

D+Morta Marcinkut

Kaip pasieti auksines aštuonias valandas: nemigos gydymo būdai, jų privalumai ir trūkumai

Lėtai besusikantis ratas kompiuterio ekrano viduryje, tik išvedžiojimais sugebantis kalbėti...

Kelių ereliams nelengvos dienos: į gatves išrieda dar 10 nežymėtų policijos automobilių (46)

Lietuvos policijos pareigūnai gavo dar vieną transporto parko papildymą – pažeidėjus stebės...