Iš praeities su dirbtiniu intelektu

Kai XVII a. viduryje Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai Vilniuje buvo pristatyta opera „Andromeda“, daugelis Europos šalių nebuvo girdėjusios net pačio operos žanro. Deja, iki šių dienų išliko tik Virgilio Puccitelli sukurtas „Andromedos“ libretas, o štai M. Scacchi parašytą muziką nusinešė prabėgę amžiai.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija inicijavo unikalų projektą – pasitelkus dirbtinį intelektą, atkurti dingusią operos muziką.

„„Andromeda“ – viena iš trijų Vilniaus Žemutinėje pilyje XVII a. rodytų operų (kitos dvi – „Elenos pagrobimas“ ir „Apviltoji Kirkė“). Jų libretų autorius – Virgilio Puccitelli (1599–1654), su kuriuo valdovas susipažino keliaudamas po Italiją. Pirmųjų Lietuvoje atliktų operų muzikos autorystė priskiriama Vladislovo Vazos kapelos vadovui, italų kompozitoriui, kapelmeisteriui ir muzikos teoretikui Marcui Scacchi (apie 1602 – apie 1662)“, – pasakoja Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Pirmoji tokia pasaulyje

Norėdama sugrąžinti prarastą istoriją, tarptautinė kūrėjų komanda pasitelkė dirbtinio intelekto įrankį (DI modelis Martin Malandro). Ir pagal išlikusią M. Scacchi bei jo amžininkų kūrybą pamėgino atkurti 1644 m. Vilniaus Žemutinėje pilyje skambėjusią operą.

„Kiek mums žinoma, tai bus pirmoji pasaulyje gyvai atliekama opera, kurios visa muzikinė medžiaga (partitūra) sukurta pasitelkus šiuolaikinius neuroninio tinklo įrankius. Nors stilistika artima ankstyvojo baroko operai, bet generuojant muziką, pasitelkę dirbtinį intelektą kaip instrumentą, sprendimus darė nūdienos žmonės. Todėl galima sakyti, kad tai baroko operos rekreacija su XXI amžiaus įtaka,“ – sako kompozitorius Mantautas Krukauskas.

Gausi kūrėjų komanda

Po beveik keturių amžių naujam gyvenimui prikeltą „Andromedą“ pristatys atlikėjai Monta Martinsone, Nora Petročenko, Rūta Vosyliūtė (Vox), Steponas Zonys, Jonas Sakalauskas, Justina Kaminskaitė, Ignas Ščesnulevičius, Ieva Gaidamavičiūtė-Barkauskė, Marija Geniušaitė, Kęstutis Alčauskis ir Vytautas Vepštas, o taip pat svečiai iš Latvijos – Rūdis Cebulis ir Krišs Pozemkovskis.
Gros Baroko muzikos orkestras „Cappella Concertante Vilnense“, kuriam šįkart vadovaus dirigentas, senosios muzikos tyrinėtojas ir kompozitorius iš Latvijos Māris Kupčs. Jis redagavo ir „Andromedos“ muziką, kurią dirbtinio intelekto įrankiu atkūrė lietuvių kompozitorius M. Krukauskas.

Koncertinį operos atlikimą režisuoja „Kosmos Theatre“ įkūrėjas Žilvinas Vingelis, tyrinėjantis šiuolaikinių technologijų ir scenos menų ryšius. Vaizdo projekcijas, taip pat pasitelkęs dirbtinio intelekto įrankį, pagal ankstyvojo Baroko paveikslus kuria Rimas Sakalauskas. Kostiumus operai sukūrė dailininkė Viktorija Ramanauskaitė, šviesų dailininkas – Simas Sirutavičius.

Projektas yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis. Šventės iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybė, programos kuratorius – Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Programos įgyvendinimą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt