Šis religinis tikėjimas yra plačiai paplitęs Pietų Korėjoje, o šalies miestuose, miesteliuose ir kaimuose galima pamatyti daug bažnyčių.
Tačiau Džiosono dinastija, valdžiusi Korėjos pusiasalį daugiau nei 500 metų iki 1910 metais Japonijos įvykdytos aneksijos, negailestingai persekiojo katalikų tikinčiuosius nuo XVIII amžiaus, kai religija ėmė plisti, nes laikė katalikybę grėsme savo hierarchinei socialinei sistemai, kuri buvo kilusi iš neokonfucianizmo.
32 metų Paulius Yun Ji-chungas ir 40 metų Jokūbas Kwonas Sang-yeonas buvo pirmieji iš tūkstančių katalikų, nukirsdintų 1791 metais.
Jų palaikai buvo rasti kovo mėnesį netoli Džondžu miesto, į pietus nuo Seulo, atliekant darbus, skirtus dar vieną kapą paversti šventove.
Taip pat buvo rasti Yuno jaunesniojo brolio, 37 metų Pranciškaus Yun Ji-heono, kuris buvo ketvirčiuotas, palaikai. Jis mirė dešimtmečiu vėliau nei jo brolis.
Išsamūs istoriniai, taip pat DNR tyrimai parodė, kad duomenys sutampa su informacija apie tris kankinius, sakė Džondžu vyskupas Jonas Kim Son-tae.
Pranciškaus Yuno palaikai „turi aiškių padalijimo požymių“, pridūrė jis.
Šis atradimas yra „tikrai nuostabus ir svarbus įvykis“, sakė vyskupas.
Paulius Yunas iki paskutinės akimirkos išsaugojo tvirtą tikėjimą, pridūrė jis, remdamasis istoriniais šaltiniais, kurie apibūdina jį kaip „besišypsantį, tarsi eitų į puotą“ tuo metu, kai buvo velkamas į egzekucijos vietą.
„Jam, bešaukiančiam „Jėzau, Marija“, buvo nukirsta galva, – sakė jis. – Mes radome palaikus tų, kurie pradėjo mūsų bažnyčios kankinystės istoriją, bažnyčios, iškilusios per kankinių pralietą kraują“.
Visi trys kankiniai buvo paskelbti palaimintaisiais 2014 metais, kai Pietų Korėjoje lankėsi popiežius Pranciškus.
Korėjos katalikų vyskupų konferencijos duomenimis, šalyje yra 5,9 mln. katalikų. Jie sudaro 11,2 proc. visų šalies gyventojų.
