Knyga apjungė visas veiklas
„Kai pirmą kartą greta savo pavardės perskaičiau antraštę rašytoja, man tikrai tiesiog nuvilnijo per visą kūną tokia emocijų banga, nes niekas manęs nebuvo iki tol taip pavadinęs – spaudoje perskaičius tą amplua, kažkoks tikrai pliusiukas širdyje užsidėjo. Nenoriu to labai romantizuoti, nes viskas skamba gana pasakiškai, bet iš tikrųjų knygos rašymas yra be galo sunkus procesas. Bet šiandien galiu drąsiai pasakyti: man gera, kad būdama 34-erių metų, aš pristačiau pasauliui veikalą, kuris, manau, apjungia visas mano gyvenimo veiklas, tiek mamystę, tiek pedagoginę veiklą, nes aš turiu privačią fortepijono mokinių klasę, tiek mano „Grand Piano Show“, iš rėmų išeinančius pasirodymus, tiek visą išsilavinimą, muzikinį gyvenimą užsienyje. Tai yra tiesiog labai graži dėlionė, kurią aš sudėliojau po detalę“, – pasakojo ji.
Pasak autorės, knyga „Muzika visiems“ pasakoja apie muzikos naudą mūsų gyvenimui, mūsų emociniam intelektui, mūsų kūrybiškumui ir net mūsų fizinei sveikatai: „Nustebsite, bet knygoje, kuri yra arti žmogaus, kuri yra be galo išmani ir gyva, yra be galo daug naujausių mokslinių tyrimų, „TED Talks“, kur yra tokie šokiruojantys moksliniai pagrindimai, kaip muzika netgi prilygsta viso kūno mankštai, arba yra toks įdomus faktas, kad dviratininkai, kurie mina su ausinuku, sunaudoja 7 proc. mažiau deguonies, tai reiškia, kad muzika yra tam tikro pobūdžio dopingas“.
Dukra – nuolatinis muzikos naudos vaikams įrodymas
I. Dūdaitė, pati pradėjusi skambinti pianinu būdama penkerių su puse metų, sako neatsimenanti savęs negrojančios: „Visi mano vaikystės sąmoningi atsiminimai yra kaip pianistės. Aš neatsimenu Ievos Dūdaitės, kuri negroja fortepijonu“.
Ji mano, kad jos dukrai, tikėtina, gali įvykti kažkas panašaus.
„Vieną kartą mes su ja nuėjome į gimtadienį ir ji pradėjo klausinėti, kokiu instrumentu groja kitų vaikų tėveliai. Ji iškart mąsto, jog visi suaugę žmonės groja kažkokiu instrumentu, jai tai atrodo normalu, nes nuo vaikystės jį girdi tuos garsus“, – pasakojo pianistė.
Savo dukrai Marijai ji yra sukūrusi kūrinį „Mari“, kurio melodiją jai niūniuodavo dar pilvelyje: „Tikrai girdėdavo, ir ne tik nėštumo metu, bet kai ji gimė, aš nuo pat pirmos savaitės jai dainuodavau ir skaitydavau knygas. Kas yra iš tikrųjų įstabiausia apie Mariją, kokia ji yra muzikali, kaip ji ne tik negali nusėdėti ant sofos, bet ir koks jos žodynas – aš nesu sutikusi kito beveik ketverių metų vaiko, kuris turėtų tokį žodyną. Ji mane pritrenkia kiekvieną dieną, jos žodžių vartojimas, tarkim, vakar važiuojant mašina ji sako: mama tu parašei knygą apie muziką, o aš šiandien praktiškai irgi buvau muzikoje. Praktiškai – trejų metų vaikas gali pasakyti tokį žodį ir pavartoti jį taisyklingai, o tokie žodžiai kaip enciklopedija buvo jos žodyne jau nuo 2 metukų ir ji tikrai kalbėjo sakiniais nuo pusantrų, o pirmąjį žodį pasakė būdama vos 5 mėnesių. Tad manau, kad ta muzika ir knygelės, yra tai, ką aš tikrai perdaviau savo dukrai ir aš labai jaučiu to rezultatą'“, – džiaugėsi ji.
O jei vaikai nenori mokytis muzikos, I. Dūdaitė tėveliams pataria pirmiausia kalbėtis su vaiku.
„Svarbiausia yra komunikacija, nes jeigu vyksta kažkokia atmetimo reakcija, tam visada yra priežastis, tai gali būti kažkoks psichologinis dalykas. Jūs kartais galite net nepadaryti sąsajos, kartais tai gali būti pedagogas, netinkamas mokytojas, ryšio nebuvimas, kartais tai gali būti krūvis, tiesiog vaikui visko per daug mokykloje. Pastebėkite, gal jis pakeitė mokymo įstaigą, gal jis neturi draugų aplink, gal jam per didelis krūvis, gal per daug būrelių, bet reikia kalbėti su vaiku ir išklausti. Dažniausiai nebūna, kad tiesiog kažkas nepatinka dėl to, kad nepatinka – tikrai yra kažkokia giluminė priežastis“, – įsitikinusi ji.
Knyga visokio amžiaus žmonėms
I. Dūdaitė pabrėžia, kad jos knyga „Muzika visiems“ jokiu būdu nėra vadovėlis.
„Būtent žodyje „visiems“ yra užkoduota visa knygos esmė. Tai yra muzika visiems, ją yra perskaitęs šešiametis vaikas, nėra jokio amžiaus cenzo. Šešiamečiui toje knygoje įdomu barkodai, nes jų yra net 90, šešiametis ją skaito dėl tokių priežasčių, kad jis gauna vaizdo ir garso medžiagą, kuri yra ruošta specialiai knygai. Jeigu mes kalbame apie Afrikos būgnus, tai jis nuskanuoja QR kodą, jis ne tik juos girdi, jis juos mato, nes praktiškai Afrikos muzikos neįmanoma įsivaizduoti be vaizdo medžiagos, jie groja ir muša būgnus visu kūnu. Muzika visų pirma yra garsas, tad norėjau, kad kiekvienas galėtų ją patirti, išgirsti“, – pasakojo ji.
„O 70-metis pensininkas ją skaito dėl to, kad aš atsakau į tokius klausimus, kaip kodėl močiutė negali prisiminti anūko vardo, bet vis dar gali groti fortepijonu, tai yra, atsakau į klausimus, susijusius su demencija, su senėjimu, pavyzdžiui, kaip galbūt galima prailginti gyvenimo trukmę? Arba į kitokius įdomius klausimus, pavyzdžiui, kodėl karvytės duoda daugiau pieno, jeigu paklauso Mocarto, ar netgi kaip skambėtų Liūtas karalius ar Betmenas su kitu garso takeliu? Jūs galite išgirsti, kaip tas filmas pasikeistų ir jo žinutę, nuotaiką. Knyga yra be galo pramoginė, pažintinė, išmani, interaktyvi, smagi – aš dažnai anonsuoju, kad skaitote kaip Harį Poterį, tai yra kaip grožinės literatūros veikalas, tai nėra sudėtingas tonas, tai nėra terminologija ir tai jokiu būdu nėra vadovėlis – tai yra smagi knyga apie muziką“, – kalbėjo I. Dūdaitė.